Meška ar juodoji gulbė? Kaip kriptovaliutos įrodė gebėjimą prisitaikyti prie staigių makroekonominių pokyčių

Investuotojams reaguojant į makroekonominį neapibrėžtumą ir įsilaužimą į kriptovaliutų biržą „Bybit“, bitkoinas vasario pabaigoje atpigo iki 80 tūkst. JAV dolerių – žemiausios kainos nuo 2024 m. lapkričio. Vis dėlto rinkos analitikai neabejoja, kad pastarasis nuosmukis atitinka ankstesnius trumpalaikius svyravimus, o ne atskleidžia kokias nors sektoriaus silpnybes.

Kriptovaliutų rinka jau ne kartą pademonstravo atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie daugybės makroekonominių iššūkių, įrodė brandą ir vis didesnę integraciją į pasaulines finansų rinkas.

„Istoriniai duomenys rodo, jog kriptovaliutų rinkos į makroekonominius pokyčius reaguoja panašiai kaip ir tradicinis finansinis turtas. Skaitmeninis turtas visada atsigauna po staigių rinkos nuosmukių. Verta prisiminti 2022 m. krachą, kai po Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos padidinimo bitkoino kaina trumpam buvo nukritusi žemiau 20 tūkst. JAV dolerių, tačiau netrukus normalizavosi. Į tokius rinkos nuosmukius, kai į juos reaguojama strategiškai, o ne paniškai, galima žiūrėti kaip į galimybes“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Jo teigimu, suprasdami, kaip skaitmeninis turtas reaguoja į ekonominius pokyčius, investuotojai gali tikslingiau valdyti savo investicijas ir atpažinti pelningas galimybes net esant neapibrėžtumui. Istoriškai nuosmukiai dažnai būdavo tie momentai, kai kriptovaliutų rinkos pasižymėdavo didžiausiomis investicijomis, padėdavusiomis pagrindus kitai augimo bangai.

Trumpa kriptovaliutų istorija gausi pavyzdžių, kai jos prisitaikė prie makroekonominių pokyčių ir įrodė savo ilgalaikį stabilumą.

Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos didinimas

Istoriškai palūkanų normų didinimas darė reikšmingą poveikį rizikingam turtui, kuriam priskiriamos ir kriptovaliutos, nes jis padidina skolinimosi išlaidas ir mažina rinkos likvidumą. Nors didėjančios palūkanų normos gali sukelti trumpalaikį nuosmukį, kriptovaliutos visuomet pademonstruodavo gebėjimą gana greitai atsigauti, kai sąlygos stabilizuodavosi.

Kai 2022 m. birželį FED paskelbė palūkanų normą didinanti 75 baziniais punktais, o bitkoino kaina smuko žemyn, tuo pačiu laikotarpiu staigų nuosmukį patyrė ir „Nasdaq 100“ technologijų indekso įmonės.

Kaip technologijų sektorius atsigavo stabilizavusis pinigų politikai, taip ir kriptovaliutos pademonstravo atsparumą dar kartą įrodydamos, kad trumpalaikiai svyravimai neturi įtakos jų ilgalaikiam augimo potencialui.

Infliacijos rodiklių įtaka

Bitkoinas dažnai buvo laikomas finansine priemone, pritraukiančia apsisaugoti nuo valiutų nuvertėjimo siekiančius investuotojus.

Didėjant infliacijai bitkoino kaip „skaitmeninio aukso“ patrauklumas nuolat didėjo. Tačiau nuolatinė aukšta infliacija paskatino centrinius bankus imtis agresyvesnių pinigų politikos priemonių, o tai sukėlė išpardavimus tiek kriptovaliutų, tiek akcijų rinkose.

Kai 2022 m. birželį JAV vartotojų kainų indekso augimas pasiekė 8,6 proc., finansų rinkose sustiprėjo nerimas. Per savaitgalį bitkoino vertė smuko beveik 10 proc., atspindėdama platesnes investuotojų pastangas mažinti riziką ir išvengti galimų sukrėtimų.

Ši dinamika primena auksą ir kitas alternatyvias turto klases – nors iš pradžių kainos gali kilti, didėjančios palūkanų normos ilgainiui slopina spekuliacinę paklausą. Vis dėlto ilgalaikė bitkoino trajektorija ne tik atkartoja, bet neretai ir pranoksta turto, kuris laikui bėgant atsigauna ir brangsta, tendencijas. Tai dar kartą patvirtina jo potencialą tapti patikima turto vertės saugykla.

Vartotojų kainų indekso duomenys, atspindintys pragyvenimo išlaidų pokyčius, yra itin svarbūs formuojant investuotojų nuotaikas, nes jie parodo, ar infliacinis spaudimas silpnėja, ar stiprėja.

Kai infliacijos rodikliai būna žemesni, nei tikėtasi, tai gali reikšti galimą perėjimą prie mažiau agresyvios pinigų politikos – tai įprastai skatina norą prisiimti didesnę riziką ir investuoti į tokį turtą kaip bitkoinas.

2023 m. sumažėjus infliacijai investuotojų pasitikėjimas grįžo, tai paskatino ir bitkoino kainų atsigavimą. Tąkart mažesni nei tikėtasi vartotojų kainų indekso duomenys padėjo bitkoino kainai perkopti 30 tūkst. JAV dolerių ribą. Panašiai nutiko ir vėliau, kai kita infliacijos ataskaita, rodanti kainų atšalimą, kilstelėjo bitkoino kainą virš 37 tūkst. JAV dolerių – į tuomet aukščiausią lygį per daugiau nei metus.

Šios rinkos reakcijos aiškiai parodo, kaip išoriniai ekonominiai pokyčiai veikia investicijų srautus: stabilios sąlygos dažnai skatina kapitalo perskirstymą į rizikingesnį turtą.

Verslo milžinų dėmesys kriptovaliutoms

Didžiųjų pasaulio kompanijų dėmesys kriptovaliutoms įprastai teigiamo impulso rinkoms suteikia tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.

Visų pirma, žinomų įmonių investicijos pritraukia visuomenės dėmesį, bent laikinai kilsteli kriptovaliutų kainas. Antra, suteikia pagrindo į kriptovaliutas pažvelgti dar rimčiau, ugdo pasitikėjimą.

Pavyzdžiui, 2021-ųjų vasarį bendrovei „Tesla“ į bitkoiną investavus 1,5 mlrd. JAV dolerių šios kriptovaliutos kaina vos per vieną dieną išaugo nuo 39 tūkst. JAV dolerių iki 47 tūkst. JAV dolerių. Vis dėlto bitkoino kaina neilgai trukus stabilizavosi, investuotojai parodė gebantys nepamesti galvos dėl vos vienos skambesnės naujienos.

Tačiau kaip „Apple“ ar „Amazon“ anksčiau padėjo technologijų sektoriui užsitarnauti investuotojų pasitikėjimą, taip ir „Tesla“ žingsnis tapo signalu tradiciniams investuotojams, kad kriptovaliutos yra daugiau nei tik spekuliacinis turtas.