Mokymai, kurie keičia požiūrį: ką veikia jaunimas, kai nėra ekranų

Išmanieji telefonai, socialiniai tinklai ir nuolatiniai pranešimai – tai kasdienybė, kurioje šiandien gyvena kiekvienas iš mūsų, o ypač – augantys vaikai ir jaunuoliai. Visgi šią vasarą daugiau nei 160 jaunuolių iš visos Lietuvos pasirinko savaitei atsitraukti nuo ekranų ir pasinerti į gyvą bendravimą, diskusijas, mokymąsi bei laiką gamtoje. Tai – „Stiprūs įvairovėje“ mokymai, vykstantys jau septintus metus. Šią vasarą organizuojamos  keturios pamainos, o jų poveikis kasmet išlieka panašus  – keičiasi ne tik dalyvių požiūris į pasaulį, bet ir į pačius save.

Suprato, kad nėra tokie tolerantiški

Į „Stiprūs įvairovėje“ mokymus didžioji dalis dalyvių atvyksta nedrąsūs, nerimaujantys, ar pavyks surasti bendraminčių, ir dažnu atveju nesitikintys sugriauti tam tikrų nuostatų apie save ar stereotipų apie aplinkinius. Bandydami įsiminti vieni kitų vardus jau pirmąjį vakarą jaunuoliai patiria, ką reiškia būti apsuptiems įvairovės – atvykę iš skirtingų Lietuvos regionų, įvairaus amžiaus, turėdami skirtingų pomėgių ir tikslų, jie supranta, jog norint susidraugauti, yra svarbu priimti vienas kito skirtumus.

Visos savaitės metu suprasti ir priimti vienas kitą padeda mokymų vadovai bei neformaliojo ugdymo metodais grįstos veiklos. Viena jų – žmogaus teisių dirbtuvės, kuriose jaunuoliai įsitraukia į komandines užduotis, kelia klausimus ir diskutuoja tarpusavyje bei su mokymų vadovais.  Dažnam šios dirbtuvės tampa tarsi veidrodžiu – proga pažvelgti į savo pačių elgesį bei vertybes.

Praėjus dirbtuvėms keisti savo elgesį panoro Edgar (red.past. – vardas pakeistas), 19-metų jaunuolis, kuris prieš atvykdamas į mokymus manė itin lengvai ir empatiškai priimantis aplinkinius.

„Liūdna ir sunku suprasti, kad nesi toks tolerantiškas, koks galvojai esąs. Prieš mokymus aš galvojau, kad priimu visokius žmones ir, jei noriu, galiu labai lengvai bendrauti. Kai su kažkuo gyvenime nenorėdavau bendrauti arba jei man nepatikdavo žmogus net jo nepažinus – nekeldavau sau apie tai klausimų. Po šių dirbtuvių aš supratau esminį dalyką – net ir su kai kuriais mokymuose esančiais dalyviais iki šiol nepabendravau, nes iš anksto jiems „užklijavau etiketes“. Tai tikrai priverčia susimąstyti. Mokymuose liko būti dar viena diena – per ją noriu pabendrauti su tais, kurių vengiau dėl stereotipų,“ – mokymų metu dalinosi jaunuolis.

Panašiai jautėsi – Gabrielė ir Anastasija (red.past. – vardai pakeisti). Reflektuodamos, ką jos išsineša iš dirbtuvių, merginos dalinosi, jog „gyvenant savo burbule, įsisukus į mokslus, egzaminus, užklasines veiklas, įvykius aplinkoje, tiesiog pamiršti pasigilinti į kito žmogaus realybę. Mes visi gyvename skirtingai, turime skirtingų arba labai panašių patirčių – visą tai reikia prisiminti bendraujant su kitu. Reikia ne vengti kitokio žmogaus, o pabandyti jį suprasti.“

Įvardinti, kaip jaučiasi – ne taip jau lengva

Viena iš labiausiai verčiančių susimąstyti kasdienių užduočių yra mokymų vadovų užduodamas dalyviams klausimas – „kaip jaučiatės?“ Apie tai yra kalbama kiekvieną rytą ir vakarą savo grupelėse, kuriose yra po 10 dalyvių (vienoje mokymų pamainoje dalyvauja 40 jaunuolių). Pirmą kartą išgirdus šį klausimą dažnas atsako „normaliai“, „gerai“, „vidutiniškai“, mokymų vadovams paklausus, o ką reiškia „normaliai“ ar „gerai“, retas kuris gali atsakyti. Po tokio pirmojo bandymo kalbėti apie savo jausmus visi mokymų vadovai pasidalina, kokie gali būti jausmai – ši tema kartojasi ir per skirtingas mokymų veiklas.

Jei ne klausimas „kaip jaučiatės?“ ir refleksijos apie kiekvieną praėjusią mokymų dieną, 16 metų mokymų dalyvė Greta (red.past. – vardas pakeistas), tikėtina, ir nebūtų išmokusi pasakyti kitam, kodėl jo elgesys supykdė. Praėjus dienos veikloms Greta pasidalino, kad jai niekuomet nebuvo būdinga dalintis apie savo jausmus – ypač, kai jausdavosi supykusi.

 „Aš niekuomet nedrįsdavau ir negalėdavau pasakyti kitam žmogui, kodėl ant jo pykstu. Esu pratusi visus savo jausmus nešiotis viduje ir tiesiog nutylėti. Žinoma, kad tai versdavo mane jaustis blogai – galiausiai su žmogumi, ant kurio būdavau supykusi, nebenorėdavau bendrauti. Buvau supykusi ir čia – nesupratau vieno žmogaus elgesio, man pasirodė, kad jis melavo ir pasielgė nesąžiningai su visa mūsų grupe. Pykstant prisiminiau, ką apie jausmus esu girdėjusi šiuose mokymuose – reikia kalbėtis. Taigi įsidrąsinusi nuėjau ir pasakiau tam žmogui, kad ant jo pykstu ir kodėl. Pasikalbėjome. Pasirodo, kad nežinojau dalies istorijos ir jo elgesį interpretavau taip, kaip supratau. Pabendravusi su juo pasijutau žymiai geriau – džiaugiausi savimi, jog buvau drąsi pasakyti tai, kas man nepatiko,“ – pasidalino Greta.

Sukurta saugi aplinka padeda atsiskleisti

„Stiprūs įvairovėje“ mokymai dalyviams yra ne vien įsimintiniausias vasaros nuotykis (taip sako patys), bet ir erdvė, kurioje gali įveikti baimes – net ir tas, su kuriomis kovoja ilgus metus. Taip nutiko ir 15-metei Marijai (red.past. – vardas pakeistas), kuri atvirai papasakojo, jog ne vieną kartą su tėvais lankėsi pas skirtingus specialistus, norėdama atrasti atsakymą, kaip stiprinti motyvaciją, pasitikėjimą savimi ir kaip įveikti perdegimą.

„Man būdavo labai sunku bendrauti su nepažįstamais, pasakoti apie save, atvirauti. Nesu pratusi dalintis savo mintimis, todėl net pačiai keista, kad šiuose mokymuose kalbėjau daugiausiai nei kada anksčiau esu kalbėjusi. Kai čia pamačiau, kaip tarpusavyje bendrauja kiti ir kaip domisi mokymų vadovai man norėjosi pabandyti. Manau, kad emociškai man labai padėjo čia sukurta atmosfera ir mūsų grupės ryšys“, – kalbėjo dalyvė.

Atviras bendravimas, pasitikėjimas vienas kitu „Stiprūs įvairovėje“ atsiranda ne dėl teorinių žinių, bet dėl bendrų veiklų ir patirčių, kurias sukuria jaunuoliai. Tai gali būti ir komandinis žygis, kuris reikalauja daug pastangų, ir bendras ruošimasis vakaro tradicinei „kakavinei“, mokymasis suteikti pirmąją pagalbą ar kitos bendros veiklos.

Mokymasis per patirtį padeda įvykti pokyčiams

Mokymų organizatorius ir „Socialinis sufleris“ vadovas Aidas Gedminas sako, kad būtent šis natūralus emocijų pažinimo, atvirumo ir tarpusavio supratimo procesas yra pagrindinė „Stiprūs įvairovėje“ esmė.

„Dažnai išgirstu iš dalyvių, jog namuose, mokykloje jų nesiteirauja apie jausmus, o kalba tik kokį pažymį šiandien parsinešė, kaip sekėsi treniruotėse ir t.t. Dėl to šiame projekte sekame dalyvių pokytį – vykdome poveikio matavimą, kai dalyvių prašome užpildyti atvirai anketą pirmą ir paskutinę dieną, gauname mokymų vadovų pastebėtą pokytį, po kelių mėnesių susisiekiame su tėvais, kad išgirstume jų pamatytą pokytį, bei susitinkame su dalyviais po 3-4 mėnesių gyvai ir kalbamės, ką jie patys pastebėjo savo elgesyje. Esame išgirdę, kad jaunuoliai tapo atviresni tėvams ir daugiau dalinasi savo gyvenimo situacijomis, taip pat yra supratingesni tėvų poelgiams, labiau stengiasi išspręsti ginčus,“– sako A. Gedminas

Čia nėra tradicinių paskaitų ar pamokų – viskas vyksta per patirtį. Jaunuoliai mokosi veikdami, reflektuodami, susidurdami su realiomis situacijomis ir spręsdami iššūkius iškart. Jis priduria, kad viena stipriausių ir svarbiausių mokymų dalių – žygis gamtoje, kuris dažnam tampa išbandymu ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Šiam žygiui pasiruošti ir žygio metu rodyti kelią jaunuoliai turi patys, todėl per neplanuotus nutikimus, iššūkius, kylančius žygio metu, atsiradusį nuovargį, būtinybę pasirūpinti ir vienas kitu, dalyviai pajunta, ką reiškia būti išklausytam ir reikalingam.

„Būtent žygio metu dažniausiai griūva išankstinės nuostatos. Kai padedi draugui perbristi upelį ar drauge gaminate pietus – visai nesvarbu, kuriame mieste jis gyvena ar kokios muzikos jis klauso. Svarbu tai, kad jis šalia“, – sako A. Gedminas.

Šiuo metu vyksta ketvirtoji pamaina

Šią vasarą „Stiprūs įvairovėje“ mokymai jau suvienijo būrį jaunuolių iš visos Lietuvos, o šiuo metu vyksta paskutinė, ketvirtoji pamaina. Tai dar viena galimybė jauniems žmonėms patirti, ką reiškia būti priimtiems be išankstinių nuostatų, išmokti kalbėtis apie savo jausmus, geriau suprasti save ir šalia esantį.

Visą informaciją apie „Stiprūs įvairovėje“ ir jaunuolių kasdienius nuotykius mokymuose galite rasti Instagram paskyroje „Stiprūs įvairovėje“ bei Facebook paskyroje „Socialinis sufleris“.

Mokymus įgyvendina VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras („Socialinis sufleris“), bendradarbiaudamas su Britų taryba Lietuvoje, Švietimo mainų paramos fondu, Jaunimo reikalų agentūra, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, Kultūros ministerija ir Lietuvos kariuomene.