Spaudos centras
Nuo kitų metų pradžios daugiau nei 120 tūkstančių darbuotojų Lietuvoje savo algalapiuose išvys pokyčių – minimali mėnesinė alga (MMA) didės nuo 1 038 iki 1153 eurų, o minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 euro. Tai vienas didesnių pastarųjų metų šuolių. Nors šis sprendimas neabejotinai džiugina darbuotojus, jis taip pat kelia vis daugiau klausimų darbdaviams – ar valstybės siekis užtikrinti orų gyvenimą netaps iššūkiu verslams?
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jau kitais metais MMA uždirbantys darbuotojai „į rankas“ gaus apie 846 eurus – tai maždaug 69 eurais daugiau nei šiemet. Ši suma pagaliau viršytų prognozuojamą 2026 m. skurdo rizikos ribą (786–799 eurus), tad pirmą kartą minimali alga leistų išgyventi be valstybės paramos.
Tačiau, kol darbuotojai džiaugiasi didesniu užmokesčiu, darbdaviai svarsto, ar MMA pasikeitimas neatneš daugiau pareigų.
Ar pasikeitus MMA reikia keisti darbo sutartis?
„Tuo atveju, jei darbuotojo sutartyje nurodyta, jog jam mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis atlygis, darbo sutarčių keisti nereikia. Tačiau jei darbo sutartyje nurodyta suma skaičiais ir ji mažesnė nei 1 153 eurų, pakeitimas bus reikalingas“, – sako Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros COBALT asocijuotoji partnerė, advokatė.
Advokatė pabrėžia, kad svarstyti apie darbo sutarčių keitimą reikėtų ir tuomet, kai darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, tačiau gauna darbo užmokestį, kuris artimas MMA. Remiantis galiojančiais teisės aktais, MMA gali būti mokamas tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams. Tokiais laikomi tie, kurių funkcijoms atlikti nereikalingi papildomi įgūdžiai ar išsilavinimas.
„Tuo atveju, jei darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, jam turėtų būti mokamas MMA viršijantis darbo užmokestis. Tuo atveju, jei darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, jam turėtų būti mokamas MMA viršijantis darbo užmokestis. Kiek užmokestis turėtų būti didesnis už MMA nėra nustatyta, tačiau jei šiuo metu darbuotojas uždirba pvz. 15% daugiau nei MMA, tokia pat proporcija turėtų išlikti ir atlyginimui pasikeitus. Taigi, idealiu atveju, MMA kilimas turėtų nuvilnyti per visą organizaciją. Tą padarę darbdaviai išvengtų kaltinimų diskriminacija ir nepakankamu darbuotojų atnešamo indėlio įvertinimu“, – pabrėžia J. Valatkaitė.
MMA pokyčiai – ne priežastis atsisveikinti su darbuotojais
Ne visos įmonės išgali sau leisti didinti atlyginimus. Kai kurie darbdaviai tokiais atvejais renkasi trumpinti darbo laiką t.y. sutarti, kad darbuotojas nuo šiol dirbs, tarkime, 35 val. per savaitę vietoje įprastų 40 val.
„Tokie pakeitimai galimi tik tokiu atveju, jei darbuotojui iš tiesų reikės dirbti mažiau ir pastarasis sutinka su pakeitimu. Jei darbo laiko sumažinimas būtų tik apsimestinė priemonė, skirta mažinti darbo užmokesčio kaštus, toks sprendimas visiškai neatitiktų teisės aktų ir netgi galėtų užtraukti administracinę baudą iki 1 450 eurų“, – komentuoja advokatė.
Kylant darbo užmokesčio kaštams kai kurie darbdaviai imasi kraštutinių sprendimų – atleidžia darbuotojus. Advokatė primena, kad MMA pokyčiai nėra pakankamas atleidimo motyvas. Reikėtų įrodyti, kad darbuotojo, kurį planuojama atleisti, vieta yra perteklinė, o tai lėmė svarios priežastys. Darbdavys privalo įrodyti, jog rimtai apgalvojo ir pagrindė sprendimą su darbuotoju atsisveikinti.
„Jei tokią pat poziciją užima keli darbuotojai, gali tekti atlikti Darbo kodekse aptariamą darbuotojų atranką. Pažeidus šias procedūras darbdavio laukia nemalonumai – atleistas darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir netgi reikalauti būti grąžintas į darbą. Taigi, atleidimas nebūtinai gali būti geriausia priemone spręsti didelių darbo užmokesčio kaštų problemą“, – pabrėžia advokatų kontoros COBALT advokatė.
Iki Vakarų Europos standartų – dar toli
Minimaliaus mėnesinio atlyginimo kilimas neabejotinai gerina lietuvių turtinę padėtį. Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, MMA Lietuvoje gerokai didesnė nei daugelyje Rytų Europos šalių, tačiau iki Vakarų Europos standartų Lietuvai dar toli.
Pavyzdžiui, Liuksemburge MMA siekia net 2 638 eurus, Airijoje – 2 282 eurus, Nyderlanduose – 2 193 eurus. Lietuva jau pralenkė Estiją, kur MMA – 886 eurai, ir sparčiai vejasi Lenkiją (1 091 euras) bei Ispaniją (1 381 euras).