Spaudos centras
Spaudos centras
Prof. dr. A. Stasiukynas – apie besikeičiantį valstybės tarnautojo profilį: ryškėja lyderystės kompetencijų poreikis
2002 metais Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei. Žinoma, pati valstybės tarnyba keičiasi – nuo popierinių dokumentų prie duomenų analitikos, nuo griežtų hierarchijų prie iniciatyvą skatinančios lyderystės. Šiuolaikinis valstybės tarnautojas jau nebėra vien tik taisyklių vykdytojas – tai iniciatyvus, technologijas išmanantis, pokyčių nebijantis lyderis, gebantis spręsti problemas realiu laiku.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Andriaus Stasiukyno teigimu, pokyčiai viešajame sektoriuje jau dabar reikalauja ne tik žinių, bet ir lyderystės, nuolatinio mokymosi bei gebėjimo naudotis skaitmeniniais įrankiais, tarp jų – ir dirbtiniu intelektu.
Valstybės tarnautojo dienos proga – pokalbis su prof. dr. Andriumi Stasiukynu, MRU „Valstybės valdymo ir lyderystės“ programos vadovu, apie tai, ką reiškia būti valstybės tarnautoju 2025 metais, kokie pokyčiai įvyko viešajame valdyme per pastaruosius dešimtmečius, kaip keičiasi profesijos prestižas ir kokių kompetencijų reikia ateities viešojo sektoriaus specialistams.
– Kaip apibūdintumėte valstybės tarnautojo profesijos esmę šiandien? Apie ką ji yra 2025 metais, kai į administravimo procesus vis labiau veržiasi technologijos, skaitmenizacija, automatizacija?
– Nors valstybės tarnautojo veikla nuolat modernizuojama, esmė visais laikais išlieka ta pati – tarnauti piliečiams, įgyvendinti valstybės interesus. Suprantama, bėgant laikui darbo forma, įrankiai yra nuolat tobulinami, skaitmenizavimas, robotizacija, dirbtinis intelektas – vis dažniau yra tarnautojo darbo kasdienybė. Viešasis sektorius nuolat keičiasi ir modernėja, todėl visose jo organizacijose ir valdymo lygmenyse reikalingi inovatyvūs, iššūkių nebijantys, prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos gebantys specialistai. Tai reiškia dideles karjeros galimybes jauniems žmonėms. Lietuvoje vien valstybės tarnyboje – ministerijose, savivaldybių administracijose ir joms pavaldžiose įstaigose – yra apie 51 tūkst. pareigybių, iš kurių šiandien maždaug 10 proc. laukia naujų valstybės tarnautojų. Visame viešajame sektoriuje iš viso skaičiuojama daugiau nei 364 tūkst. darbo vietų.
– Kokie esminiai pokyčiai įvyko viešajame valdyme per pastaruosius 20-30 metų?
– Seniau valstybės valdymo sistemai buvo keliami reikalavimai užtikrinti organizacijų veiklos procesų nuoseklumą ir stabilumą. Pastarųjų metų įvykiai – pasaulinė finansų krizė, pandemija, karas ir t.t. – lemia pokyčius kasdieniniame gyvenime, prie kurių privalo prisitaikyti ir viešojo valdymo organizacijos. Keičiantis dinamiškai aplinkai, viešojo valdymo organizacijų darbuotojai, siekdami atliepti gyventojų kintančius poreikius ir, tuo pačiu, užtikrinti viešojo valdymo veiklos tęstinumą, dažnai turi imtis iniciatyvos įgyvendinti pokyčius bei telkti aplinkinius šių pokyčių realizavimui. Ypatingai ekstremaliomis sąlygomis nėra kada laukti nurodymų ar naujų patvirtintų veiklos instrukcijų „iš viršaus“, o reikia spręsti problemas „čia ir dabar“.
Todėl šiandien, be gebėjimo atlikti kasdienes užduotis, vis labiau išryškėja lyderystės kompetencijų poreikis. Netolimos praeities įvykiai – pandemija Lietuvoje ar karas kaimyninėje valstybėje – aiškiai parodė, kokį svarbų vaidmenį krizės metu atlieka žmonės, gebantys rodyti lyderystę ir imtis iniciatyvos sudėtingomis aplinkybėmis.
Mokslininkai sutaria, kad viešasis valdymas niekada nebegrįš į prieš kelis dešimtmečius buvusį ramų ritmą, keičiasi veiklos aplinka, taigi, kinta ir šios srities atstovų gebėjimų poreikiai – tiek profesiniai, tiek lyderystės bei jų suderinamumas: reikia ne tik noro gelbėti pasaulį, bet būtina žinoti ir kaip tai daroma.
Su dinamiška, nuolat kintančia aplinka, atsiranda būtinybė nuolat tobulėti, mokytis naujų gebėjimų. Šalia administracinių gebėjimų iškilo didelis vadybos metodų (strateginio valdymo, kokybės vadybos ir t.t.) išmanymo poreikis. Šiandien vis didėja skaitmeninių technologijų reikšmė, duomenų analitikos, dirbtinio intelekto įrankių naudojimo gebėjimų poreikiai. Jau šiandien dalis institucijų naudoja dirbtinį intelektą (DI) rengiant individualizuotus administracinius raštus, analizuoja ir pateikia duomenis, būtinus veiksmingiems sprendimams.
– Kaip keitėsi valstybės tarnautojo prestižas, statusas visuomenės akyse per pastaruosius dešimtmečius? Ar vis dar gaji neigiama konotacija, valstybės tarnybą tapatinant su biurokratizmu?
– Valstybės tarnautojo vaidmuo ir prestižas išryškėjo dar Napoleono laikų Prancūzijoje ir išlieka svarbus daugelyje pasaulio šalių iki šiol. Nuo seno laikytasi požiūrio, kad tarnauti piliečiams ir rūpintis valstybės interesais – tai garbinga misija, kurią gali vykdyti tik aukštos moralės ir gerai išsilavinę asmenys.
Pastaraisiais dešimtmečiais požiūris į valstybės tarnybą keitėsi – biurokratijos nelankstumas darė neigiamą įtaką veiklos efektyvumui, mažino profesijos prestižą. Tačiau diegiant skaitmenines priemones ir taikant inovatyvius vadybos sprendimus, situacija palaipsniui keičiasi. Vertinant pasaulines tendencijas, vis dažniau grįžtama prie požiūrio, kad viešojo sektoriaus darbuotojas, ypač valstybės tarnautojas, yra prestižą turinti ir visuomenei svarbi profesija. Atitinkamai ir atlyginimai šioje srityje akivaizdžiai kyla ir jau dalyje sričių lenkia verslą. Ypatingai ši tendencija artima šalims, kurios siekia „gerovės valstybės“ modelio. Taigi, tam tarpe ir Lietuva.
– Ar valstybės tarnyba vis dar traukia jaunus žmones? Kokie motyvai lemia jų pasirinkimą ir kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti?
– Valstybės tarnyba vis dar išlieka patraukli jaunam žmogui, ypač tam, kuris nori nuolat tobulėti, realizuoti save ir įsitvirtinti profesinėje veikloje. Ši sritis išsiskiria tuo, kad nuolat modernėja ir reikalauja prisitaikyti prie visuomenės pažangos. Lyginant su privačiu sektoriumi, valstybės tarnyba pasižymi didesniu stabilumu – jos veikla nesustoja net ekstremaliomis aplinkybėmis, tokiomis kaip pandemija, finansų krizė ar karas. Be to, tai plati ir įvairiapusė veiklos sritis: nuo tiesioginio darbo su gyventojais iki sprendimų priėmimo valstybės valdymo lygmenyje, todėl jauni žmonės turi galimybę atrasti savo nišą ir prasmingai save realizuoti.
Svarbiausios savybės jaunam žmogui, norinčiam dirbti viešajame sektoriuje ar tapti valstybės tarnautoju – tai noras prisidėti prie visuomenės gerovės ir vidinis poreikis augti. Visi kiti reikalingi gebėjimai yra ugdomi studijų metu, o universitetas suteikia tam reikalingas žinias ir įrankius.
– Kaip manote, kaip valstybės tarnyba atrodys po 10–20 metų? Kokie įgūdžiai bus svarbiausi ateities tarnautojams?
– Matome, kad skaitmenizavimas ir dirbtinio intelekto taikymas – tai įrankiai, kurie ir toliau bus vis plačiau naudojami bei taps neatsiejamais valstybės tarnybos palydovais. Vis svarbesnės tampa ne tik profesinės žinios, susijusios su viešąja vadyba, administracine teise, viešąja politika, bet ir asmeniniai gebėjimai – gebėjimas greitai pastebėti bei spręsti kylančias problemas, telkti suinteresuotąsias šalis bendriems tikslams, vadovauti komandoms. Kitaip tariant – lyderystė.
– Kaip dirbtinis intelektas jau dabar keičia valstybės tarnybą? Kuriose srityse jis taikomas efektyviausiai? Kokias galimybes DI atveria viešajame valdyme?
– DI šiuo metu taikomas atliekant rutinines, dažnai nesudėtingas, užduotis. Tačiau spektras užduočių plečiasi. DI ženkliai didina viešojo valdymo resursų taupymą, tarnautojų galimybes koncentruotis į prioritetinius dalykus, tuo pačiu ir didina viešojo valdymo veiksmingumą.
Tai įrankis, pagalbininkas, kuris vis sėkmingiau randa savo vietą valstybės tarnautojo kasdienėje veikloje. Jis padeda taupyti laiką atliekant nesudėtingas, labiau techninio pobūdžio, tačiau daug laiko reikalaujančias užduotis. Pavyzdžiui, jau šiandien kai kurios valstybės valdymo institucijos naudoja DI duomenų analizei – procesams, kuriems anksčiau prireikdavo mėnesių, dabar pakanka sekundžių.
DI taip pat gali rengti personalizuotus raštus, taip sutaupydamas valandas darbo. Žinoma, žmogaus peržiūra vis dar būtina, tačiau tai leidžia tarnautojui daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimui ir kūrybinei veiklai. Taigi, DI nepakeis pagrindinių valstybės tarnautojo funkcijų, tačiau reikšmingai padidins veiklos efektyvumą.
– Kokie didžiausi iššūkiai ruošiant šiandienos ir rytojaus viešojo valdymo specialistus? Ar esant tokiam gyvenimo tempui, apskritai tokį specialistą galimą parengti, ir vis dėlto tai tampa mokymosi visą gyvenimą būtinybe?
– Pasaulis „sukasi vis greičiau“ – keičiasi visuomenės poreikiai, gyvenimo būdas, todėl ir viešasis valdymas turi gebėti prie to prisitaikyti. Kiekvienas pažangus specialistas privalo mokytis visą gyvenimą. Tačiau, visų pirma, būtina susiformuoti tvirtus pagrindus, ant kurių būtų galima statyti visą viešojo valdymo žinių ir gebėjimų sistemą. Tam skirtos universitetinės studijos – jos suteikia struktūruotą žinių pagrindą ir sudaro galimybes vieną ar kelis semestrus studijuoti užsienio universitetuose. Turint tokius pamatus, vėliau lengviau kelti kvalifikaciją tiek savarankiškai, tiek periodiškai grįžtant į universitetą, dalyvaujant mokymuose ar kituose profesinio tobulėjimo formatuose.
– Kuo ypatinga studijų programa „Valstybės valdymas ir lyderystė“ ir kodėl čia tokia svarbi „lyderystės“ dedamoji?
– Pirmiausia, tai vienintelės universitetinės valstybės valdymo bakalauro studijos sostinėje, o studijų turinys labiausiai atitinka valstybės tarnybos pareigybių reikalavimams.
„Valstybės valdymo ir lyderystės“ programa ugdo gebėjimus suvokti vadybinių sprendimų naudą ir taikyti juos efektyvumui didinti. COVID krizė, skaitmenizacija ir demografiniai pokyčiai skatina modernizuoti viešąjį sektorių ir studijas. Vadovauti siekiantys asmenys mokomi stiprinti organizacijų tvarumą, taikyti kokybės vadybą, optimizuoti procesus ir taupyti lėšas, skiriant jas inovacijoms.
Techninius darbus atlieka DI ir kiti įrankiai, todėl daugiau dėmesio skiriama darbui su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis ir komandomis, kur svarbūs lyderystės gebėjimai. Lyderystė – tai gebėjimas telkti žmones veikti kryptingai, ypač svarbus dinamiškoje, greitai kintančioje aplinkoje, kai reikia imtis iniciatyvos „čia ir dabar“. Senas požiūris, kad lyderystė reikalinga tik vadovams, pasikeitė kartu su valstybės tarnautojo veiklos aplinka.
Turėdami daugiau nei 30 metų patirtį viešojo administravimo srityje, siekiame studentams suteikti kompetencijas, reikalingas ne tik šiandien, bet ir būsimiems iššūkiams po 5–10 metų. Pasirinkęs šias studijas jaunuolis jausis saugus dėl karjeros – šios studijos orientuotos į aktualias visuomenei sritis.