Naujas ESTT sprendimas: Lietuvos įmonėms gali tekti mokėti mokesčius už kitų grupės bendrovių sandorius

Lietuvos įmonė išmoka dividendus užsienyje veikiančiai motininei bendrovei, laikydamasi įstatyme numatytų neapmokestinimo sąlygų, tačiau vėliau paaiškėja, kad šios lėšos, perėjusios per kelias grupės įmones, buvo panaudotos sandoriams, kuriais siekta išvengti mokesčių. Ar už tai gali tekti atsakyti dividendus išmokėjusiai Lietuvos įmonei, nors ji pati tokiuose sandoriuose nedalyvavo ir apie juos nežinojo? Spalio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, kuris rodo, kad tokia rizika yra reali.

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėjos Loretos Antanaitienės teigimu, šis sprendimas gali reikšmingai padidinti Lietuvos įmonių, priklausančių tarptautinėms grupėms, mokestinę riziką. Mat atsakomybė dėl dividendų apmokestinimo gali kilti net tada, kai apsimestinius sandorius sudaro kitos grupės įmonės, o mokestinę naudą gauna užsienyje gyvenantis galutinis akcininkas.

„Iki šiol buvo įprasta manyti, kad už neteisėtai sumažintus mokesčius pirmiausia turi atsakyti tas, kuris gavo mokestinę naudą arba bent jau pats dalyvavo apsimestiniame sandoryje. Naujausias ESTT išaiškinimas rodo gerokai platesnes mokesčių administratoriaus galimybes. Mokestis gali būti apskaičiuotas ir tai grupės įmonei, kuri buvo pradinis dividendų išmokėjimo šaltinis, nors ji pati nedalyvavo vėliau sudarytuose sandoriuose“, – aiškina L. Antanaitienė.

Mokestį apskaičiavo dividendus išmokėjusiai Lietuvos įmonei

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau ne vienus metus aktyviai tikrina, ar Lietuvos įmonės pagrįstai neapmokestina į užsienį išmokamų dividendų. Pasak L. Antanaitienės, sprendžiant iš viešai skelbiamų mokesčių administratoriaus kontrolės krypčių, tokios išmokos ir ateityje išliks viena iš atidžiai stebimų sričių.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą, užsienio įmonei išmokami dividendai tam tikrais atvejais neapmokestinami. Viena pagrindinių sąlygų – dividendus gaunanti užsienio bendrovė turi ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdyti ne mažiau kaip 10 proc. Lietuvos įmonės akcijų.

Tačiau vien formalių sąlygų įvykdymo ne visada pakanka. Būtent tai atskleidė ESTT nagrinėta byla, kilusi iš Lietuvos įmonės ir VMI mokestinio ginčo.

Byloje nagrinėta situacija, kai Lietuvos įmonė išmokėjo dividendus Kipre registruotai motininei bendrovei ir neišskaičiavo pelno mokesčio, nes laikėsi įstatyme nustatytų neapmokestinimo sąlygų. Dividendus gavusi Kipro įmonė realiai vykdė ekonominę veiklą – VMI jos nelaikė fiktyvia bendrove ar vien formalia tarpininke.

Vis dėlto atlikusi patikrinimą VMI nustatė, kad dividendų lėšos per kelių grupės įmonių sandorių grandinę galiausiai pasiekė Kipre reziduojantį galutinį įmonių grupės naudos gavėją. Mokesčių administratorius laikėsi pozicijos, kad dalis šių sandorių buvo apsimestiniai ir jais siekta išvengti dividendų apmokestinimo Lietuvoje.

Todėl VMI dividendus išmokėjusiai Lietuvos įmonei apskaičiavo 2,25 mln. eurų pelno mokestį, taip pat delspinigius ir baudą. Lietuvos įmonė šį sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, o ši kreipėsi į ESTT, prašydama išaiškinti, ar toks dividendų apmokestinimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Įmonė gali nežinoti apie sandorius, už kuriuos jai apskaičiuojamas mokestis

ESTT išaiškino, kad mokesčių administratorius iš principo gali atsisakyti taikyti dividendų neapmokestinimą, jeigu juos gavusi bendrovė dalyvauja sandorių grandinėje, kurios visi ar kai kurie etapai yra apsimestiniai, o lėšos galiausiai pasiekia visą grupę kontroliuojantį asmenį.

„Tai reiškia, kad įmonėms nebeužtenka įsitikinti vien tuo, jog jų tiesioginis akcininkas užsienyje yra realiai veikianti bendrovė. Net jeigu ši bendrovė nėra fiktyvi, nėra vien tarpininkė ir pati nesudarė apsimestinių sandorių, dividendų neapmokestinimas vis tiek gali būti ginčijamas dėl kitų grupėje atliktų operacijų“, – pažymi TEGOS patarėja.

Teismas taip pat nurodė, kad vertinant galimą piktnaudžiavimą svarbu atsižvelgti į visą sandorių grandinę, o ne tik į patį dividendų išmokėjimą. Reikšmingi požymiai gali būti per grupės įmones pervedamų sumų panašumas į iš Lietuvos išmokėtų dividendų sumas ir laikotarpis, per kurį šios lėšos judėjo. Tačiau vien tokie požymiai savaime neįrodo piktnaudžiavimo – būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

Anot L. Antanaitienės, bene daugiausia klausimų Lietuvos verslui kelia dar viena ESTT išvada: mokesčių administratorius neprivalo įrodyti, kad dividendus išmokėjusi įmonė žinojo arba galėjo žinoti apie kitų grupės dalyvių ketinimus. Pakanka įrodyti, kad bent viena sandorių grandinėje dalyvavusi grupės bendrovė arba galutinę naudą gavęs fizinis asmuo žinojo ar galėjo žinoti apie piktnaudžiavimą.

„Praktikoje tai sukuria gana sudėtingą situaciją. Lietuvos įmonė gali veikti sąžiningai, tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles ir neturėti jokios informacijos apie tai, kokius sandorius ateityje sudarys kitos grupės bendrovės. Tačiau paaiškėjus, kad dividendai buvo panaudoti siekiant neteisėtos mokestinės naudos, mokestinės pasekmės gali tekti būtent jai“, – sako L. Antanaitienė.

Svarbu ir tai, kad apsimestiniai sandoriai gali būti sudaryti už Lietuvos ribų, tarp kitų valstybių mokesčių rezidentų, o pati mokestinė nauda gali atsirasti bet kuriame sandorių grandinės etape.

Kaip žinoti, kur nukeliaus dividendai?

Naujasis sprendimas, pasak TEGOS patarėjos, kelia ir labai praktinį klausimą: kokios informacijos Lietuvos įmonė turėtų surinkti prieš išmokėdama dividendus užsienio akcininkui?

Mat mokestis nuo dividendų turi būti išskaičiuojamas jų išmokėjimo momentu. Tačiau pagal ESTT išaiškinimą mokestiniam vertinimui gali būti reikšmingi ir sandoriai, kurie įvyksta jau po dividendų išmokėjimo.

„Iš Lietuvos įmonės tarsi tikimasi, kad ji žinos ne tik tai, kam tiesiogiai išmoka dividendus, bet ir kaip šios lėšos vėliau judės visoje įmonių grupėje. Ar jos pasieks galutinį naudos gavėją? Kokių sandorių pagrindu bus pervedamos? Ar tie sandoriai turės realų ekonominį pagrindą? Į šiuos klausimus atsakyti dividendų išmokėjimo dieną gali būti labai sudėtinga“, – aiškina L. Antanaitienė.

Pasak jos, neaišku ir tai, iš ko Lietuvos įmonė turėtų gauti tokią informaciją – ar pakanka kreiptis į tiesioginę motininę bendrovę, ar reikėtų prašyti duomenų iš visų aukščiau grupės struktūroje esančių įmonių, o gal net iš galutinio naudos gavėjo.

Dar sudėtingesnė situacija susidaro tada, kai dividendus išmokanti Lietuvos įmonė prašo informacijos, tačiau jos negauna arba negali žinoti apie būsimus kitų grupės dalyvių sprendimus.

Finansinės pasekmės gali gerokai viršyti patį mokestį

L. Antanaitienė atkreipia dėmesį, kad VMI gali tikrinti dividendų apmokestinimą už einamuosius ir trejus praėjusius metus. Be to, nustačius mokestinį pažeidimą, gali būti apskaičiuojamas ne tik pats mokestis, bet ir bauda bei delspinigiai.

„Šiuo metu bauda už nesumokėtą mokestį gali siekti nuo 20 iki 100 proc. mokesčio sumos, o delspinigiai per metus gali sudaryti apie dešimtadalį šios sumos. Todėl per kelerius metus papildomos finansinės pasekmės gali priartėti prie paties apskaičiuoto mokesčio dydžio“, – sako L. Antanaitienė.

Pasak jos, svarbu ir tai, kad ESTT išaiškinimai gali būti taikomi ne tik ateityje išmokamiems dividendams, bet ir vertinant ankstesnių laikotarpių sandorius, jeigu jie patenka į teisės aktuose numatytus tikrinimo terminus.

„Norėtųsi tikėtis, kad tiek VMI, tiek mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, taikydamos šį išaiškinimą, vadovausis protingumo ir proporcingumo principais. Ypač tais atvejais, kai Lietuvos įmonė pati nedalyvavo apsimestiniuose sandoriuose, apie juos nežinojo ir galbūt net bandė gauti informaciją apie tolesnį dividendų panaudojimą, tačiau jos negavo“, – pažymi teisininkė.

Jos vertinimu, tokios aplinkybės turėtų būti svarbios bent jau sprendžiant dėl baudų ir kitų papildomų finansinių pasekmių. Taip pat būtų galima svarstyti, ar, vadovaujantis gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principais, naujasis išaiškinimas neturėtų būti taikomas pirmiausia ateityje išmokamiems dividendams.

„Po šio sprendimo Lietuvos įmonėms nebeužteks vien patikrinti formalių dividendų neapmokestinimo sąlygų. Vis svarbesnis taps supratimas, kaip veikia visa įmonių grupė ir kokiais tikslais joje juda lėšos. Tačiau kartu būtina nepamiršti, kad dividendus išmokanti bendrovė ne visada gali kontroliuoti kitų grupės dalyvių sprendimus ar numatyti, kas su išmokėtomis lėšomis bus daroma ateityje“, – apibendrina L. Antanaitienė.