Kaip kurti tvarią visuomenę skaitmeninių transformacijų ir klimato krizės akivaizdoje? Ką reiškia suprasti miestų, švietimo ar sveikatos sistemų sąveikas ne vien per technologijų, bet ir per socialinių bei aplinkos veiksnių prizmę? Į šiuos klausimus atsakymų ieško neseniai Mykolo Romerio universitete (MRU) įkurtas HET sistemų centras (angl. Human-Environment-Technology Systems Center), kuriam vadovauja tarptautinės patirties turintis mokslininkas dr. Sergio Jofre.
Jo vadovaujamas centras gimė kaip atsakas į vis sudėtingėjančius šiuolaikinės visuomenės iššūkius – nuo klimato kaitos iki technologinės pažangos daromo poveikio žmogui. Interviu metu dr. Jofre atskleidžia centro misiją, viziją bei asmeninę motyvaciją ir paaiškina, kodėl HET sistemų tyrimai tampa strategiškai svarbūs tiek Lietuvai, tiek pasauliui.
MRU HET sistemų centro siekis – analizuoti, kaip žmonės, aplinka ir technologijos sąveikauja tarpusavyje, kuria iššūkius bei sprendimus tokioms svarbiausioms sritims kaip transportas, sveikata, švietimas, energetika ar urbanistika. Centre skatinamas tarpdisciplininis bendradarbiavimas, siekiant prisidėti prie tvarių ir inovatyvių sprendimų kūrimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
„Įsivaizduokite sudėtingą dėlionę, kurioje kiekviena detalė yra susijusi su kitomis ir viena nuo kitos priklauso. Tokia dėlionė padeda suprasti, kaip žmonės, jų aplinka ir sukurtos technologijos tarpusavyje sąveikauja. Žmonės yra aktyvus elementas, formuojantis pasaulį naudodamiesi žiniomis, įgūdžiais ir kūrybiškumu. Aplinka apima tiek gamtinius išteklius, tiek žmonių sukurtas struktūras. Technologijos – tai įrankiai, prietaisai, metodai ir sistemos, kuriuos kuriame norėdami sąveikauti su aplinka ar ją pakeisti“, – aiškina dr. S. Jofre.
Pavyzdžiui, miesto transportas, pasak MRU tyrėjo – klasikinė HET sistema. Miestai pilni automobilių, autobusų, traukinių, dviračių – tai žmonių, aplinkos ir technologijų sąveikos pavyzdys. Vairuotojų elgsena, keliai, oro kokybė, šviesoforai, navigacijos programėlės – visa tai yra HET sistemos dalys. Tokių sistemų kūrimas, valdymas ir palaikymas yra labai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis tarpdisciplininių žinių ir daug išteklių.
„Centro misija – tirti HET sistemų, kurios būtinos visuomenės funkcionavimui, sudėtingumą, didinti supratimą apie kylančias problemas bei galimus sprendimus. Mūsų tikslas – konsoliduoti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir studijas tarptautiniu mastu, tačiau išlaikant dėmesį nacionaliniams ir regioniniams poreikiams. Siekiame sukurti veiksmingą HET sistemų projektavimo ir valdymo struktūrą, pritaikomą įvairiose srityse“, – aiškina dr. S. Jofre.
Tuo pačiu HET sistemų centras prisideda prie MRU strateginių tikslų – tapti lyderiaujančia socialinių mokslų institucija, integruojančia skaitmeninius ir technologinius gebėjimus į mokslą bei studijas.
– Kuo šis centras svarbus universitetui? Kodėl svarbu, kad MRU turėtų tokį HET sistemų centrą?, – paklausėme HET sistemų centro vadovo.
– Centro įkūrimas yra tiesioginis atsakas į universiteto strategiją, kuri orientuota į didesnį tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą. Šiuo metu formuojame tarptautinę komandą bei tinklą Europoje, Azijoje ir Okeanijoje. Įtraukiame MRU tyrėjus bei Europos reformų universitetų aljanso (ERUA) narius – šiuo metu centre veikia ERUA tyrimų klasteris „Skaitmeninė įtrauktis“.
Skaitmeninė transformacija yra mūsų pagrindinė tyrimų kryptis – ji keičia ne tik ekonomiką, bet ir žmonių elgseną bei visuomenės veikimą. Siekiame suprasti, kaip skaitmeninės technologijos veikia žmones, aplinką, kokie yra jų poveikiai atsparumui, saugumui, įtraukčiai ir išteklių naudojimo efektyvumui. Taip pat norime kurti studijų programas, kurios ugdytų naujos kartos specialistus, padėsiančius įgyvendinti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Lietuvai labai reikia tokių specialistų, todėl centro veikla yra strategiškai svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek gerovei.
– Kuo šis MRU HET sistemų centras išskirtinis ir įdomus?
– HET sistemų koncepcija yra nauja – tai reiškia, kad viena iš mūsų užduočių yra ją įtvirtinti kaip teorinę ir praktinę tyrimų kryptį. Skirtingai nuo įprastų socio-techninių sistemų tyrimų, mes ypač akcentuojame aplinkos reikšmę – kaip pagrindinio veiksnio, nulemiančio, ką išvis galime daryti. Tai reiškia, kad turime ne aplinką pritaikyti sau, o prisitaikyti prie jos, pasitelkdami technologijas kaip priemonę darnai kurti. Klimato kaita ir kiti globalūs iššūkiai verčia mus permąstyti požiūrį į technologijų ir aplinkos santykį. Spręsdami sudėtingas problemas turime naudoti tarpdisciplinines žinias, bet taip pat kūrybiškumą ir vaizduotę.
– Kiek tokie centrai yra svarbūs Europos ir pasaulio universitetuose?
– Šiandien, kai vis dažniau susiduriame su globaliais iššūkiais, o gyvenimas tampa vis labiau neprognozuojamas, integruotas ir tarpdisciplininis požiūris į mokslinius tyrimus tampa būtinybe. ES prioritetai aiškiai nurodo, kad reikia derinti žaliąją ir skaitmeninę transformacijas bei stiprinti visuomenių atsparumą. Tačiau technologijos ne visuomet dera su tvarumo tikslais – pavyzdžiui, nors e-knygos mažina popieriaus vartojimą, įrenginiai, kuriuose jas skaitome, sukuria naujų problemų aplinkai. Todėl atsiranda vis daugiau tarpdisciplininių tyrimų centrų, kurių veikla padeda spręsti šiuos sudėtingus klausimus. Taip pat daugėja tarpvalstybinių bendradarbiavimų, klasterių, į mokslą įsitraukia verslas ir socialiniai partneriai. Aukštojo mokslo įstaigos taip pat ieško naujų programų, kurios derintų socialines, aplinkosaugines ir technologines kompetencijas.
– Kokie jūsų lūkesčiai centrui artimiausiems metais? Kokie rezultatai jus džiugintų?
– Ambicija – paversti centrą nauju fakultetu MRU struktūroje. Nedideliu, aktyviu, tarptautiniu ir tarpdisciplininiu fakultetu, turinčiu technines kompetencijas, kurios papildytų ir sustiprintų MRU pozicijas socialiniuose moksluose ir socialinėse inovacijose. Norime, kad mūsų darbas būtų žinomas dėl originalumo ir kokybės tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
– Kodėl jums asmeniškai įdomus šis projektas?
– Tai puiki platforma išbandyti savo galimybes, toliau mokytis ir dirbti su įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio. HET centro idėja glaudžiai siejasi su mano asmenine akademine kelione – dirbau įvairiose šalyse, skirtingose srityse, kultūrose ir aplinkose. Tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas visiškai pakeitė mano mąstymą. Šią patirtį noriu perduoti naujai tyrėjų ir specialistų kartai – tai man yra didžiulis profesinis ir asmeninis džiaugsmas.