MIPEX 2025: sąstingis ES integracijos politikoje, politinis dalyvavimas išlieka silpniausia sritis

MIPEX 2025: sąstingis ES integracijos politikoje, politinis dalyvavimas išlieka silpniausia sritis

Briuselis, 2025 m. rugsėjo 25 d.

Šiandien Migracijos politikos grupė (MPG) paskelbė Migrantų integracijos politikos indekso (MIPEX 2025) rezultatus, atskleidžiančius bendrą sąstingį Europos Sąjungoje. Išlieka skirtumas tarp senųjų ir naujųjų ES valstybių narių: bendras ES vidurkis siekia 54 taškus iš 100 – pirmauja Švedija, Suomija ir Portugalija, o po 2004 m. į ES įstojusios šalys reikšmingai atsilieka (44 taškai, palyginti su 63 senosiose valstybėse narėse). Silpniausia politikos sritis išlieka politinis dalyvavimas – tik 37 taškai iš 100.

„Visoje Europos Sąjungoje migrantai dažniausiai turi pagrindines teises ir tam tikrą ilgalaikį saugumą, bet ne lygias galimybes,“ – sako Başak Yavçan, MPG tyrimų vadovė ir ataskaitos bendraautorė. – „Duomenys rodo nedidelius pasiekimusanti-diskriminacijos ir švietimo srityse, tačiau nerimą kelia pablogėjusi padėtis dėl pilietybės įgijimo ir politinio dalyvavimo. Ukrainos pabėgėliųatvykimas paskatino teigiamus pokyčius sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, tačiau ilgalaikiam paslaugų prieinamumui tai turėjo nedidelę įtaką. Jei Europa nori darnios ir ateičiai pasiruošusios visuomenės, negalima atidėlioti investicijų į švietimą, saugų gyvenimą bei demokratijos ir pilietinio dalyvavimo stiprinimą.“

„Šalys, kurios mažina kliūtis – pavyzdžiui, greičiau pripažįsta užsienyje įgytas kvalifikacijas ar stiprina lygių galimybių institucijų veiklą – pasiekia apčiuopiamų rezultatų,“ – priduria ataskaitos bendraautorė Marianna Gorgerino. – „Tačiau sugriežtintos pilietybės ir šeimos susijungimo taisyklės gali palikti žmones nežinioje ir apsunkinti jų ilgalaikę integraciją.“

Pagrindinės įžvalgos ES lygmeniu

• Bendras įvertinimas: 54/100 – labai nedidelis teigiamas pokytis nuo 2019 m. (+0,8 balo). Stipriosios pusės: anti-diskriminacija (78), nuolatinis leidimas gyventi šalyje (61), darbo rinka (55). Silpnosios: politinis dalyvavimas (37), pilietybės įgijimas (44), švietimas (50).
• Šalys lyderės: Švedija, Suomija, Portugalija. Dauguma šalių įvertintos kaip „pusiau palankios“.
• ES-14 ir ES-13 šalių atotrūkis: 63 ir 44 taškai – tai atspindi skirtumus tarp šalių teisinių sistemų ir galimybių.
• 2019–2023 m. tendencijos: pažanga švietime (+3), darbo rinkoje (+1), anti-diskriminacijos srityje (+1); nuosmukis pilietybės įgijimo (–1) ir politinio dalyvavimo (–1) srityse; beveik nepakito nuolatinio leidimo gyventi šalyje situacija (–0,1).
• Ukrainos poveikis: keliose Europos Sąjungos Rytų Europos šalyse atsirado teigiamų, bet ribotų pokyčių – daugiau vertimo paslaugų, konsultavimo skirtingomis kalbomis.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje prasčiausiai įvertinta politinio dalyvavimo sritis (5/100). Toliau – pilietybės įgijimas (22/100) ir sveikatos apsauga (31/100). Geriausiai įvertintos - darbo rinkos mobilumo (52/100) ir nuolatinio leidimo gyventi šalyje (52/100) sritys.

VšĮ Diversity Development Group (DDG) ekspertai rinko Lietuvos duomenis MIPEX indekso leidimui. DDG tyrėjas Ivan Trunov pažymi:
„Pastebima nerimą kelianti tendencija Lietuvoje - griežtinamos taisyklės tiek jau gyvenantiems šalyje užsienio kilmės Lietuvos gyventojams, tiek naujai atvykstantiems. Tai mažina jų motyvaciją integruotis bei kurti ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje. Jei nematysime naujai atvykusių asmenų mūsų bendroje ateityje ir neužtikrinsime jiems galimybių, apsaugos bei paslaugų prieinamumo, pasekmės bus abipusės – užsienio kilmės Lietuvos gyventojai bus mažiau linkę integruotis.“

Kodėl tai svarbu
Įtrauki ir tinkamai įgyvendinama integracijos politika gerina švietimo bei užimtumo rezultatus, stiprina visuomenės pasitikėjimą ir mažina išankstinį nusistatymą. Tuo tarpu ribojanti politika – ypač pilietybės, šeimos susijungimo ir politinio dalyvavimo srityse – silpnina demokratinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą.

Rekomendacijos ES institucijoms ir valstybėms narėms

• Investicijas į integraciją paversti viena iš pagrindinių ES politikos įgyvendinimo krypčių (pvz., pagal naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą) ir mažinti skirtumus tarp šalių.
• Prioritetą teikti švietimui (tikslinei pagalbai, kalbos mokymui, konsultacijoms), saugioms gyvenamosios vietos suteikimo galimybėms ir prasmingam politiniam dalyvavimui (rinkimų teisei, parama migrantų vadovaujamoms organizacijoms).
• Užtikrinti ir plėsti anti-diskriminacijos įgyvendinimą bei lygių galimybių institucijų įgaliojimus.

Kontaktai žiniasklaidai:

Başak Yavçan, MPG tyrimų vadovė, [email protected]

Ivan Trunov, Diversity Development Group tyrėjas, [email protected]