Spaudos centras
Spaudos centras
Ar aukštasis mokslas Lietuvoje yra lengvai pasiekiamas žmonėms su negalia? Ar studijos universitetuose šiandien yra prieinamos ne tik fiziškai, bet ir informacine, emocine, socialine prasme visiems, nepaisant jų negalios ar individualiųjų poreikių? Daugelis šalies universitetų yra įsikūrę istoriniuose pastatuose, kurių pritaikymo galimybės judėjimo negalią turintiems studentams – labai ribotos. O kalbame ne vien apie judėjimo negalią – ir apie regos, klausos, psichosocialinę negalią ar neuroįvairovės formas. Ar universitetai atviri tokiems studentams?
Šie klausimai tampa vis aktualesni, ypač žvelgiant į tai, kiek pokyčių įvyko teisinėje bazėje per pastaruosius dešimtmečius. 2006 m. Jungtinės Tautos priėmė Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvinį protokolą, kurie įpareigojo valstybes keisti negalios sampratą bei peržiūrėti praktikas pagal žmogaus teisių principus. Lietuva šią Konvenciją ratifikavo 2010 m., o 2024 m. žengtas dar vienas svarbus žingsnis – įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei pradėta taikyti įtraukioje ugdymo sistema.
Atrodo, einame žmogaus orumą gerbiančiu keliu, trindami sąvokas „mes“ ir „jie“ – tačiau ar teisiniai pokyčiai iš tiesų keičia studentų su negalia patirtis universitetuose?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) negalios reikalų koordinatorė Anželika Vėžienė sako, kad čia iššūkių spektras ypač platus – nuo fizinės aplinkos pritaikomumo iki dėstytojų kompetencijų dirbti su išskirtinių poreikių turinčiais studentais didinimo.
Studentų su negalia skaičius Mykolo Romerio universitete nuolat auga: 2022 m. studijavo 46 studentai (27 su negalia, 19 su neuroįvairove) ir tai sudarė 0,8 proc. visų studijuojančiųjų. 2023 m. jau buvo 67 (1,2 proc.), o 2024 m. – 73 studentai su negalia (1,3 proc. visų studentų).
Pokalbis su A. Vėžiene – apie pastangas didinti studijų prieinamumą žmonėms su negalia, didžiausius to iššūkius ir būtiną dėmesį individualiesiems poreikiams, kurių į formalius reglamentus taip paprastai nesudėsi.
– Papasakokite apie savo pareigas Universitete – kokias atsakomybes apima darbas su studijų aplinkos pritaikymu asmenims, turintiems individualiųjų poreikių?
– Mykolo Romerio universitetas 2022 m. pabaigoje ėmė ruoštis naujam asmenų su negalia teisių apsaugos reglamentavimui. Šis laikotarpis tapo itin palankiu siekiant įsivertinti, ar mūsų aukštoji mokykla yra pasirengusi ir gali sudaryti sąlygas asmenims, turintiems judėjimo, regos, klausos ar kitą negalią, įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Tuo metu ši sritis man buvo visiškai nauja. Daug gilinausi į integralumo ir universalių mokymosi principų dalykus, kad galėčiau išmokti, išmokyti kitus ir kartu su kolegomis sukurti negaliai atvirą aukštojo mokslo kultūrą.
Pradžioje akcentavome studijų pritaikymą tik negalią turintiems studentams, vėliau suvokėme, kad šioje srityje turėtume mąstyti daug plačiau ir holistiškiau – aukštojo mokslo prieinamumas aktualus asmenims ne tik su negalia, bet ir turintiems neuroskirtumų – autizmo spektrą, disleksiją, dėmesio ir aktyvumo sutrikimą ir kitus neuroskirtumus.
Praėjus dvejiems metams Universitetas pasikeitė – tapo labiau nei bet kada iki šiol atviras, lankstus ir prieinamas. Ne visi užsibrėžti tikslai pasiekti, tačiau pamažu keičiasi ir mūsų bendruomenės požiūris bei kultūra – komunikuojamene apie integravimą, o apie įtrauktį; drąsiau bendraujame su studentais apie jų poreikius – tik taip galime sužinoti, ko iš mūsų tikimasi; edukuojame darbuotojus – patirtis ir žinios yra būtinos dirbant su studentais su negalia ar neuroįvairove; kviečiamespecialistus – tik asmenys, turintys individualiųjų poreikių, yra geriausi patarėjai vertinant studijų aplinką. Ir svarbiausia – stengiamės Universitete pamatyti žmogų, o ne jo negalią. Šie aspektai – mano atsakomybių laukas.
–Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriate pritaikant aplinką ir studijų procesą studentams su negalia bei turintiems neuroskirtumų?
– Patirtis rodo, kad darbas su kiekvienu studentu, pasisakiusiu apie savo individualiuosius poreikius, yra kupinas iššūkių, pamąstymų, pokalbių ir sprendimų. Būtų labai paprasta, jei visiems studentams būtų tinkama tokia pat vienoda aplinka ar identiški mokymosi metodai, būdai ar formos. Negalios koordinavimo baras visgi reikalauja platesnio matymo, kitokių kompetencijų ir gebėjimo suvokti bei išgryninti, kaip reikėtų pritaikyti aplinką ir organizuoti studijų procesą, kad kiekvienas studentas jaustųsi laukiamas. O tai susiję su įvairiais aspektais – nuo durų pločio, slenksčio aukščio iki skaidrių turinio ar sutarimo dėl vienokios ar kitokios atsiskaitymo formos.
– Kaip Universiteto infrastruktūra pritaikyta judėjimo negalią turintiems studentams? Su kokiais iššūkiais susiduriate siekdami esamus pastatus pritaikyti studentams vežimėliuose?
– Kalbėdama apie patalpų pritaikymą asmenims, judantiems vėžimėliuose, būsiu atvira – per kelerius metus teko išmokti daug įvairių pamokų, kad galėčiau suvokti, kokie dalykai yra aktualūs asmenims, turintiems judėjimo negalią. Ir tai, kas tinka vienam studentui, pavyzdžiui, judančiam elektriniu vėžimėliu, visiškai gali netikti studentui, kuris naudojasi mechaniniu vežimėliu.
Džiugu, kad centriniuose rūmuose Vilniuje studentų su judėjimo negalia skaičius ženkliai išaugo: 2023 m. studijavo tik 3 asmenys, o 2024 m. skaičius padidėjo iki 9. Tai – ilgo proceso ir konsultacijų su studentais rezultatas, ieškant geriausio sprendimo. Taip pat neneigsiu, kad studentų rekomendacijos stoti į MRU, didina šį rodiklį. Ko gero, tai – reikšmingas įvertinimas mūsų bendruomenei.
Kitas, ne mažiau reikšmingas šio klausimo aspektas – bendradarbiavimas su kitų padalinių kolegomis, dėliojant tvarkaraščius ir planuojant paskaitas tik tose auditorijose, kurios yra prieinamos, teikiant skubią pagalbą sugedus keltuvui, valant sniegą nuo turėklų ir pandusų... Niekada nebuvau pagalvojusi, kad apsnigti turėklai žiemą gali sukelti tiek daug rūpesčių!
Visgi, šiais pasiekimais dar negalime pasidžiaugti Kaune esančiame padalinyje, įsikūrusiame XX a. valstybės saugomame istoriniame pastate, kuris yra sunkiai pasiekiamas judantiems vežimėliuose. Prieinamumo klausimas yra aktualus ne tik kalbant apie šį pastatą. 2024 m. Kauno modernizmo architektūra buvo paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu. Šiuolaikinė paveldosauga dar neturi aiškaus atsakymo, ar ir kaip šio laikmečio pastatai, dažnai besipuošiantys masyviais laiptais, galėtų būti pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Tikėkimės, kad Viešojo saugumo akademijos (VSA) padalinyje įgyvendinus infrastruktūros projektą, galėsime pasidžiaugti inovatyviais sprendimais, leisiančiais visiems patekti į patalpas.
– Kodėl, Jūsų nuomone, svarbu užtikrinti visapusišką prieinamumą studentams, turintiems įvairių negalių? Į kokias kitas negalias turinčius studentus svarbu atkreipti dėmesį ir sudaryti jiems sąlygas studijuoti?
– Neteisinga teigti, kad aplinkos pritaikymas yra aktualus tik asmenims, judantiems vežimėliuose. Tai tik maža visos mozaikos dalis. Darbas su studentais, kurie turi negalią ar neuroįvairovę, yra daug platesnis ir holistiškesnis nei tai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tinkama aplinka yra aktuali ir regos ar klausos negalią turintiems asmenims, ir tiems, kurie turi neuroįvairovę. Ar egzistuoja vienintelis būdas, kaip tai numatyti ir organizuoti? Vienareikšmiškai – ne. Regos negalią turintiems studentams aktualūs didelio formato, ne per aukštai pakabinti užrašai, nuorodos ar lentelės, gerai apšviestos patalpos, turinčios kontrastinių atspalvių elementų, o klausos negaliai būtų svarbesni kiti dalykai, kaip mirksintys pavojaus signalai.
Neuroskirtingi studentai turi dar kitokių individualiųjų poreikių, pavyzdžiui, autizmo spektrą turintiems asmenims yra jaukiau būti ne ryškiai apšviestose patalpose, o keli ADHD sutrikimą turintys studentai yra pareiškę norą paskaitų metu per ausinukus klausytis raminančios muzikos.
Nėra ir negali būti dviejų vienodų situacijų ir identiškų sprendimo būdų. Kiekvienas asmuo su negalia ar neuroįvairove yra individas, kuriam reikia konkrečių, jo poreikius atliepiančių dalykų.
– Kokie sprendimai Universitete taikomi asmenims su regos ir klausos negaliomis?
– Prieš šiek tiek daugiau nei metus kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovu Vytautu Gendvilu įvertinome Universiteto centrinių rūmų Vilniuje patalpas ir aptarėme jų pritaikymo asmenims su regos negalia klausimus. Po kelių mėnesių užbaigsime laiptų ženklinimo etapą, o artimiausiu metu pradėsime patalpų stiklinių durų, pertvarų žymėjimo darbus.
Klausos negalią turintiems asmenims taip pat galime pasiūlyti keletą studijų organizavimo galimybių, kurios palengvina informacijos gavimą – dėstytojų prašome skaidrėse pateikti išsamesnę informaciją, nuotolinėse paskaitose galime aktyvuoti „MS Teams“ subtitravimą, bendradarbiaujame su Lietuvių gestų kalbos vertimo centru, kurio vertėjai gali nemokamai dalyvauti ir paskaitas versti į lietuvių gestų kalbą.
Specialistai teigia, kad šiandienos pasaulis yra labai pasikeitęs ir teikiantis daug įvairių galimybių asmenims su negalia. Mobiliosios programėlės, aplikacijos, populiarėjantys DI įrankiai akivaizdžiai palengvina informacijos gavimą ir mokymosi procesą.
– Koks dėmesys Universitete skiriamas autizmo, dėmesio sutrikimų turintiems studentams? Kokios priemonės padeda jiems jaustis saugiai akademinėje bendruomenėje?
– Ryšys su kiekvienu asmeniu, kuris informuoja Universitetą apie individualiuosius poreikius, prasideda nuo pokalbio, tiksliau – nuo atviro pasikalbėjimo su studentu apie baimes, abejones, lūkesčius, sunkumus ir poreikius. Jei tik studentas nori apie tai kalbėtis.
Moksliniais tyrimais įrodyta, ką patvirtina ir mano kaip negalios reikalų koordinatorės patirtis, kad Z kartos studentams, kurie sudaro didžiausią studijuojančių asmenų dalį, yra svarbūs trys dalykai: studijų metu jie nori žinoti, kokias kompetencijas įgis ir kokios karjeros gali tikėtis; jie turi poreikį priklausyti konkrečiam sociumui, turėti draugų ir megzti pažintis bei, kas yra svarbiausia mūsų pokalbiui – jie trokšta save pažinti! Pastarasis aspektas yra reikšmingas ir darantis milžinišką įtaką pokalbiui apie studijų pritaikymą atsižvelgiant į individualiuosius poreikius.
Pokalbio metu, pasitelkiant tam tikras koučingo filosofijos technikas, konfidencialiai stengiuosi aptarti kuo daugiau detalių, kurios yra esminės planuojant studijų procesą. Pokalbio pabaigoje su kiekvienu studentu sutariame, kokia informacija rekomendacijų forma gali būti atskleista konkretaus studento dėstytojams, o kuriuos duomenis paliksime neatskleistus.
Studentų atsiliepimai rodo, kad stipriųjų pusių pažinimas ir panaudojimas studijų metu bei aiškių mokymosi formų ar metodų išgryninimas lemia aukštesnius akademinius pasiekimus. Būtent to Universitetas siekia.
– Kaip pritaikoma studijų medžiaga skirtingas negalias turintiems studentams?
– Universitetas siūlo įvairius studijų pritaikymo būdus, kurie būtų tinkamiausi atsižvelgiant į konkretų atvejį: individualaus studijų plano sudarymą, atsiskaitymų trukmės prailginimą, atsiskaitymo formos pakeitimą į kitą, programinės įrangos pritaikymą, lankstumą dėliojant atsiskaitymo terminus, papildomas dėstytojų konsultacijas, studijų medžiagos pritaikymą ir kt.
– Ar dėstytojai gauna mokymus ar rekomendacijas, kaip įtraukti negalią turinčius studentus į paskaitas, bendrai studijų procesą?
– Vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos iškėliau prieš kelerius metus, pradėjusi dirbti negalios reikalų koordinatorės pozicijoje – ar Universiteto dėstytojai ir administracijos darbuotojai turi žinių ir įgūdžių dirbti su asmenimis, turinčiais individualiųjų poreikių?
Kita vertus – ar studentai, kurių aplinkoje yra arba bus asmenų su negalia, gebės suvokti, kad visi visuomenės nariai turi vienodą teisę į mokslą? Supratau, kad šie ir kiti panašūs klausimai – ne vienerių metų užduotis, o ilgo, kantraus ir nuoseklaus proceso siektinas rezultatas. Kartu su Universiteto Psichologinio konsultavimo skyriaus kolegomis parengėme atmintines, lankstinukus, kuriais dalinamės, teikdami rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. O siekiant įgyti naujų ar tobulinti esamas kompetencijas, kasmet su negalios srities specialistais ar nevyriausybinėmis organizacijomis įgyvendiname mokymų programas. Iki šiol esame turėję pranešėjų ir lektorių iš Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos draugijos, „Lietaus vaikų“ ir „Draugiškų autizmui“ organizacijų ir kt.
Rudenį tęsime mokymus ir akademinę bendruomenę pakviesime tobulinti kompetencijas, susijusias su dėstymu studentams, turintiems neuroskirtumų. Šios srities mokslininkų teigimu, studentai, kurie turi daugiau galimybių pažinti save ir savo mokymosi gebėjimus, lengviau įsitraukia į studijų procesą ir pasiekia aukštesnių rezultatų.
– Pasidalinkite pavyzdžiais, kai Universitetas sureagavo į individualiuosius ir galbūt labai specifinius poreikius bei padėjo asmeniui su negalia integruotis į studijas MRU?
– Kiekvieno studento kreipimasis gali būti įvardintas kaip unikalus atvejis, reikalaujantis individualių sprendimų. Ir tokių pavyzdžių turime begalę. Kad ir studento, sergančio inkstų liga, atvejis, kuomet su dėstytojais pavyko sutarti, kad jie leistų studentui gana dažnai pasišalinti iš paskaitos higienos tikslais – studentas vėliau atviravo, kad Universitetas tokiu būdu parodė lyderystę ir didelę pagarbą studento sveikatos būklei, priešingai nei stereotipinis mokyklos požiūris, kad „iki pertraukos tikrai galima luktelti“.
Galima paminėti ir operatyvų auditorijų su mokymuisi skirta įranga perkėlimą į asmenims su judėjimo negalia prieinamas patalpas, sužinojus, kad toks poreikis studentui atsiras po kelių savaičių. Netgi paprasčiausias reguliuojamų stalų, pritaikytų skirtingų aukščių vėžimėliams, užtikrinimas skatina studentus džiaugtis ir mėgautis studijomis.
Dar vienas pavyzdys: iš vieno studento išgirdome, kad kėdės su įmontuotais staliukais visiškai nepritaikytos kairiarankiams. Be abejonės, tai nėra negalios ar neuroįvairovės tematika, tačiau žiūrėdami plačiau ir mąstydami holistiškiau stengiamės kurti visiems atvirą ir draugišką aplinką.
Taip, galbūt Universitetas ir nėra idealiai pritaikytas studentams su įvairiais poreikiais, tačiau mūsų aukštojoje mokykloje dirbanti negalios koordinavimo, psichologinio konsultavimo, akademinių reikalų, ūkio ir IT komanda geba daryti viską, kad būtume atviri kiekvienam individualiam atvejui.
Jei norėtumėte asmeninės konsultacijos dėl studijų prieinamumo, prašome teirautis MRU negalios reikalų koordinatorės Anželikos Vėžienės el. paštu [email protected]