Nacionalinis korupcijos indeksas: antikorupcinė aplinka Lietuvoje gerėja, bet būtina stiprinti pastangas srityse, kur pokyčiai dar nepakankami

Lietuvoje stebimas korupcijos patirties mažėjimas ir skaidrumo didėjimas, atveriant valstybės valdomus duomenis. Tokios tendencijos matomos, vertinant 2018–2024 metų Nacionalinio korupcijos indekso (NKI) rezultatus. Tai – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sukurtas antikorupcinės aplinkos stebėsenos analitinis instrumentas, leidžiantis įvertinti korupcijos situaciją nacionaliniu mastu ir stebėti jos kaitą.

Nuo 2018 m. – pozityvi bendra antikorupcinės aplinkos pažanga 

Remiantis 2024 m. tyrimo duomenimis, bendras NKI įvertis siekia 63 balus (iš 100 galimų). Lyginant su 2018 m., kai indeksas siekė 59 balus, matomas nuoseklus rodiklio augimas.

Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo trys veiksniai:

• Korupcijos patirties mažėjimas – indeksas šioje srityje per 6 metus išaugo nuo 63 iki 70 balų. Šį teigiamą pokytį lėmė mažėjanti smulkioji korupcija gyventojams gaunant viešąsias paslaugas ir retesni susidūrimai su galima korupcija valstybės tarnyboje.
• Geresnis valstybės skaidrumo vertinimas – indeksas išaugo nuo 50 iki 71 balo. Tai siejama su reikšmingu proveržiu duomenų atvėrimo srityje, elektroninės valdžios sprendimų plėtra.
• Ekonominės ir socialinės aplinkos stiprėjimas – vertinimas išaugo nuo 51 iki 56 balų. Labiausiai šiam pokyčiui įtakos turėjo bendras šalies ekonominis augimas ir gyventojų pajamų didėjimas.

„Per pastarąjį dešimtmetį, ir ypač per pastaruosius kelerius metus, Lietuva nuosekliai stiprino antikorupcinę aplinką. Vis dėlto negalime ignoruoti pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje plačiai aptartų įvykių mūsų politinėje sistemoje. Iniciatyvos bandant švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą Baudžiamojo kodekso pakeitimais; politikų veikimas situacijose, kuriose akivaizdi interesų konfliktų regimybė, ryšių su verslo grupėmis išlaikymas; naujos iniciatyvos, neatitinkančios EBPO valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos standartų – visa tai daro žalą tiek visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis, tiek valstybės skaidrumo vertinimams. Norėdami išlaikyti ir stiprinti pasiektus rezultatus, negalime sustoti. Priešingai – valstybės institucijos privalo nuosekliai tęsti darbus kuriant tvirtesnę antikorupcinę aplinką“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.

Nepaisant pažangos, tam tikrose srityse pasigendama didesnio proveržio

Nors bendra NKI tendencija yra teigiama, kai kurių rodiklių pokyčiai išlieka minimalūs:

• Teisinės sistemos vertinimas vis dar atsilieka nuo bendro NKI rezultato – pastaruosius septynerius metus svyravo 55–59 balų ribose. Nors ekspertų nuomone Lietuvos teisinė sistema pasižymi aukšta kokybe, o visuomenėje fiksuojamas didėjantis suvokimas apie neišvengiamą atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šie pozityvūs pokyčiai kol kas neturi reikšmingos įtakos bendram visuomenės pasitikėjimo teisine sistema lygiui.
• Korupcijos suvokimas visuomenėje išlieka didesnis nei reali korupcijos patirtis – 2024 m. atotrūkis tarp šių rodiklių siekė net 16 balų. Tai reiškia, kad nors dauguma žmonių tiesiogiai nesusiduria su korupcija, jie linkę ją laikyti labiau paplitusia, nei rodo faktinė patirtis. Tokį skirtumą gali lemti viešojoje erdvėje gausiai aptariami rezonansiniai atvejai, visuomenės aukšti lūkesčiai skaidrumui bei kritiškas požiūris į valdžios institucijų veiklą. Kitaip tariant, korupcijos suvokimas atspindi ne tik ir ne tiek asmeninę patirtį, bet ir platesnes visuomenės nuostatas, kurias formuoja informacinė aplinka bei bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis.
• Antikorupcinės aplinkos vertinimas išliko stabilus (60–63 balai). Auga visuomenės ir verslo atstovų  nepakantumas korupcijai, nors pranešimų apie korupciją kultūra Lietuvoje galėtų būti stipresnė. 

Žiniasklaidos nepriklausomumas ir demokratijos tvarumas – aukščiausiai vertinamos sritys

Vertinant veiksnius, darančius įtaką korupcijos paplitimui, du rodikliai – žiniasklaidos atsparumas ir demokratijos tvarumas – viso laikotarpio metu išlaikė aukštus įvertinimus: atitinkamai 72–77 bei 64–67 balai. Tai rodo stebėsenos laikotarpiu išlikusį žiniasklaidos nepriklausomumą bei demokratijos tvarumą, nepaisant globalių demokratijos silpnėjimo tendencijų. Šie rodikliai yra svarbūs antikorupcinės aplinkos kūrimo pagrindai, nes nepriklausoma žiniasklaida stiprina viešąją atskaitomybę, o demokratijos tvarumas padeda užtikrinti skaidrių sprendimų priėmimą.

___

Nacionalinis korupcijos indeksas sudarytas remiantis 105 kintamaisiais iš 25 skirtingų tyrimų šaltinių – nuo gyventojų ir verslo apklausų iki tarptautinių organizacijų (Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio Banko) duomenų. Vertinami trys aspektai: korupcijos būklė, atsparumas korupcijai ir antikorupcijai reikšmingi kontekstiniai rodikliai. Rezultatai yra indeksuojami skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą rezultatą.

Išsami tyrimo medžiaga viešinama STT interneto svetainės skiltyje Analitinė antikorupcinė žvalgyba > Kiti tyrimai.