Medienos ir jos gaminių I–ąjį ketvirtį eksportavome daugiau nei pernai

Valstybės duomenų agentūros skelbiamais negalutiniais duomenimis, pirmąjį 2025 m. ketvirtį iš Lietuvos eksportuota prekių už 9,2 mlrd. Eur, o importuota – už 10,8 mlrd. Eur. Iš jų, medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų išvežta už 1,08 mlrd. Eur, įvežta už 0,43 mlrd. Eur.

Eksportas. 2025 m. pradžioje medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų eksportas didėjo sparčiau nei bendras eksportas, todėl šių dirbinių dalis bendrame eksporte per metus nuo 11,3% padidėjo iki 11,7%. Didėjimą labiausiai sąlygojo padidėję apvaliosios medienos ir pjautinės medienos pardavimai. Eksportuotų baldų padaugėjo tokia pačia dalimi kaip ir bendras šakos eksportas. Eksportuoto popieriaus ir jo gaminių vertė padidėjo 2%.

Pagrindinė medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų eksporto rinka, kuriai teko 11% eksportuotos produkcijos, buvo Vokietija. Pirmą 2025 m. ketvirtį čia parduota medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų vertė siekė 124 mln. Eur ir buvo 1% mažesnė nei 2024 m. Eksportas į Jungtinę Karalystę padidėjo 5% ir siekė 94 mln. Eur. Pardavimai Švedijos rinkoje padidėjo 4% iki 94 mln. Eur. Jungtine Karalystei ir Švedijai teko po 9% bendro šakos eksporto. Pardavimai Lenkijos rinkoje padidėjo 5% iki 82 mln. Eur. Prekių pardavimai Norvegijos rinkoje po sumažėjimo 18% 2024 m. I ketvirtį, padidėjo 16% iki 78 mln. Eur. Surenkamų medinių statinių eksportas į Norvegiją padidėjo 67%, o baldų – 14%. Danijos rinkoje pavyko daugiau parduoti baldų, pjautinės medienos bei stalių ir dailidžių gaminių. Dėl to eksporto vertė išaugo 4% iki 76 mln. Eur.

Importas. Medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų importas didėjo ne taip ženkliai kaip bendras importas. Dėl to šios produkcijos dalis bendrame importe nuo 4,1% sumažėjo iki 3,9%. Importo augimą labiausiai įtakojo padidėjęs drožlių plokščių, pjautinės medienos, popieriaus, bei jo gaminių importas. Popieriaus ir jo gaminių vertė importe užima 33%. Jų vertė nuo 131 mln. Eur padidėjo iki 142 mln. Eur.

Pirmą 2025 m. ketvirtį medienos, popieriaus ir jų gaminių, bei baldų iš Lenkijos įvežta už 126 mln. Eur, t. y. už 4% didesnę sumą. Importas iš Lenkijos sudarė 30% nuo bendros importuojamos šios produkcijos vertės. Popierius ir jo gaminiai sudarė 33% importo, baldai – 20%.

Importas iš Latvijos per metus padidėjo 17% iki 67 mln. Eur. Iš Latvijos įvežamų gaminių vertė sudarė 16% bendrame šios produkcijos importe. Importas iš Latvijos buvo tolygiau pasiskirstęs tarp įvairių gaminių grupių. Drožlių plokštės (įskaitant ir OSB) vertė importe sudarė 21%, pjautinė mediena, popierius ir jo gaminiai po 15%, skiedros, pjuvenos, granulės ir briketai – 11%.

Importas iš Vokietijos padidėjo 10% iki 37 mln. Eur. Popierius ir jo gaminiai sudarė 55% importo, baldai 23%, o plaušų plokštės - 9%. Importas iš Švedijos padidėjo 14% ir siekė 30 mln. Eur. Popierius ir jo gaminiai sudarė 53% importo.

Apvalioji padarinė mediena

Eksportas. Pirmą 2025 m. I ketvirtį eksportuota 449 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos. Tai 16% didesnis kiekis nei prieš metus. Spygliuočių medienos eksportas, lyginant su 2024 m., padidėjo 19% iki 346 tūkst. m³, o lapuočių padidėjo 8% iki 102 tūkst. m³.

Per ketvirtį į Latviją išvežta 249 tūkst. m³ medienos. Tai yra 23% daugiau nei 2024 m. Spygliuočių medienos į Latviją eksportuota 219 tūkst. m³. Išvežtas medienos kiekis, lyginant su 2024 m., padidėjo 23%. Lapuočių medienos eksportas, lyginant su 2024 m. padidėjo 26% iki 30 tūkst. m³.

Per ketvirtį į Lenkiją eksportuota 61 tūkst. m³ apvaliosios medienos, t. y. 5% daugiau nei 2024 m. Spygliuočių medienos eksportas sumažėjo 11% iki 23 tūkst. m³, o lapuočių medienos eksportas padidėjo 17% iki 39 tūkst. m³.

Eksportas į Švediją sumažėjo 13% iki 57 tūkst. m³. Didžiąją dalį (38 tūkst. m³) eksporto sudarė spygliuočių popierrąsčiai. Jų išvežtas panašus kiekis kaip ir prieš metus. Beržo popierrąsčių eksportas nuo 26 tūkst. m³ 2024 m. sumažėjo iki 19 tūkst. m³ 2025 m.

Į Kiniją per ketvirtį eksportuoti 34 tūkst. m³ medienos. Eksportuotas kiekis, lyginant su 2024 m. antru pusmečiu, buvo mažesnis, bet dvigubai didesnis nei 2024 m. pirmą ketvirtį. Beveik visą eksportą sudarė spygliuočių mediena.

Eksportas į Suomiją nuo 29 tūkst. m³ 2024 m. padidėjo iki 34 tūkst. m³ 2025 m. Didžiąją eksporto dalį (20 tūkst. m³) sudarė spygliuočių popierrąsčiai. Jų eksportas per metus padidėjo 14%, lapuočių – 22% iki 14 tūkst. m³.

Importas. Apvaliosios padarinės medienos per ketvirtį importuota 90 tūkst. m³. Tai toks pat kiekis kaip ir 2024 m. Didžiąją šio kiekio dalį sudarė lapuočių mediena – 53 tūkst. m³, spygliuočių medienos įvežta 36 tūkst. m³. Įvežtas lapuočių medienos kiekis per metus padidėjo 8%, o spygliuočių sumažėjo dešimtadaliu. 
Beveik visa lapuočių mediena (46 tūkst. m³) įvežta iš Latvijos. Spygliuočių medienos iš jos įvežta vos 4,1 tūkst. m³. Dar 7 tūkst. m³ lapuočių medienos įvežta iš Lenkijos. Importe iš Lenkijos dominavo spygliuočių mediena – 31 tūkst. m³. Prieš metus jos įvežta kiek daugiau – 38 tūkst. m³. 

Pjautinė mediena

Eksportas. Pirmą 2025 m. ketvirtį eksportuota 299 tūkst. m³ pjautinės medienos, t. y. 12% daugiau nei 2024 m. Spygliuočių medienos eksportas, lyginant su 2024 m., padidėjo 10% iki 234 tūkst. m³. Per ketvirtį lapuočių medienos išvežta 65 tūkst. m³, t. y. 18% daugiau nei prieš metus.

Spygliuočių medienos eksportui į Vokietiją sumažėjus penktadaliu iki 22 tūkst. m³, pagrindine šios produkcijos rinka tapo Australija. Į ją išvežta 25 tūkst. m³ spygliuočių medienos, t. y. panašus kiekis kaip ir 2024 m. Trečia, pagal parduotą medienos kiekį, rinka buvo Ispanija. Eksportas į ją nuo 6 tūkst. m³ 2024 m. išaugo 20 tūkst. m³ 2025 m. Panašus kiekis išvežtas ir į Saudo Arabiją. Eksportas į ją išaugo pusantro karto. Panašia dalimi išaugo eksportas ir į Daniją, Lenkiją bei Latviją, kur atitinkamai parduota 8,2 tūkst. m³, 7,8 tūkst. m³ ir 6,2 tūkst. m³ spygliuočių medienos. Tuo tarpu tradicinėse Vakarų Europos rinkose pardavimai mažėjo. Prancūzijoje jie nuo 24 tūkst. m³ sumažėjo iki 20 tūkst. m³, Nyderlanduose nuo 16 tūkst. m³ iki 14 tūkst. m³, Italijoje nuo 7,6 iki 3,6 tūkst. m³.

Pagrindine pjautinės lapuočių medienos rinka ir toliau išliko Vokietija. Iš 65 tūkst. m³ lapuočių medienos Vokietijoje parduota 27 tūkst. m³, arba 17% daugiau nei 2024 m. 2024 m. antroje pusėje išaugęs eksportas į Ispaniją išlaikė panašias apimtis ir 2025 m. Per ketvirtį čia parduota 5,8 tūkst. m³ lapuočių medienos. Eksportas į Italiją padidėjo 60% iki 5,0 tūkst. m³. Latvijoje pardavimai išaugo 83% iki 4,2 tūkst. m³. Eksportas į Nyderlandus nuo 3,6 sumažėjo iki 3,5 tūkst. m³. Tuo tarpu eksportas į Belgiją sumažėjo net 37% iki 3,6 tūkst. m³.

Importas. Pirmą 2025 m. ketvirtį pjautinės medienos importuota 152 tūkst. m³, arba 5% daugiau nei 2024 m. Spygliuočių medienos importas padidėjo 16% iki 128 tūkst. m³. Lapuočių medienos įvežta 23 tūkst. m³, kas yra trečdaliu mažiau nei prieš metus.

Pirmą 2025 m. ketvirtį daugiausia spygliuočių pjautinės medienos (38 tūkst. m³) įvežta iš Latvijos. Importas iš jos padidėjo 11%.

Importas iš Švedijos nuo 32 tūkst. m³ pirmą 2023 m. ketvirtį buvo sumažėjęs iki 19 tūkst. m³ atitinkamu 2024 m. laikotarpiu. 2025 m. importas išaugo iki 30 tūkst. m³. Panašiai keitėsi ir importas iš Suomijos. 2025 m. pirmą ketvirtį, lyginant su 2024 m. pirmu ketvirčiu, importas padidėjo 65% iki 26 tūkst. m³. Iš Ukrainos įvežtas medienos kiekis sumažėjo penktadaliu iki 16 tūkst. m³.

Iš Latvijos ir Ukrainos lapuočių pjautinės medienos importuota po 7,4 tūkst. m³. Importas iš Latvijos padidėjo 15%, o importas iš Ukrainos sumažėjo 35%. Dar 4,4 tūkst. m³ šios medienos įvežta iš Lenkijos. 

Drožlių ir OSB plokštės

Eksportas. Drožlių ir OSB (orientuotos drožlių plokštės) plokščių eksportuota 67 tūkst. m³ (iš šio kiekio 2,9 tūkst. m³ OSB). Per metus bendras eksportuotų plokščių kiekis sumažėjo 2%.

Pardavimai Lenkijos rinkoje padidėjo 15% iki 56 tūkst. m³. Eksportas į Vokietiją sumažėjo nuo 16 tūkst. m³ iki 4,7 tūkst. m³.

Importas. Importuotas drožlių ir OSB plokščių kiekis per metus padidėjo 67% iki 181 tūkst. m³. OSB plokščių įvežta 27 tūkst. m³ (2024 m. – 19 tūkst. m³).

Pagrindinė plokščių tiekėja išliko Lenkija iš kurios įvežta 87 tūkst. m³ (iš šio kiekio 6,7 tūkst. m³ OSB). Per metus įvežtas plokščių kiekis padidėjo 72%. Importas iš Latvijos augo kiek lėčiau – pusantro karto. Iš 71 tūkst. m³ bendro plokščių kiekio OSB plokštės sudarė 18 tūkst. m³.

Baldai

Eksportas. 2025 m. I ketvirtį iš Lietuvos baldų eksportuota už 601 mln. Eur, t. y. už 6% didesnę sumą nei 2024 m. Medinių baldų eksportas, nuo 355 mln. Eur 2024 m., padidėjo iki 398 mln. Eur 2025 m. Medinių baldų vertė eksporte sudarė 66%.

Vokietijos rinkoje baldų parduota už 65 mln. Eur, t. y. už 6% mažesnę sumą nei prieš metus. Tuo tarpu baldų eksportas į Švediją ta pačia dalimi išaugo. Jų vertė siekė 68 mln. Eur. Per metus eksporto apimtys į Jungtinę Karalystę praktiškai nepasikeitė. Baldų į ją išvežta už 63 mln. Eur. Eksportas į Norvegiją padidėjo 14% iki atitinkamai 52 mln. Eur, o Daniją – 13% iki 47 mln. Eur. Po 2024 m. nuosmukio, eksportas į JAV vėl pradėjo didėti. Baldų čia parduota už 46 mln. Eur, arba 38% didesnę sumą nei 2024 m.

Jungtinė Karalystė buvo pagrindinė medinių baldų eksporto rinka. Per ketvirtį jų čia parduota už 50 mln. Eur, kas sudarė 79% nuo bendros jų vertės. Į Vokietiją medinių baldų išvežta už 47 mln. Eur, JAV –39 mln. Eur, Švediją – 31 mln. Eur.

Importas. 2025 m. I ketvirtį importuotų baldų vertė, lyginant su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, sumažėjo 10% ir siekė 80 mln. Eur. Medinių baldų per pusmetį įvežta už 27 mln. Eur.

2025 m. pirmą pusmetį baldų iš Lenkijos įvežta už 25 mln. Eur, tai yra už 9% mažesnę sumą nei 2024 m. Iš Vokietijos įvežamų baldų vertė sumažėjo 7% iki 8,7 mln. Eur. Tuo tarpu importas iš Kinijos išaugo 14% iki 13 mln. Eur.

Mediniai baldai importe sudarė 34%. Iš Lenkijos jų įvežta už 13,5 mln. Eur, Vokietijos – 3,3 mln. Eur, Kinijos – 0,5 mln. Eur.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.