Mokytojams – įrankiai menu prakalbinti vaikus lietuvių kalbos pamokose: MO ir Britų taryba subūrė pedagogus iš tautinių mažumų mokyklų

Sužadinti mokinių smalsumą, įtraukti juos į pokalbį ir pakeisti išankstines nuostatas – nemenkas iššūkis mokytojams, tautinių mažumų mokyklose mokantiems lietuvių kalbos bei literatūros. Šešerius metus trukęs MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje bendradarbiavimas dėmesį kreipė būtent į tai: į įprastas pamokas integruojant kultūrinio ugdymo elementus, drąsiau reikšti mintis ir diskutuoti išdrįso šimtai mokinių, kuriems lietuvių kalba nėra pirmoji. Sukauptą patirtį organizacijos sutelkė į naujausią projektą – jo metu mokytojai semiasi gerųjų praktikų, kurios pasklis po visą Lietuvą.

Pedagogai perima ilgametę patirtį

MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje projekto ašis – tai, kaip MO edukacijose plačiai naudojamas Vizualinio mąstymo strategijos (VMS) metodas gali tapti įrankiu gilesniam literatūros supratimui ir efektyvesniam lietuvių kalbos mokymuisi tautinių mažumų klasėse.

Septynių ankstesnių projektų sėkmė tapo svarbia motyvacija užtikrinti išliekantį poveikį, todėl dabartiniu etapu siekiama suburti visos šalies mokytojų ratą ir su jais dalintis teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, kaip į ugdymo dalyką integruoti VMS metodą.

Prie rudenį startavusio projekto prisijungė pedagogai iš Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Visagino, Zapyškio, Juodšilių, Eišiškių, Nemenčinės, Rudaminos ir Trakų. Iki sausio mėnesio jų laukia aštuonios intensyvios mokymosi sesijos ir dešimt 40 praktinių pamokų mokyklose bei MO muziejuje kartu su profesionalia MO muziejaus edukatore.

Augina mokinių pasitikėjimą savimi

Pasak Britų tarybos Lietuvoje vadovės Onos Marijos Vyšniauskės, šis organizacijų bendradarbiavimo etapas ypač svarbus todėl, kad jame per šešerius metus sukauptos ir išgrynintos praktinės žinios koncentruotai perduodamos mokytojams, kasdien dirbantiems su skirtingų kalbinių ir kultūrinių patirčių turinčiais vaikais.

„Džiaugiamės matydami, kokį poveikį šis metodas turi vaikams, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Per bendradarbiavimo su MO metus kartu įsitikinome, kad nuoseklus, kūrybiškumu ir dialogu grįstas darbas keičia mokinių pasitikėjimą savimi ir komunikavimo gebėjimus.

Be to, tai ilgalaikėje perspektyvoje stiprina ir kitas kritiškai svarbias kompetencijas, pavyzdžiui, prisideda prie kritinio mąstymo. Siekiame perduoti mokytojams visą sukauptą žinių bagažą, kad jie šį metodą sėkmingai taikytų savo klasėse“, – pasakoja O. M. Vyšniauskė.

Žvilgsnis į paveikslą – gilesniam teksto suvokimui

Projekto dalyviai mokosi, kaip Vizualinio mąstymo strategija gali praplėsti įprastą literatūros pamokos struktūrą: meno kūrinys čia tampa atspirties tašku pokalbiui, kuris natūraliai veda į teksto analizę, laisvesnį kalbos vartojimą ir žodyno gausėjimą.

Jau po pirmųjų susitikimų mokytojai pastebi, kad metodas stebėtinai lengvai prisitaiko prie lituanistinio turinio: paprasti, jokių išankstinių žinių nereikalaujantys ir bet kokiam mokomajam dalykui pritaikomi Vizualinio mąstymo strategijos klausimai padeda vaikams aiškiau įvardyti literatūros veikėjus, suprasti teksto emocinį krūvį ar struktūrą.

Mokytojai dalinasi, kad lietuvių kalbos ir literatūros pamokose vaikams dažnai tenka vertėjauti, nes mokiniai nesupranta perskaitomų tekstų; vaikai taip pat retai nori gilintis į perskaitytų tekstų turinį. Pasak jų, tokiose situacijose vizualaus kūrinio analizė padeda pradėti pokalbį, grįžti prie teksto su nauju smalsumu.

Atviresnės pamokos – be vertinimo ar spaudimo

MO muziejaus edukacijų vadovė Jurgita Zigmantė pastebi, kad VMS metodas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose sėkmingai integruojamas nuo pat MO kultūrinio ugdymo veiklos pradžios, o bendradarbiavimas su Britų taryba leido reikšmingai išplėsti jo geografiją į skirtingas tautinių mažumų mokyklas. Pasak jos, metodas ypač naudingas ten, kur kalbiniai barjerai kartais atrodo per sunkūs įveikti.

„Vizualinio mąstymo strategija nėra būdas iliustruoti tekstą. Tai – atviras, jokių neteisingų atsakymų, išankstinio ar galutinio vertinimo neturintis pokalbis, leidžiantis mokiniams sava eiga įsilieti į temą, atrasti ir kurti prasmes.

Kai vaikai pirmiausia kalba apie tai, ką mato, jie drąsiau leidžiasi į tekstą, o galiausiai – į savo interpretacijas. Tokios pamokos daug labiau įtraukia, o pokalbyje besikuriantis pozityvus ryšys kilsteli pasitikėjimą savo kalbiniais įgūdžiais“, – dalinasi J. Zigmantė.

Valstybinės kalbos ugdymo procesas nėra sklandus

Projekto lektorė, MO muziejaus edukatorė, rašytoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ilona Ežerinytė pastebi, kad meno integravimas į lietuvių kalbos ir literatūros pamokas padeda sukurti labiau motyvuojančią patirtį, nei įprastas ugdymo procesas.

„Valstybinės kalbos ugdymo procesas tautinių mažumų mokyklose nėra lengvas ir sklandus. Siekiant geresnių lietuvių kalbos mokymosi rezultatų, svarbu įvairiais būdais sužadinti vaiko norą mokytis šios kalbos, pavyzdžiui, suteikti estetiškai malonių išgyvenimų. Meno integravimas į lietuvių kalbos ir literatūros pamokas puikiai pasitarnauja šiam tikslui.

Vizualinio mąstymo strategija paranki dar ir tuo, kad čia nuolat kartojami tie patys klausimai, panašiai pradedamos ir atsakymų formuluotės – „čia vyksta...“, „aš matau...“, „manau, kad...“ ir taip toliau. Tyrinėjant paveikslą prireikia naujų žodžių matomiems objektams ar reiškiniams pavadinti, taigi natūraliai plečiamas žodynas, o nemažai kalbos dalykų išmokstama tiesiog įsimenant”, – įžvalgomis dalinasi edukatorė.

Bendros mokytojų dirbtuvės – žinioms ir įkvėpimui

Projekto pabaigą sausio mėnesį pažymėsiantis baigiamasis renginys MO muziejuje mokytojus iš skirtingų regionų suburs į vieną vietą ir suteiks galimybę mokytis ne tik iš MO edukatorių, bet ir vieniems iš kitų. 

Pristatydami sukurtus praktinius modelius, pedagogai apsikeis svarbiausiais atradimais ir individualiais būdais pritaikyti perprastą metodą: kaip lengviausia rasti sąsajas tarp teksto ir vaizdo, padėti vaikams reflektuoti, sudominti juos literatūra, kurti gyvą ir atvirą diskusiją, o svarbiausia – drąsiau kalbėti lietuviškai.

Daugiau apie projektą: https://mo.lt/edukaciniai-projektai/vms-lietuviu-pamokose/