NATO energetinio saugumo kompetencijų centro ekspertė: mes buvome vadinami rusofobais, dabar konsultuojame visą Europą

NATO energetinio saugumo kompetencijų centro ekspertė Kristina Rimkūnaitė sako, kad energetiniu saugumu nesidomima tol, kol neištinka krizė, o Lietuvos 30 metų kelias link energetinės nepriklausomybės kadaise atrodė kaip „beprotybė“. Šiandien Lietuva tapo pavyzdžiu visai Europai.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė – iš vizijos į realybę

„Lietuvoje negali atsitikti nieko panašaus, kaip neseniai atsitiko Iberijos pusiasalyje, kai milijonai žmonių liko be elektros“, – pabrėžia K. Rimkūnaitė. Priežastis paprasta – Lietuva jau 2020 metais pasiekė daugiau nei 20 procentų elektros tinklų sujungiamumą su kaimyninėmis valstybėmis, dvigubai viršydama tuometinį ES tikslą.

Jei šalies viduje nutrūktų elektros tiekimas, Lietuva automatiškai gautų elektrą iš Švedijos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos tinklų. Iberijos pusiasalyje tokio sujungiamumo nebuvo – dėl ribotų jungčių su žemyno tinklu vieno gedimo užteko visam regionui paralyžiuoti.

Tuo tarpu 1999 metais pradėjusio veikti Būtingės terminalo statyba buvo strateginis sprendimas, nors daugelis jo nesuprato. Terminalas buvo suprojektuotas kaip dvipusis – tiek naftos importui, tiek produktų eksportui. „Tuo metu tos investicijos atrodė nelabai logiškos. Vakarų Europoje mus ilgą laiką vadino rusofobais“, – prisimena ekspertė.

Pasak K. Rimkūnaitės, didžiulių pastangų dėka Lietuva tapo pirmąja valstybe, kuri visiškai atsisakė rusiškos naftos ir dujų. Šiandien Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu naudojasi Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir net Nyderlandų bei Vokietijos kompanijos.

2014 metais, kai Klaipėdoje pradėjo veikti SGD terminalas, Vokietija ir Prancūzija į Lietuvos sprendimus žiūrėjo skeptiškai. „Jie į mus žiūrėjo kaip į žmones darančius kažką beprotiško“, – sako K. Rimkūnaitė. Situacija radikaliai pasikeitė po 2022 metų – Rusijos agresija Ukrainoje privertė Europą permąstyti energetinį saugumą.

Lietuva pasidalijo savo patirtimi su Vokietija, kuri SGD terminalus pastatė per mažiau nei metus. „Visuose trijuose Vokietijos terminaluose šiuo metu dalis personalo yra lietuviai“, – pabrėžia ekspertė. Lietuvos specialistai konsultuoja visoje Europoje, o dalis „Klaipėdos naftos“, tapusios AB „KN Energies“, darbuotojų prisideda prie pagalbos teikdami konsultacijas Ukrainoje.

2025 metų vasario 8-oji tapo istorine data – Lietuva fiziškai atsijungė nuo Rusijos elektros tinklų. „Tai buvo 30 metų darbas“, – pabrėžia K. Rimkūnaitė. Daugelis prognozavo katastrofą – brangią elektrą ir pramonės griūtį. Tačiau realybė paneigė pesimistiškas prognozes.

NATO energetinio saugumo centras Vilniuje

NATO energetinio saugumo kompetencijų centras Vilniuje oficialiai tapo NATO sertifikuotu centru 2012 metų spalį. Šiuo metu centro narės yra 13 NATO ir partnerių valstybės. „Centras geriau žinomas Briuselyje ir Vašingtone negu Lietuvoje“, – šypsosi K. Rimkūnaitė.

Centras orientuojasi į tris pagrindines sritis: kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą, energetinį efektyvumą ir energetinį atsparumą. Centras kasmet organizuoja mokymus ir kursus skirtingose šalyse.

Kodėl centras įkurtas būtent Lietuvoje? „Tai įvertinimas mūsų pastangų siekti energetinės nepriklausomybės“, – sako K. Rimkūnaitė. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990–1991 metais Lietuva susidūrė su Rusijos energetine blokada. Nuo tada nepriklausomai nuo Vyriausybės sudėties, energetinė nepriklausomybė išliko nacionaliniu prioritetu.

Naujos grėsmės: retieji metalai ir priklausomybė nuo Kinijos

K. Rimkūnaitė įspėja apie naują energetinio saugumo grėsmę – priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemės mineralų. Kinija kontroliuoja daugiau nei 90 procentų pasaulio retųjų metalų perdirbimo pajėgumų ir per 80 procentų kasyklų. „Europoje yra blogai turėti 30–40 procentų dujų ar naftos iš vieno tiekėjo. Dabar turime situaciją, kai 90 procentų tam tikrų retųjų metalų tiekia Kinija“, – pabrėžia ekspertė.

Be retųjų metalų neįmanoma gaminti baterijų, elektromobilių ar net mobiliųjų telefonų. Imtis veiksmų yra itin svarbu. Pavyzdžiui, JAV neseniai aptiko saulės panelių inverteriuose specialius „išjungimo jungiklius“. Šie įrenginiai buvo pagaminti Kinijoje ir leidžia nuotoliniu būdu išjungti įrangą.

ES 2024 metais priėmė teisės aktą dėl kritinių žaliavų tiekimo, kuriame nurodytos 34 kritinės medžiagos. Nustatyta, kad maksimaliai 65 procentai gali būti importuojami iš vieno tiekėjo, nors tikslinis rodiklis turėtų būti žemiau 40 procentų.

Žaliasis kursas ir kariuomenė

NATO 2022 metais paskelbė „Energy Transition by Design“ koncepciją, siekdama iki 2050 metų dekarbonizuoti karinius pajėgumus. NATO kibernetinio saugumo kompetencijų centras testuoja įvairią įrangą – nuo karinių elektrinių dviračių, galinčių važiuoti 70 kilometrų per valandą greičiu, iki vandenilio kuro elementų.

Tiesa, ekspertei kelia šypseną elektrinio tanko idėja. Tankui nuvažiuoti 100 kilometrų reikia 360-570 litrų kuro. „Jeigu uždėsi bateriją, atitinkančią tą kuro kiekį, tankas negalės vežti nei amunicijos, nei ginklų, nei karių. Tankas paprasčiausiai taptų per sunkus“, – aiškina K. Rimkūnaitė.

Energetinis saugumas garantuoja įprastą gyvenimo būdą. Troleibusai, traukiniai, ryto kava, atsiskaitymai prekybos centre – visa tai neįmanoma be energijos. „Kaip žuvis nemato vandens, taip mes nematome elektros, dujų, šilumos. Bet kai tiekimas sutrinka, atskleidžia, kiek esame pažeidžiami“, – apibendrina K. Rimkūnaitė.

NATO energetinio saugumo kompetencijų centras Vilniuje įsteigtas 2010 metais ir 2012-ųjų spalį tapo oficialiai NATO sertifikuotu centru. Centre dirba 13 NATO ir partnerių valstybių atstovai, kurie sprendžia kritinės energetinės infrastruktūros apsaugos, energetinio efektyvumo ir atsparumo klausimus.

Tinklalaidės „KAS ir KAM?“ galite klausytis čia:  https://www.youtube.com/watch?v=8zx5Hq4OCVY