Spaudos centras
Spaudos centras
Kasdieniai energijos vartojimo ir judumo įpročiai tiesiogiai veikia klimato kaitą. Todėl miestams vis svarbiau priimti sprendimus, kurie būtų palankūs klimatui. Spalio 24-ąją minima Tarptautinė klimato kaitos diena primena, kad tvarūs pokyčiai prasideda vietos lygmeniu. Vilnius jau žengia šiuo keliu – per artimiausius penkerius metus miestas siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Kaip rašoma Vilniaus miesto klimato susitarime, 2021 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis mieste siekė apie 2,493 mln. tonų. Didžiausi taršos šaltiniai buvo transportas (38 proc.), elektros vartojimas (25 proc.) ir šilumos gamyba (17 proc.).
Todėl iki 2030-ųjų planuojama net penkis kartus sumažinti vienam gyventojui tenkantį anglies dvideginio kiekį. Pagrindinės kryptys, siekiant šio tikslo – elektros energijos vartojimo iš atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) skatinimas, tvari šilumos energijos gamyba ir darnaus judumo priemonių įgyvendinimas.
„Vilnius jau dabar žengia kryptingus žingsnius siekdamas tapti klimatui neutraliu miestu. Mūsų tikslas – kad tvarūs sprendimai būtų prieinami ir patogūs kiekvienam gyventojui. Kiekvienas atsinaujinančios energijos, šilumos gamybos ar darnaus judumo srityse įgyvendintas projektas priartina mus prie žalesnio, švaresnio ir gyvybingesnio miesto“, – sako VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.
Mažiau automobilių, daugiau augmenijos
Didžiausiu taršos šaltiniu išliekant transportui, vienas iš kertinių plano tikslų – reikšmingai sumažinti kelionių automobiliu mieste skaičių.
„Tai reikštų, kad 2030 m. kiekvieną darbo dieną viešuoju transportu miesto gyventojai turėtų atlikti ne mažiau kaip 420 tūkstančių kelionių. Vadinasi, kelionių viešuoju transportu skaičių per dieną reikėtų padidinti bene ketvirtadaliu“, – teigia A. Eigminienė.
Siekiant sumažinti kelionių automobiliais skaičių, ne mažiau svarbu plėsti ir susisiekimo bevariklėmis transporto priemonėmis tinklą: vystyti dviračių takų infrastruktūrą, didinti mikromobilumo priemonių prieinamumą. Skaičiuojama, kad šie sprendimai turėtų paskatinti kelionių automobiliais mažėjimą nuo 49 proc. iki 30 proc.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys augmenijos vaidmeniui emisijų mažinimo procese. Siekiant didinti žaliųjų plotų skaičių, sostinės administracija įgyvendina kampaniją „Žalioji Vilniaus banga“, kurios metu Vilniuje aktyviai sodinami medžiai ir krūmai.
Daugiau atsinaujinančios energijos ir daugiabučių renovacijų
ŠESD išmetimą taip pat siekiama mažinti energijos gamybos srityje. Vilniaus klimato susitarime numatyta, kad iki 2030 m. centralizuotos šilumos energijos gamyboje bus naudojama saulės ir vėjo energija, biokuras bei kitos AEI rūšys. Centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo bus gaminami tik iš neiškastinio kuro.
„Atsinaujinančios energijos plėtra – vienas svarbiausių žingsnių siekiant mažinti miesto taršą ir užtikrinti tvaresnę energijos gamybą. Vilnius siekia, kad švari energija taptų pagrindiniu šilumos ir elektros šaltiniu tiek gyventojams, tiek verslui“, – sako A. Eigminienė.
Kitas žingsnis neutralumo klimatui tikslų link – pastatų energetinio efektyvumo didinimas. Tam reikėtų renovuoti šilumos tinklus ir sovietmečiu pastatytus daugiabučius, atnaujinant šilumos punktus ir tinkamai izoliuojant pastatų pamatus, sienas bei stogą.
Pagrindinis iššūkis – pakeisti miesto gyventojų įpročius
Klimatologas prof. Egidijus Rimkus Vilniaus miesto klimato susitarime išsikeltus tikslus vadina ambicingais. Pasak jo, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, atliekų tvarkyme, miestas jau tvarkosi neblogai. Energijos gamybos ir perdavimo srityse taršą mažinti padeda ta pačia neutralumo klimatui kryptimi žengianti nacionalinė politika.
Todėl vienu didžiausių tiesioginių miesto iššūkių, anot E. Rimkaus, tampa kasdienių gyventojų įpročių keitimas, siekiant ženkliai sumažinti transporto emisijas.
„Kai kalbame apie transportą, kalbame apie kasdieninius gyventojų pasirinkimus. Pagrindinis iššūkis – kaip prie vairo sėdantį žmogų paskatinti pagalvoti, kad gal jis šiandien geriau pasinaudos viešuoju transportu. Akivaizdu, kad tai yra kompleksinis įpročių keitimo klausimas. O pakeisti įpročius, kuriuos žmonės turi kelias dešimtis metų, yra be galo sunku“, – sako E. Rimkus.
„Bet jei žmogus matys, kad mieste autobusai modernūs, greiti ir kad jis gali piko metu važiuoti į darbą ne susispaudęs, o sėdėti, tada jam tai ir bus patrauklu“, – pažymi jis.
Tarptautinį įvertinimą pelnęs susitarimas
Vilniaus miesto klimato susitarimas – tai strateginis dokumentas, kuriame numatytos gairės, kaip iki 2030 m. Vilnius galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80 proc., palyginti su 2021 m.
Teigiamai įvertinusi Vilniaus miesto klimato susitarimą, šių metų gegužės 7 d. EK Vilniaus miestui suteikė Misijos ženklelį. Šis apdovanojimas savivaldybei suteikia daug galimybių – nuo dalyvavimo įvairiuose tarptautiniuose projektuose iki palankesnių sąlygų pritraukiant investicijas į miestą.