Nacionalinė biblioteka išleido mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ specialų numerį, skirtą XIX–XXI amžiaus Vilniui

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido deimantinės atvirosios prieigos elektroninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ trečio tomo specialų (23–24) numerį „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI amžiaus Vilnius“. Jis skirtas 2023 m. švęstai Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų sukakčiai.

Šio Aktualu rytoj specialaus numerio pagrindus padėjo 2023 m. spalio 19–20 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro organizuota antroji tarptautinė mokslinė konferencija „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI amžiaus Vilnius“. Nacionalinė biblioteka, kaip mokslinė biblioteka, surengė šią konferenciją siekdama prisidėti prie gausių Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo renginių ir šiai progai skirtų leidinių serijos. Išties įspūdingą šiai progai skirtų leidinių seriją geriausiai reprezentuoja kelių dešimtmečių tyrimus apibendrinanti Lietuvos istorijos instituto išleista trijų tomų Vilniaus istorijos (nuo XIII a. iki 1990 m.) sintezė. Šiai progai skirtų leidinių seriją vainikuoja ir Nacionalinės bibliotekos kolektyvo parengtas bei išleistas net 520 puslapių leidinys „Vilnius: bibliografijos rodyklė. D. 1, Mokslo darbai, 1990–2022“. Šis Aktualu rytoj specialus numeris laikytinas dar vienu įnašu į vilnianą, arba į Vilniaus pažinimą.

Šio numerio chronologinės ribos – pastarieji 200 metų, per kuriuos Vilnius išgyveno esminius politinio statuso, socialinius ir demografinius pokyčius: virsmą iš Rusijos imperijos provincijos miesto, Vokietijos okupuoto administracinio centro, Lenkijos provincijos centro, nepriklausomos ir sovietų okupuotos Lietuvos sostinės į vienos iš Europos Sąjungos šalių sostinę. Numeryje, pasitelkus tarpdisciplininę prieigą, reflektuojami ir analizuojami šie su Vilniumi siejami pokyčiai, jų ištakos, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos.

Specialus numeris pradedamas sudarytojų ir mokslinių redaktorių dr. Ilonos Strumickienės ir dr. Dariaus Žiemelio įžanginiu tekstu Įvadas į „Aktualu rytoj“ specialų numerį, skirtą XIX–XXI amžiaus Vilniui.

Numeryje publikuojami šeši pagal konferencijoje skaitytus pranešimus parengti, taip pat keturių autorių, atsiliepusių į kvietimą teikti tekstus šiam numeriui, straipsniai:

• Vilnius – ateities Atėnai [tekstas anglų k.] (Krzysztof Czyżewski, Menų, kultūrų, tautų centras „Paribiai“); 
• Vilniaus šiuolaikinio meno (institucijų) sistemos „konservatyvusis posūkis“ po 2010 metų: socioideologinis aspektas (dr. Kęstutis Šapoka, Lietuvos kultūros tyrimų institutas);
• Vilniaus ORT technikumas 1921–1940 metais: susikūrimo aplinkybės, veikla ir išskirtinumas (dr. Mangirdas Bumblauskas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka); 
• XIX a. antros pusės – XXI a. pradžios Vilniaus (Gedimino) prospekto kraštovaizdžio simbolinė reikšmė Lietuvos istorijos politikos retrospektyvoje (dr. Rasa Čepaitienė, Lietuvos istorijos institutas); 
• Vilniaus istorijos naratyvai šiuolaikinėje miesto ir miestiečių komunikacijoje: socialinio tinklo „Facebook“ įrašų analizė (doc. dr. Daiva Siudikienė, dr. Saulė Jokūbauskienė, Vilniaus universitetas);
• Mindaugo Navako radikalusis Vilnius XX a. antros pusės Vidurio ir Rytų Europos utopinės architektūros projektų kontekste  (dr. Laura Petrauskaitė, Linking (Art) Worlds, Bažnytinio paveldo muziejus);
• Vilniaus mokslo bičiulių draugijos Meno istorijos sekcijos veikla 1931–1939 metais: indėlis į Vilniaus meno istorijos pažinimą ir sklaidą (habil. dr. Henryka Ilgiewicz, Lietuvos kultūros tyrimų institutas);
• Vilniaus žemėlapiai XXI amžiaus pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje (Asta Plechavičiūtė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka);  
• Vilnius anapus miesto ir nemiesto opozicijos: keletas minčių apie miestų planetinę ateitį [tekstas anglų k.] (doc. dr. Siarhei Liubimau, Europos humanitarinis universitetas);
• Kultūros paveldas kaip tautinės tapatybės pagrindas: Vilniaus karaimų ir totorių atvejo analizė  (Monika Daukintytė, doc. dr. Miglė Černikovaitė, Vilniaus universitetas).

Specialų numerį užbaigia doc. dr. Rūtos Šermukšnytės (Vilniaus universitetas) recenzija „Pokomunistinio tranzito buvusios SSRS valstybėse vaizdinys“. Aptariama vienos iš šio numerio straipsnio autorių – R. Čepaitienės – monografija „Postsovietinis tranzitas: nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje: atmintis, paveldas, tapatumas buvusioje SSRS“ (Kaunas: Obuolys, 2022. – 367 p. ISBN 978-609-484-616-8).

Numeris laisvai prieinamas Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje (meniu juostoje Mokslas / Mokslo leidiniai / Nacionalinės bibliotekos mokslo periodika ir leidiniai / Aktualu rytoj / Archyvas / Aktualu rytoj, 2023, t. 3, Nr. 23–24: specialus numeris „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI amžiaus Vilnius“ arba adresu journals.lnb.lt.

Nacionalinė biblioteka maloniai kviečia autorius teikti skelbti darbus žurnalui „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“, kurio per metus išleidžiami du numeriai.

Informaciją parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras