Spaudos centras
Spaudos centras
Šiuolaikiniai vaikai yra kitokie ir specialistus per kelerius pastaruosius metus įvykę pokyčiai neramina. Ypač ryškiai pasikeitę vaikai, kurie į ankstyvojo ugdymo įstaigas atėjo po pasaulinės pandemijos. Šių vaikų akademiniai gebėjimai gali būti labai aukšti, tačiau socialiniai įgūdžiai – dažnai kur kas prastesni. Tokiems vaikams sunkiau pritapti klasėse, dirbti komandose, prisitaikyti prie kitų, bendrauti ir bendradarbiauti. Vaikų darželiai šiandien tampa labai svarbia ir dažnai nepakeičiama vieta, kur vaikai įgyja jiems būtinus socialinius įgūdžius, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkė dr. Milda Brėdikytė.
„Jeigu pažvelgtume atgal – per dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų – pokyčiai yra akivaizdūs. O dabar, kai pokyčiai vyksta taip greitai, vaikų elgesys ir gebėjimai gali reikšmingai pasikeisti ir per penkerius metus. Vaikai nebežaidžia kiemuose, neturi galimybės laisvai bendrauti su kitais vaikais – jų bendravimo erdvė dažnai apsiriboja tik namais ir ugdymo įstaigomis, tad jų reikšmė yra didelė“, – pastebi M. Brėdikytė.
Pašnekovės teigimu, anksčiau vaikai iš lauko grįždavo tik pavalgyti ar pamiegoti, o dabar tėvai vienus vaikus išleisti į kiemą bijo – ir dėl saugumo, ir laiko stokos, o dažnai ir dėl to, kad pačių gyvų kiemų jau beveik nelikę.
„Vaikų kultūrinė aplinka yra pasikeitusi. Daugelis vaikų gimsta ir auga šeimose, kuriose yra tik vienas vaikas. Du ar trys vaikai šeimoje jau nėra tokia dažna situacija. Vaikai dažnai užauga tik su tėvais – mama ir tėtis, o platesnė šeima – seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės – dažnai būna toli. Jei vaikas neina į lauką, neturi draugų, nebendrauja su bendraamžiais ir nelanko darželio, toks vaikas nuėjęs į mokyklą labai skirsis nuo kitų ir jam tikrai bus sunku pritapti“, – pastebi mokslininkė.
Kitas labai svarbus aspektas, pašnekovės teigimu, yra technologijų poveikis vaikams. Jau kurį laiką mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vaikai gimsta ekranų pasaulyje – šie ekranai juda, kalba, traukia dėmesį.
„Tai reiškia, kad vaiko dėmesys krypsta ne į žmogų, ne į gyvą bendravimą, o į išmaniuosius įrenginius. Tai objektyvi realybė – neišvengiama, tačiau jei suaugusieji į tai nekreipia dėmesio, nepadeda vaikui atrasti gyvo santykio ir neformuoja bendravimo įgūdžių, tuomet tokiems vaikams sunkiai sekasi susišnekėti su mokytojais, su bendraamžiais, ir net su tėvais. Galbūt šiuo metu kai kurie tėvai to dar nemato, tačiau tai greitai taps ir jų problema. Todėl svarbiausia – ugdyti vaikų gebėjimą bendrauti su gyvu žmogumi, pažinti pasaulį per realią patirtį, o ne per ekraną“, – teigia pašnekovė.
Skaitymas darželyje – neturi būti svarbiausias tikslas
M. Brėdikytė sako, kad darželiai šiandien labai smarkiai prisideda prie visų šių problemų sprendimo.
Lietuvoje šiuo metu atnaujinamos ugdymo programos – ikimokyklinis ugdymas taip pat patiria svarbių pokyčių. Gerosiomis pasaulinėmis praktikomis parengtos „Ikimokyklinio ugdymo programos gairės“ kiekvienai švietimo įstaigai padeda kurti savo individualias ugdymo programas. Anot M. Brėdikytės, ikimokyklinio amžiaus vaikams šiuo metu yra išskiriama 18 pasiekimų sričių.
„Tai tikrai nėra dalykinių sričių (akademiniai) pasiekimai, kaip skaitymas ar rašymas, kurie dažniausiai rūpi tėvams. Svarbūs yra ir kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, fizinis aktyvumas, emocijų suvokimas, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka, santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, aplinkos pažinimas, matematinis mąstymas, skaitmeninis sumanumas ir kitos sritys. Be to, vaikai ugdomi tyrinėjimo, problemų sprendimo, kūrybiškumo ir žaidimo įgūdžių“, – dėsto pašnekovė.
Pasak jos, visos šios sritys turi didelę įtaką vaiko kompetencijų formavimuisi, bet dar svarbiau, kad jos yra pagrindas vaiko asmenybės augimui ir sėkmei ne tik vėlesniam formaliam mokymuisi, bet ir visam gyvenimui. Tai ilgalaikis procesas, kuriuo pedagogai turi nuosekliai ir atidžiai vesti vaikus, kad jie nuolat tobulėtų ir augtų. Tėvai, anot pašnekovės, tai turi suprasti ir vertinti visas šias sritis, nes jos yra esminės vaiko vystymuisi ir būsimiems pasiekimams.
„Šiandien labai aiškiai keliamas klausimas – kokio vaiko mes norime? Kokį vaiką norime užauginti ugdymo įstaigoje? Tikimės, kad vaikas bus pasitikintis savimi, gebantis rūpintis savimi ir kitais, jautrus kultūrinei ir socialinei įvairovei, bendraujantis, kūrybingas, lanksčiai mąstantis ir sėkmingai besimokantis. Ir nors pokyčiai neateina per vieną dieną, tikimės, kad palaipsniui jie persikels ir į kasdienę praktiką. Tėvams taip pat svarbu žinoti, kad ugdant vaiką jį būtina ne tik nuo visko saugoti, bet ir leisti jam pačiam patirti, išmokti, susidurti su iššūkiais, reikia skatinti vaikus ugdyti pasitikėjimą savimi, būti drąsiems ir atspariems“, – dėsto mokslininkė.
Nuo kelių metų vaiką vesti į darželį?
Pašnekovė teigia, kad kiekviena diena nuo gimimo vaikams yra labai svarbi – tiek motorikai, tiek suvokimui, kaip veikia kūnas erdvėje: kaip vertinti aukštį, atstumą, pajusti savo galimybes. Kuo anksčiau vaikas pradeda lankyti darželį, tuo didesnė tikimybė, kad jam lengviau susiformuos šie įgūdžiai.
„Tad kuo anksčiau vaikas pradeda lankyti darželį, tuo mažesnis stresas jam kyla, ypač jei aplinka yra tinkama ir palaikanti. Anksčiau maniau, kad nuo trijų metų pradėti lankyti darželį yra tinkamiausia. Dabar galvoju, kad kai kuriems vaikams dar ir anksčiau gali būti naudinga. Nes kuo vaikas mažesnis, tuo jo psichika lankstesnė, jis greičiau prisitaiko, net atsiskyrimas nuo tėvų jam yra lengvesnis – jei tik tėvai tam yra pasiruošę“, – sako M. Brėdikytė.
Pašnekovė teigia, kad labai svarbu ugdyti ne paskirus vaikų gebėjimus ir rūpintis jo intelektu ir kognityviniais gebėjimais, bet apimti visas sritis – fizinę, emocinę, socialinę, vertybinę, grožio, estetinį pajautimą. Svarbu leisti vaikams patiems patirti pasaulį neskubant, savu ritmu, klysti ir taisyti klaidas, bendrauti, žaisti su kitais, perprasti žmonių tarpusavio bendravimo taisykles.
Ji teigia nenorinti vartoti termino akademinis mokymas, kai kalbama apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, nes tai yra visiškai netinkamas būdas mažiems vaikams. Anot pašnekovės, turėtume kalbėti apie vaikų ugdymo(si) sritis, kurios yra ikidalykinės, o ne dalykinį mokymąsi
„Kalbant apie akademinių sričių pasiekimus, kuriuos tėveliai paprastai supranta kaip skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžius, taip pat formalias suaugusiųjų sukurtas užduotėles, jų naudą paneigia kai kurių mokslininkų tyrimai. Kuomet yra stebimi vaikai, kurie darželyje ugdyti daugiau dėmesio skiriant jų socialiniams įgūdžiams, žaidimui ir kūrybinėms veikloms (ne būreliams!), pastebima, kad mokyklos pradžioje, nors jų akademiniai pasiekimai nebuvo labai aukšti, jiems geriau sekėsi bendrauti su vaikais ir mokytojais, jie buvo savarankiškesni, geriau prisitaikė naujoje aplinkoje ir apskritai geriau jautėsi mokykloje“, – pasakoja mokslininkė.
Anot jos, po kurio laiko tokie vaikai pradeda pasivyti savo bendraamžius, kuriuos ugdant prioritetas buvo skiriamas akademiniams gebėjimams.
„Tai ypač matoma antrosios ir trečiosios klasės pabaigoje, kai vaikų pasiekimai susilygina ir iš žaidimu bei kūrybinėmis veiklomis grįstų programų (darželių) atėję vaikai ima stabiliai lenkti savo „akademiškesnius“ bendraklasius. Be to, jie jaučiasi geriau socialiai, lengviau susitvarko su savo jausmais, yra savarankiškesni, atsparesni gyvenimo iššūkiams“, – tikina ji.
Ji priduria, kad ankstyvajame amžiuje labai svarbūs vaiko raidos procesai, kurie apima visas svarbiausias asmenybės sritis ir tik jų sėkmingas ir harmoningas vystymasis vėliau lemia tuos taip daugelio suaugusiųjų geidžiamus akademinius pasiekimus. Susitelkimas į atskirų sričių pasiekimus dažnu atveju net gali sutrikdyti vaiko asmenybės augimą ir natūralią raidą.
Kampanija „Nepalik vaiko be pradžios“ yra dalis Europos Sąjungos bendrai finansuojamo projekto „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, kurį įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra.