MRU tyrimas: verslo vertės samprata turi apimti visą ekonominę grandinę

Investicijų pritraukimas išlieka vienu kertinių Lietuvos ekonominės politikos prioritetų – tai ne tik didina biudžeto pajamas, bet ir kuria ilgalaikę, tvarią vertę regionuose. Atsižvelgdami į šią strateginę reikšmę, Mykolo Romerio universiteto (MRU) tyrėjai atliko analitinį tyrimą, kuriame buvo pasitelkta mokslinė metodika, leidžianti kompleksiškai įvertinti verslo poveikį nacionalinei ekonomikai – apimant tiesioginį, netiesioginį ir sukeltą poveikį.

„Tvarumo ar kitose nefinansinėse ataskaitose dažnai apsiribojama tik tiesioginio poveikio vertinimu, pagrįstu buhalteriniais duomenimis. Tačiau išsamesnis vaizdas atsiskleidžia tik įvertinus netiesioginį efektą visoje tiekimo grandinėje“, – pažymi MRU tyrėjai dr. Lidija Kraujalienė ir ekonomistas Saulius Kromalcas.

Pasak jų, sisteminis požiūris į netiesioginius efektus leidžia geriau suprasti ekonominės veiklos daugiklius, padeda tikslingiau formuoti valstybės ekonominę politiką ir skatina regioninę plėtrą. Be to, tokia analizė suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti ir socialinį poveikį, išplečiant tradicinį investicijų vertinimo lauką.

Tyrimui pasirinko pirmą stambų investuotoją

MRU komandos tyrimas šioje srityje buvo skirtas išanalizuoti stambaus užsienio investuotojo Lietuvoje poveikį šalies ekonomikai. Tyrimui pasirinkta ilgametė tarptautinės bendrovės „Philip Morris International“ (PMI) veikla Lietuvoje, kuri sudarė galimybę remtis plačiu, sistemiškai kaupiamu duomenų rinkiniu – dviejų dukterinių įmonių („Philip Morris Baltic“ ir „Philip Morris Lietuva“) veiklos rodikliai leido atlikti išsamų palyginimą su bendra šalies ekonomikos raida.

Tyrėjai apskaičiavo, kad bendras ekonominis šių dviejų įmonių įnašas 2023 metais siekė 863,3 mln. eurų ir prilygo 1,48 proc. Lietuvos BVP. Bendrovės „Philip Morris Lietuva“ valdomame tabako fabrike Klaipėdoje pagaminta produkcija sudarė daugiau negu šeštadalį (17,5 proc.) šios apskrities eksporto. Šiam verslui teko 10,1 proc. visų sumokėtų akcizų ir 1 proc. visoje šalyje surinkto PVM, o tais pačiais metais įmonės sukūrė 2 153 darbo vietas.

MRU tyrėjų vertinimu, investuotojo poveikis Lietuvos ekonomikai 2019–2023 m. laikotarpiu reikšmingai išaugo tiek absoliučia pinigine išraiška, tiek kaip dalis bendrojo vidaus produkto.

„Šie duomenys rodo ne tik investuotojo įnašą į šalies biudžetą ir darbo rinką, bet ir platesnį poveikį ekonomikos tvarumui, kai vertinama visa tiekimo ir paslaugų grandinė“, – teigia tyrėjai.

Tyrimas grįstas pasaulyje pripažinta metodika

Vertinant poveikį, buvo pasitelkta Leontjevo metodika, sukurta Nobelio ekonomikos premijos laureato, Harvardo profesoriaus Wassily Leontief. Ši metodika leidžia analizuoti ekonomiką kaip tarpusavyje susijusių srautų sistemą, įtraukiant tiek tarpinę paklausą, tiek galutinį vartojimą.

Remiantis Lietuvos ekonomikos sąnaudų ir produkcijos lentelėmis (2022–2023 m.), MRU tyrėjai įvertino tiesioginį, netiesioginį ir sukeltą PMI veiklos poveikį nacionalinei ekonomikai.
Netiesioginis efektas atspindi pridėtinę vertę, kurią sukuria tiekėjai, o sukeltas poveikis – platesnį vartojimo ir pajamų sklaidos efektą, kai įmonės ir jų tiekėjų darbuotojai savo išlaidas nukreipia į kitus sektorius.

„Duomenimis grįsti sprendimai tampa neatsiejama modernios ekonomikos organizacijų valdymo dalimi – mokslas šiandien turi visus įrankius pamatuoti tiek makro, tiek mikroekonominius efektus“, – akcentuoja MRU tyrėjai.

Akademinė nepriklausomybė ir ekspertinė komanda

Tyrimą atliko MRU dr. Lidija Kraujalienė, ekonomikos ir vadybos teorijų taikymo ekspertė, bei Saulius Kromalcas – ekonomistas, Mykolo Romerio universiteto doktorantas, tyrinėjantis skaitmeninės transformacijos, inovacijų ir ekonominio saugumo temas.

MRU tyrėjai pabrėžia, kad jų analizės yra grindžiamos nepriklausomais akademiniais principais, o vertinimai atliekami taikant moksliškai patvirtintas metodikas, nepriklausomai nuo verslo ar pramonės interesų. Tyrimo tikslas – suteikti duomenimis grįstą pagrindą viešosios politikos ir investicinių sprendimų formavimui.