Spaudos centras
Spaudos centras
Nuo 2024 metų pradėję galioti nauji ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo) ataskaitų teikimo reikalavimai verčia Lietuvos įmones aktyviau ieškoti būdų, kaip mažinti savo anglies pėdsaką. Ekspertai pastebi, kad vienas dažniausių ir efektyviausių būdų mažinti verslo CO2 emisijas – žaliosios energijos pasirinkimas.
Praėjusiais metais įsigalioję nauji Europos Komisijos parengtos Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) reikalavimai privalomi listinguojamoms bendrovėms ir didelėms įmonėms, atitinkančioms bent du iš šių trijų kriterijų: turi daugiau kaip 500 darbuotojų; pardavimo pajamos viršija 50 mln. eurų; balanse nurodytas turtas siekia 25 mln. eurų.
Jos nuo šiol turės teikti ne tik finansines, bet ir ESG ataskaitas, o nesilaikant šio reikalavimo grės finansinės baudos tiek bendrovėms, tiek jų vadovams. Be to, tokios įmonės rizikuos susidurti su reputaciniais nuostoliais, akcijų vertės kritimu ir teisinėmis pasekmėmis, įskaitant galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar gauti ES fondų paramą.
Rinkos tendencijos – didieji rodo kelią
Nors skaičiuojama, kad naujieji reikalavimai palies tik kelis šimtus didžiausių Lietuvos bendrovių, žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė pastebi, kad didžiosios bendrovės jau kurį laiką šalies verslo ekosistemoje diktuoja kelią, todėl prie jų turės taikytis ir kitos įmonės.
„Dauguma didžiųjų šalies įmonių, ypač tų, kurios nuo pat pradžių orientavosi į Skandinavijos rinkas, kur tvarumo reikalavimai yra giliai įsišakniję tiek politiniuose, tiek socialiniuose procesuose, yra gerokai pažengusios ESG srityje. Jos taip pat kelia aukštus reikalavimus savo tiekėjams, skatindamos ieškoti inovatyvių sprendimų. Tokiu būdu formuojasi tam tikra grandinė – didžiausios įmonės nustato kryptį, o smulkus ir vidutinis verslas palaipsniui prisitaiko“, – pasakoja „Enefit“ atstovė.
Visa tai lemia, kad per pastaruosius keletą metų žymiai išaugo ir vidutinio bei smulkaus verslo susidomėjimas žaliosios energijos sprendimais. Įmonės vis dažniau skaičiuoja savo CO2 pėdsaką ir ieško būdų jį sumažinti.
Prekybos tinklo „Iki“ Energijos valdymo ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Dominykas Stonkus taip pat pritaria tokiai pozicijai. Jis pasakoja, kad prekybos tinklas savo tiekėjams yra nustatęs tam tikrus prioritetinius reikalavimus, kurie apibrėžti Tiekėjų etikos kodekse. Taip pat kasmet atliekama tiekėjų rizikos analizė.
„Tad tiekėjai turi ne tik patys prisitaikyti, bet ir kelti reikalavimus savo tiekimo grandinės dalyviams. Taip žingsnis po žingsnio kuriama tvari ir atsakinga verslo ekosistema“, – pažymi D. Stonkus.
Be to, „Iki“ siekia nuolat didinti energetinį efektyvumą ir naudoti tik žaliąją elektros energiją – tiek įsigytą rinkoje, tiek pasigamintą nuosavame saulės parke ir ant kai kurių parduotuvių stogų sumontuotose saulės elektrinėse. Pastatų, kuriuose patalpos parduotuvėms yra nuomojamos, savininkus „Iki“ taip pat skatina pirkti žaliąją elektros energiją, nes šis klausimas užima reikšmingą vietą REWE grupės, kuriai priklauso prekybos tinklas, tvarios tiekimo grandinės strategijoje.
Pasak Ž. Klusovskienės, žaliosios elektros energijos pirkimas yra vienas paprasčiausių ir greičiausių būdų įmonėms sumažinti savo anglies pėdsaką. Šiuo metu tokią energiją perka apie 1400 „Enefit“ verslo klientų – pernai šios įmonės suvartojo 2,36 TWh žaliosios elektros energijos, o tai sudarė net 69,49 proc. bendro verslo klientų vartojimo. Tokios tendencijos diktuoja ir pokyčius žaliosios energijos infrastruktūroje.
„Per pastaruosius trejus metus akivaizdžiai išaugo vėjo ir saulės parkų skaičius Lietuvoje. Mūsų įmonių grupė nuo 2021 m. pirmojo ketvirčio, kai turėjome 457 MW vėjo energijos, iki 2024 m. ketvirtojo ketvirčio jau pasiekė 1 223 MW vėjo ir saulės projektų, kurie jau gamina ar artimiausiu metu pradės gaminti žaliąją energiją“, – pasakoja „Enefit" valdybos narė.
„Iki" Energijos valdymo ir aplinkosaugos skyriaus vadovas D. Stonkus priduria, kad grupė strategiškai dirba keliomis kryptimis. Pirmiausia, siekiama kiek įmanoma vengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, daugiausiai – perkant ir patiems gaminant žaliąją energiją. Taip pat, „IKI“ daug investuoja į energetinio efektyvumo didinimą – diegiame modernias pastatų valdymo sistemas, freono šaldymo sistemas keičiame labiau aplinką saugančiomis alternatyvomis, o beveik visose mūsų parduotuvėse naudojamas LED apšvietimo sistemos. Nuolatinės pastangos jau leido „Iki" savo tiesiogines ir netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti atitinkamai 25 proc. ir 34 proc.
Nuo kaupiklių iki elektromobilių
Pasak „Enefit“ valdybos narės Ž. Klusovskienės, nors naujieji reikalavimai kol kas taikomi didiesiems verslams, apie tvarumo kryptį turėtų galvoti ir smulkus bei vidutinis verslas, kadangi žalieji sprendimai suteikia apčiuopiamos naudos ir konkurencinių pranašumų. Vartotojai vis labiau vertina tvarumą, o žaliosios energijos naudojimas tampa svarbiu prekės ženklo elementu, padedančiu pritraukti ir išlaikyti klientus. Nedidelėms įmonėms tai atveria naujas galimybes ir padeda išsiskirti sektoriuose, kuriuose konkurencija itin stipri.
Kitas populiarus žingsnis, į kurį verta investuoti ir kurio imasi poveikį aplinkai mažinti siekiantis verslas – nuosava energijos gamyba, įrengiant saulės elektrines ant įmonių pastatų stogų. Šis sprendimas ne tik mažina CO2 emisijas, bet ir skatina investicijas į kitas tvarumo technologijas.
Be to, saulės elektrinės vis dažniau derinamos su energijos kaupikliais, kurie ne tik užtikrina elektros tiekimo stabilumą dingus energijai, bet ir padeda optimizuoti sąnaudas bei suteikia daugiau lankstumo.
„Tikime, kad kartu su atsinaujinančia energija augs ir kaupiklių rinka. Jie padės subalansuoti gamybos ir vartojimo svyravimus, prisidės prie elektros tinklo stabilumo bei ilgainiui leis mažinti elektros energijos kainas“, – įsitikinusi Ž. Klusovskienė.
Ji taip pat pažymi, kad vis svarbesne CO2 mažinimo strategijos dalimi tampa verslų perėjimas prie elektromobilių ir jiems skirtos įkrovimo infrastruktūros diegimas. Vis daugiau įmonių tradicinius automobilius savo transporto parkuose keičia elektra varomomis transporto priemonėmis ir įsirengia įkrovimo stoteles.
Be to, ir viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtra per pastaruosius porą metų išgyveno reikšmingą proveržį, ir šiuo metu elektromobilių vairuotojai gali naudotis plačiu įkrovimo tinklu, kurį sudaro įvairius poreikius atitinkančio galingumo stotelės. Bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu šalyje veikia beveik 2700 viešų arba pusiau viešų įkrovimo prieigų. Vien „Enefit“ viešojo elektromobilių tinklo įkrovimo stotelių skaičius jau viršijo 200.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ valdybos narė neabejoja, kad griežtėjantys ESG reikalavimai toliau skatins sparčią žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje.
„Iš augančių žaliosios energijos tiekimo apimčių matome, kad šis klausimas tampa vis aktualesnis. Svarbu ir tai, kad žalioji elektros energija ne tik padeda mažinti CO2 emisijas, bet ir skatina kvalifikuotų darbo vietų kūrimą. Spartus atsinaujinančios energijos augimas taip pat suteikia galimybių plėtotis naujiems verslams“, – priduria Ž. Klusovskienė.