Nacionalinių genetinių išteklių sąraše atsidurs Kuršių nerijos pušynai, kietis, lietuviški vilkdagiai

Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos posėdyje, surengtame Gamtos tyrimų centre, pritarta naujiems kandidatams į Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusą.

Šiemet jį siūloma suteikti Lietuvos augalams, apimantiems visą genetinės įvairovės spektrą – nuo gamtos sukurtų atsparumo pavyzdžių, tokių kaip Kuršių nerijos pušynai ar šimtamečiai ąžuolai, iki perspektyvių žemės ūkio augalų, dekoratyvinių vilkdalgių, vaistinių augalų kolekcijų bei laukinių augalų populiacijų.

„Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai valstybės saugomas biologinis turtas. Jiems priskiriamos augalų rūšys, veislės, populiacijos, selekcinės linijos ir kolekcijos, turinčios mokslinę, selekcinę, ekologinę, kultūrinę ar ekonominę vertę. Šių išteklių išsaugojimas yra svarbus ne tik biologinės įvairovės apsaugai, bet ir ateities žemės ūkiui, miškininkystei, mokslui, sveikatos apsaugai“, – aiškina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė.

Išskirtinis dėmesys – vaistiniams augalams

Ypatingas dėmesys skirtas vaistiniams ir aromatiniams augalams. Komisija pritarė, kad į ANGI sąrašą būtųįtraukti pontinio kiečio ir vaistinio kiečio pavyzdžiai bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekcija.

„Vaistiniai augalai žmonijos reikmėms naudojami tūkstančius metų, jų svarba nemažėja ir šiandien, – akcentuoja VMT Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus atstovė J. Nainienė. – Daugelio šiuolaikinių vaistų, maisto papildų, sveikatinimo produktų pagrindą sudaro augaluose esančios biologiškai aktyvios medžiagos.“

Pasak specialistės, mokslininkams ieškant naujų veikliųjų junginių, genetinė augalų įvairovė tampa vis vertingesniu ištekliumi.

VDU Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcija yra viena svarbiausių tokio pobūdžio kolekcijų Lietuvoje. Joje sukaupti įvairių rūšių augalai, saugoma informacija apie jų kilmę, biologines savybes ir panaudojimo galimybes.

Pasak J. Nainienės, tokios kolekcijos vadinamos gyvosiomis genetinėmis bibliotekomis – jos leidžia išsaugoti augalų genetinę įvairovę, vykdyti mokslinius tyrimus ir perduoti būsimoms kartoms vertingą genetinę medžiagą.

Kuršių nerijos pušys – atsparumo pavyzdys

Į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą siūloma įtraukti ir du paprastosios pušies sėklinius medynus Kuršių nerijoje.

Šios pušų populiacijos per ilgą laiką prisitaikė augti vienoje sudėtingiausių Lietuvos aplinkų – smėlynuose, kuriuose nuolat susiduriama su stipriais vėjais, sausromis ir jūriniu klimatu. Būtent tokios genetinės savybės šiandien tampa ypač svarbios ieškant sprendimų, kaip miškams prisitaikyti prie klimato kaitos ir ekstremalių aplinkos pokyčių.

Komisija taip pat pritarė, kad į sąrašą būtų įtraukti 55 rinktiniai paprastojo ąžuolo medžiai. Šie ąžuolai atrinkti dėl išskirtinio augumo, kokybės, ilgaamžiškumo ir genetinės vertės. Ateityje jie gali tapti svarbiu genetinės medžiagos šaltiniu miškų atkūrimo ir selekcijos programoms.

Padeda kurti ateities žemės ūkį

Šiemet komisija taip pat pritarė dvylikos naujų javų selekcinių linijų įtraukimui į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Tarp jų – kviečių, spelta kviečių, miežių, avižų ir žirnių genetiniai ištekliai, pasižymintys vertingomis savybėmis: atsparumu ligoms, geresne grūdų kokybe, didesniu derlingumu ar geresniu prisitaikymu prie nepalankių augimo sąlygų.

Tokios genetinės savybės yra itin svarbios kuriant naujas augalų veisles ir ieškant sprendimų, kaip žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos, kintančių ligų bei augančių maisto gamybos poreikių.

Nacionalinį genetinį paveldą papildys ir septyni žolinių pašarinių augalų genetiniai ištekliai. Nors jie retai sulaukia visuomenės dėmesio, būtent šie augalai sudaro gyvulininkystės pagrindą.

Lietuviškos selekcinės populiacijos ir veislės pasižymi geru derlingumu, atsparumu ligoms ir aukšta pašarine verte, todėl yra svarbios tvariam žemės ūkiui.

Lietuviški vilkdagiai – ilgaamžiai ir atsparesni ligoms

Šių metų kandidatų sąraše taip pat yra penki lietuviškos selekcijos vilkdalgiai – „Krakatukas“, „Mopsas“, „Geltonoji jūra“, „Jūros perlas“ ir „Lokena“. Šios veislės išsiskiria dekoratyvumu, atsparumu ligoms ir ilgaamžiškumu, kartu išsaugodamos Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos tradicijas.

Komisija taip pat pritarė trims naujiems sėkliniams (genetiniams) sklypams Kuršių nerijoje ir Jurbarko rajone. Juose saugomos laukinės augalų populiacijos bei kultūrinių augalų laukiniai gentainiai – augalai, kuriuose slypi savybės, jau prarastos dalyje šiuolaikinių veislių. Tai gali būti atsparumas sausroms, ligoms ar kitiems aplinkos veiksniams, todėl tokių genetinių išteklių išsaugojimas laikomas vienu svarbiausių prioritetų visame pasaulyje.

Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos sprendimu, visi posėdyje pristatyti kandidatai buvo patvirtinti. Į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą jie bus įtraukti aplinkos ministro įsakymu.

Išsaugodama augalų genetinius išteklius Lietuva saugo ne tik biologinę įvairovę, bet ir ateities galimybes – nuo naujų vaistų ir augalų veislių kūrimo iki atsparesnių miškų bei tvaresnio žemės ūkio vystymo. Tai investicija, kurios vertė kasmet tik didėja.

Valstybinės miškų tarnybos inf.