Naudotų automobilių pardavėjai: didesnė atsiskaitymų grynaisiais kartelė augins šešėlį

Seime svarstomas projektas padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą nuo 5 tūkst. iki 10 ar net 15 tūkst. eurų, kelia abejonių dėl šešėlinės ekonomikos skatinimo. Nors iniciatyvos autoriai tikina siekiantys padidinti sandorių lankstumą, ekspertai įspėja: toks pokytis gali būti ypač pavojingas sektoriuose, kur šešėlis vis dar gyvas – pavyzdžiui, naudotų automobilių prekyboje.

Nuo 2022 m. lapkričio Lietuvoje galioja įstatymas, pagal kurį atsiskaityti grynaisiais pinigais leidžiama tik tuo atveju, jei suma neviršija 5 tūkst. eurų. Jei dėl techninių kliūčių neįmanoma atsiskaityti bankiniu pavedimu, apie 5 tūkst. eurų ribą viršijusį sandorį grynaisiais privaloma pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

„Seime svarstomas siūlymas – akivaizdus žingsnis atgal. Automobilių prekybos sektoriuje šešėlinė ekonomika vis dar išlieka rimta problema, o didesnis atsiskaitymų limitas sudarytų dar palankesnes sąlygas slėpti tikrąsias sandorių sumas. Vietoje to reikėtų stiprinti kontrolės priemones“, – įsitikinęs naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Pasak P. Valiukėno, kadangi bendrovė priklauso Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikiančiai „Longo Group“, ji turi galimybę stebėti, kaip skaidrumo principai taikomi skirtingose rinkose. Kai kur šios praktikos jau seniai tapo ne formalumu, o savaime suprantamu verslo standartu.

Šešėlis iškraipo rinką

Eksperto teigimu, grynųjų pinigų srautai yra sunkiai kontroliuojami, o tai reiškia blogesnes sąlygas tiek mokesčių surinkimui, tiek sąžiningai konkurencijai. Neatsitiktinai būtent naudotų automobilių prekybos srityje VMI fiksuoja per 90 proc. visų pranešimų dėl viršytos grynųjų pinigų ribos.

„Sąžiningai veikiančios įmonės atsiduria nelygioje padėtyje prieš tuos, kurie dalį veiklos vykdo neapskaitytai – šešėlyje. Ši iniciatyva siųstų rinkai klaidingą signalą – ne skatintų skaidrumą, o priešingai, legalizuotų senus, rizikingus įpročius“, – aiškina jis.

Jo nuomone, vietoje limitų didinimo reikėtų stiprinti atsiskaitymų kontrolę, skatinti elektroninius mokėjimus ir didinti visuomenės informuotumą apie galimas pasekmes.

Grynųjų naudojimas mažėja

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenis, Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročiai keičiasi. 2024 m. pirmąjį pusmetį net 78 proc. visų negrynųjų atsiskaitymų Lietuvoje buvo atlikti kortelėmis, iš jų daugiau kaip trys ketvirtadaliai – bekontakčiu būdu. Tuo pat metu grynųjų naudojimas toliau mažėja: prekybos vietose jų dalis sumažėjo nuo 75 proc. 2016 m. iki maždaug 57 proc. šiandien. Be to, 94 proc. gyventojų naudojasi internetine bankininkyste, o apie 70 proc. – mobiliosiomis mokėjimo programėlėmis.

„Šie skaičiai tik patvirtina tai, ką mes jau seniai matome praktikoje – atsiskaitymo įpročiai keičiasi, o skaidrūs, bankiniai mokėjimai tampa norma. Todėl siūlymas didinti grynųjų limitą ne tik kelia papildomas rizikas, bet ir prieštarauja realioms vartotojų elgsenos tendencijoms“, – sako P. Valiukėnas.

Atsisakyti grynųjų – išvengti rizikų

Nors siūlymo autoriai teigia, kad daliai vartotojų grynieji vis dar patogesni, P. Valiukėnas sako, jog realybė rodo priešingai – žmonės greitai prisitaiko prie skaidresnių atsiskaitymo būdų.

„Mes dar prieš kelerius metus priėmėme sprendimą visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Nors kartais klientai atvyksta jų turėdami, visi be išimties randa sprendimą – įneša pinigus į banką ar atlieka pavedimą, net ir per Lietuvos paštą. Problemų nekyla, jei lėšos – legalios“, – pabrėžia jis.

Klientai, anot jo, dažniausiai atsiskaito bankiniu pavedimu arba renkasi pirkimą išsimokėtinai. Tai ne tik patogu, bet ir padeda išvengti bet kokių rizikų, susijusių su neaiškios kilmės pinigais.

Žingsnis priešinga kryptimi

Pasak „Longo LT“ vadovo, skaidrumas turi būti ne tik deklaruojama vertybė, bet ir realiai veikianti praktika – ypač tokiame jautriame sektoriuje kaip naudotų automobilių prekyba.

„Įmonės, kurios nori dirbti legaliai, neturi jokių priežasčių naudoti grynųjų pinigų. Jei žmogus gauna pajamas oficialiai – kur čia kliūtis pavedimui? Vienintelis atvejis, kai pavedimas tampa problema, – kai pinigų kilmė yra neoficiali. Sunerimti teks tiems, kurių lėšos nebuvo deklaruotos“, – akcentuoja P. Valiukėnas.

Jo vertinimu, siūlymas didinti atsiskaitymų limitą prieštarauja tiek valstybės strategijai mažinti šešėlį, tiek pačios rinkos raidos logikai.

„Tai būtų žingsnis atgal, silpninantis sąžiningą konkurenciją ir vartotojų pasitikėjimą“, – apibendrina ekspertas.