Mūšis dėl Vyčio tęsiasi: visuomenė kyla į kovą prieš valdžios abejingumą

67 visuomenininkai, tinklaraštininkai, istorikai, paramos Ukrainai teikėjai ir kiti visuomenės atstovai viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Užsienio reikalų ministeriją bei Seimo narius, ragindami neleisti naudoti Vyčio ar jokių kitų lietuviškų simbolių tiek ant Naujosios Baltarusijos pasų, tiek bet kokia kita forma ir oficialia apimtimi.
 
Prikišamai pirštu beda į išbujojusias litvinizmo melagienas
 
Pasirašiusieji atkreipia dėmesį į litvinizmo problemą informacinio ir hibridinio karo prieš Lietuvą fone: negalime dalintis valstybingumo ir tautiškumo simboliais su bendruomenėmis, kurių narių reikšminga dalis yra nusiteikusi prieš Lietuvą ir atkartoja Rusijos skleidžiamos dezinformacijos litvinizmo naratyvus, siekiančius iškraipyti mūsų tautos istoriją.
 
Nors Baltarusijos opozicijos lydere laikomos S. Cichanouskajos biuras tikina, kad litvinizmo naratyvai yra marginalus reiškinys ir visus tokius incidentus laiko Kremliaus provokacijomis, laiško autoriai atremia šiuos teiginius, tiksliai įvardindami litvinizmo naratyvus ir pateikdami įrodymus.
  
Perspėja dėl paralelių su invazija į Ukrainą
 
Kaip pažymima laiške, litvinizmo žinutės suintensyvėja vykstant pratyboms „Zapad“: „Pastebime, kad panašias melagienas apie Ukrainą Kremliaus ruporai skleidė prieš 2022 metų pilno masto karinę invaziją ir jos metu“. Pasirašiusieji primena, kad 2024 m. vasario 5 d. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis perspėjo dėl grėsmės iš Baltarusijos pusės.
 
Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 metų Lietuva patiria hibridines ir informacines Baltarusijos atakas,  Baltarusijos KGB aktyvumas rekordiškai intensyvus, Vilniuje per pastaruosius metus apsigyveno daugiau nei 60 tūkst. baltarusių, kurių lojalumo patikrinti beveik neįmanoma. „Visų šių dedamųjų kontekste litvinizmo melagienų grėsmę būtina vertinti itin rimtai“, – nurodo pasirašiusieji.
 
Laiške tvirtinama, kad nesvarbu, kokia kalba būtų vadinamas – Vytis ir Pahonia yra vienas ir tas pats simbolis. Suvokiant informacinio karo, geopolitinį ir istorinį kontekstą, reikėtų nuodugniai įvertinti, kaip baltarusiai supranta savąją Vyčio versiją: ar tikrai kaip baltų pagonių valdovų, kurie jėga prijungė jų protėvius rusėnus ir valdė baltų genčių įkurtame Vilniuje, simbolį, ar litvinistiškai – kaip slavų kilmės ortodoksų tikėjimo valdovo, kuris reziduoja „senajame baltarusių mieste“ Vilniuje, ženklą? Nors baltarusiams Vytis yra svarbus pasipriešinimo Aliaksandro Lukašenkos režimui simbolis, viešojoje erdvėje prieinama informacija sufleruoja, kad jų galvose gaji būtent litvinistiška Pahonios istorinės reikšmės interpretacija. „Todėl jokiais lietuviškais valstybingumo ir tautiškumo simboliais dalintis negalime“, – pabrėžia laiško autoriai.
 
Baltarusiai turi savo autentišką tapatybę ir istoriją
 
Laiško autoriai tvirtina, kad baltarusių valstybingumo ir tautiškumo šaknys slypi ne LDK, o Polocko, Vitebsko, Smolensko, Turovo, Voluinės ir kitose į dabartinės Baltarusijos teritoriją patekusiose rusėnų kunigaikštystėse. Būtent iš šio, X–XII a., laikmečio ženklų – Eufrozinijos kryžiaus, Iziaslavo antspaudo, Baltosios Rusios herbo bei kitų – baltarusiai ir turėtų rinktis savo istorinės tapatybės ženklus.
 
„Manydami, kad pagaliau pabėgo nuo rusų pasaulio ir atrado savo tikrąją tapatybę slaviškoje LDK, baltarusiai iš tikrųjų tik suka dar vieną ratą Rusijos dezinformacijos pinklėse. Kuo daugiau litvinizmo baltarusių galvose, tuo mažiau tikrosios LDK istorijos – ir tuo daugiau Rusijos“, – teigiama laiške.

Pateikiami 7 prašymai

1.  Neleisti Lietuvos ir siekti neleisti ES teritorijoje naudoti lietuviškų valstybingumo simbolių ant oficialių (arba siekiančių tokiais tapti) baltarusių diasporos organizacijų dokumentų;

2. Stiprinti Lietuvos visuomenės informacinį atsparumą ir švietimą apie litvinizmo ir kitų istorinių melagienų keliamas grėsmes;

3. Įtvirtinti Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos kanoną įstatymais – be abejo,neužkertant kelio naujiems archeologiniams ir istoriografijos atradimams;

4. Apsaugoti Lietuvos valstybinius simbolius nuo plagijavimo ir nusavinimo tarptautinėje erdvėje;

5. Identifikuoti Lietuvoje ir ES teritorijoje veikiančius baltarusių išeivijos organizacijų atstovus, kurie skleidžia litvinizmo naratyvus, ir prireikus apriboti jų veiklą;

6. Skatinti baltarusių išeivijos integraciją į Lietuvos visuomenę, akcentuojant pagarbą mūsų istorinei ir kultūrinei tapatybei, mokslinei istoriografijai ir lietuvių kalbai. Tai galėtų būti renginių ciklas ar tam tikra šviečiamojo pobūdžio programa platformoje Youtube;

7. Sudaryti detalią strategiją ir partijų susitarimą dėl ilgalaikės politikos Baltarusijos ir baltarusių išeivijos atžvilgiu (kaip padėtume jiems atgauti valstybę, kurti tvarią demokratiją).

Laišką pasirašo:

1. Dominykas Čivilis, visuomenininkas, korporatyvinių renginių koordinatorius ir projektų vadovas

2. Algis Ramanauskas, TV laidų vedėjas, aktorius

3. Auksė Ūsienė, propagandos analitikė, istorikė

4. Žilvinas Svitojus, strateginės komunikacijos specialistas, VšĮ „Hoplon Foundation“ vadovas, tinklaraštininkas

5. Dr. Tomas Baranauskas, istorikas, viduramžių Lietuvos istorijos specialistas

6. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, rašytojas, literatūrologas, kultūros istorikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2010) laureatas

7. Dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, istorikas

8. Dr. Deimantas Karvelis, istorikas, pedagogas

9. Dr. Alvydas Butkus, baltistas, Baltų premijos laureatas (2019 m.), VDU asocijuotas emeritas

10. Dr. Mindaugas Nefas, istorikas

11. Dr. Simonas Jazavita, istorikas

12. Violeta Rutkauskienė, JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narė, heraldikos istorikė

13. Inga Baranauskienė, istorikė, rašytoja

14. Imantas Melianas, istorikas, buvęs vienos iš LR VSD valdybų vadovas

15. Valdas Buožys, JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narys, istorikas

16. Artūras Savko, istorikas, tinklaraščio „Sostinės Lobiai“ autorius

17. Giedrius Kiaulakis, istorikas

18. Donatas Jokūbaitis, tinklaraščio „Rūstus Gids“ autorius, dailės istorikas

19. Žygimantas Buržinskas, Merkinės krašto muziejaus direktorius, archeologas, tinklaraštininkas

20. Šarūnas Jasiukevičius, visuomenininkas, žurnalistas, verslininkas

21. Sigitas Maliauskas, karybos apžvalgininkas, VšĮ „Gyvačių sala“ vadovas

22. Saulius Guzevičius, Laisvės gynėjas, aukšto rango Lietuvos karininkas, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas

23. Saulius Vincentas Tulevičius, Laisvės gynėjas

24. Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius

25. Darius Pašukonis, savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Laisvės gynėjas

26. Gediminas Armonavičius, Všį „LDK palikuonys“ įkūrėjas, Maidano dalyvis prisidėjęs prie Azov pulko kūrimo, daugiau nei 10 metų dirbantis su Ukrainos savanoriais ir istorikais

27. Valdas Bartkevičius, visuomenininkas, VŠĮ „Tarptautinis Ukrainos Draugų Fondas“ vadovas

28. Aiva Maliauskienė, VšĮ „Iki pergalės“ vadovė

29. Vilma Fiokla Kiurė, visuomenininkė, „Laisvė arba mirtis“ vadovė

30. Pavel Kovtunec, visuomenininkas, vienas iš „Psy Help Ukraine“ įkūrėjų

31. Rimantė Stepienė, viena iš paramos fondo „Mušk maskvėną sotus“ įkūrėjų

32. Alkas Paltarokas, „Vanago Lietuva“ pilietinių iniciatyvų vadovas

33. Ričardas Savukynas, tinklaraščio „Rokiškis Rabinovičius“ autorius

34. Gediminas Kvietkauskas, visuomenininkas, AB „East West Agro“ vadovas, VDU Senato narys, verslo mentorius

35. Kristijonas Vizbaras, verslininkas

36. Dainius Urbanavičius, visuomenininkas, verslininkas

37. Dr. Linas Jonušauskas, politikos komentatorius, tinklalaidės „Lintrovert Lietuviškai“ autorius

38. Benas Šimkus, kuršių genties istorijos muziejaus įkūrėjas, kuršių istorijos klubo „Pilsots“ vadovas

39. Saulius Poderis, visuomenininkas, tyrinėtojas ir restauratorius

40. Ričardas Garuolis, Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas

41. Audrys Karalius, architektas, architektūros ekspertas, e-žurnalo Pilotas.LT vyr. redaktorius

42. Eglandas Višinskas, karo istorijos rekonstruktorius, tinklaraštininkas

43. Donatas Vydmantas, atsargos karininkas, Lietuvos patriotas palaikantis Ukrainos Laisvės kovą

44. Kristoforas Vaidutis Jankauskas, aktyviojo rezervo karys, turinio kūrėjas

45. Modestas Gendvilas, tinklaraštininkas, KASP karininkas

46. Laura Ramanauskaitė, „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkė

47. Mantas Vilimas, TV prodiuseris, laidų vedėjas

48. Erikas Mališauskas, antrepreneris, „Kaching Appz“ bendraįkūrėjas

49. Julius Žėkas, rekordiškai daugiausiai kartų pasaulyje eksponuoto kūrinio-instaliacijos „Tautiška giesmė“ idėjos autorius ir projekto vadovas

50. Justinas Žekonis, tinklaraščio „Grand Duchy of Lithuaniaball“ autorius

51. Paulius Remeika-Paul Duchy, nuomonės formuotojas TikTok ir Youtube platformose

52. Mindaugas Montvilas, politikos apžvalgininkas

53. Rasa Baškienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė 

54. Juozas Stanėnas, LPKTS Grigiškių sk. pirmininkas

55. Donatas Stanionis, mokytojas, tinklaraštininkas

56. Viktorija Ivaniušina, kalbų mokytoja, vertėja, visuomenininkė

57. Marius Plečkaitis, finansininkas, žurnalistas

58. Asta Kuznecovaitė, žurnalistė

59. Saulius Arvasevičius, žurnalistas, leidėjas

60. Donatas Valančiauskas literatas, TV laidų vedėjas, buvęs Lietuvos Respublikos kultūros viceministras

61. Darius Žiūra, menininkas

62. Benas Šarka, Žvakių meistras, Klaipėdos kultūros magistras

63. Dainius Liškevičius, tarpdisciplininio meno kūrėjas

64. Mantautas Krukauskas, kompozitorius, garso menininkas

65. Tomas Donela, kino režisierius, prodiuseris, EFA narys

66. Povilas Obuchovičius, fotomenininkas

67. Algimantas Barniškis, muzikas