Spaudos centras
Spaudos centras
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyks Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija. Jos metu bus paskelbti šių apdovanojimų laureatai 9 kategorijose ir Didžiojo prizo nugalėtojas. Laureatams bus įteiktas meninio dizaino apdovanojimas, kurį šiais metais atnaujino menininkė Aistė Ambrazevičiūtė.
2025-aisiais Lietuvos Nacionaliniai architektūros apdovanojimai pasiekė naują kokybinį etapą – tai liudija ne tik gausus paraiškų skaičius, bet ir visapusiškai sustiprintas apdovanojimų turinys: plati, tarpdisciplininė vertinimo komisija, viešai prieinama ir profesionaliai kuruojama nominantų komunikacija bei kryptingas dėmesys architektūros viešinimui plačiajai visuomenei.
Šie apdovanojimai tampa ne tik profesinio įvertinimo forma, bet ir valstybinio lygmens diskusijos platforma, kurioje svarstoma, kokią architektūrą norime matyti šiandien ir perduoti rytojui. Architektūra traktuojama ne vien kaip fizinis objektas, bet kaip kultūrinė, socialinė ir urbanistinė praktika, daranti įtaką žmonių kasdienybei, bendruomenių raidai ir miestų identitetui. Apdovanojimai tampa metine refleksija, apimančia įvairius architektūros lygmenis – nuo individualių sprendimų iki nacionalinių erdvės formavimo vizijų. Apdovanojimai yra proga ne tik pažymėti pasiekimus, bet ir atverti aktualius klausimus: apie tvarumą, atmintį, bendruomeniškumą, viešosios erdvės sampratą, urbanistikos kryptis ir architektų atsakomybę.
Į apdovanojimus – net 125 paraiškos iš visos Lietuvos
Šiais metais buvo gauta 125 paraiškų iš skirtingų Lietuvos miestų, regionų ir architektūros sričių. Skaičiai rodo ne tik augantį profesinį aktyvumą, bet ir architektūros brandą, visuomenės domėjimąsi erdvinės aplinkos kokybe. Paraiškas teikė tiek pavieniai architektai, tiek kūrybinės studijos, tiek savivaldybės ar projektų užsakovai. Daug dėmesio šiais metais skirta ne tik gyvenamajai ir viešajai architektūrai, bet ir tokioms temoms kaip konversija, tvarumas, edukacinė ar socialinė architektūra, viešosios erdvės atnaujinimas, kultūrinė infrastruktūra.
Vertina skirtingų sričių profesionalai
Nominacijas vertino nepriklausoma 9 narių komisija, kurioje susibūrė architektai, urbanistai, architektūros istorikai, kritikai, paveldosaugos specialistai ir savivaldybių atstovai. Komisijos sudėtis formuota taip, kad atspindėtų tiek praktinę patirtį, tiek akademinę ir regioninę įžvalgą. Komisijos pirmininku išrinktas architektas, architektūros tyrinėtojas Liutauras Nekrošius.
Visi komisijos nariai: Liutauras Nekrošius (komisijos pirmininkas, architektas, Humanitarinių mokslų daktaras, VILNIUS TECH docentas), Tomas Lapė (architektas), Saulius Motieka (architektas, Lietuvos architektų sąjungos narys, Lietuvos architektų rūmų narys, meno kūrėjas), Irena Kliobavičiūtė (architektė, kultūros paveldo specialistė), Saulius Misevičius (architektas, Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys, Lietuvos architektų sąjungos valdybos narys), Dovilė Ivanauskienė (kraštovaizdžio architektė, VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ patarėja, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos narė), Pranas Šaliamoras (architektas, VDA architektūros katedros profesorius, VDA Vilniaus fakulteto dekanas), Aušra Mlinkauskienė (Kauno technologijos universiteto (KTU) statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslo prodekanė, Daiva Gasiūnienė (architektė ir urbanistė, Anykščių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja).
Skelbiamos devynios kategorijos
Nacionalinių architektūros apdovanojimų 2025 metų nominacijos paskelbtos šiose kategorijose: gyvenamosios architektūros kūrinys, kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, komercinės architektūros kūrinys, viešoji erdvė, tvarios inovacijos architektūroje, konversija, kultūros paveldo objekto atnaujinimas, urbanistikos kūrinys, už architektūros teoriją ir sklaidą. Tarp nominantų – tiek žinomi nacionalinio masto projektai, kaip Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, ISM universitetas įsikūręs buvusiame Vilniaus centriniame pašte, Mokslo sala Kaune, tiek mažesnės, bet konceptualiai stiprios iniciatyvos – keliaujačios architektūros dirbtuvės, Pietinio kiemas Šiauliuose, Galerija Kraštų k. ar Liuteronų sodas Vilniuje.
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – profesinis įvertinimas ir kultūrinė atsakomybė
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai yra valstybinio lygmens iniciatyva, siekianti įvertinti ir viešinti reikšmingiausius architektūros pasiekimus Lietuvoje. Tai ne tik profesinio pripažinimo ženklas architektams ir jų komandoms, bet ir platforma viešam dialogui apie kokybišką aplinką, atsakingą projektavimą ir architektūros poveikį visuomenei. Apdovanojimų tikslas – skatinti architektūros kultūrą, atkreipti dėmesį į aktualius erdvinius klausimus, įtraukti visuomenę į architektūros vertinimo procesus ir stiprinti profesinę motyvaciją bei kritinę refleksiją architektų bendruomenėje. Šie apdovanojimai atspindi, kaip Lietuva mato savo miestų, miestelių ir kraštovaizdžio raidą – tai momentas įvertinti ne tik formą, bet ir funkciją, ne tik objektą, bet ir jo poveikį aplinkai bei žmonėms.
Daugiau informacijos apie Nacionalinius architektūros apdovanojimus:
www.naapdovanojimai.lt
Apdovanojimų organizatoriai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Apdovanojimų renginio partneriai: Panevėžio miesto savivaldybė, Nacionalinis architektūros institutas.
Informacinis partneris: LRT.