Naujienos iš ELO Asamblėjos: Danija rodo kryptį, Lietuva seka iš paskos

Neseniai Danijos sostinėje Kopenhagoje vyko Žemės ūkio ateities forumas ir Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) (angl. European Landowner‘s Organization) Generalinė Asamblėja. Joje dalyvavo ir gausi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) delegacija.

Lūkesčių laiškas

ELO vienija nacionalines organizacijas, jungiančias milijonus žemės ir miško savininkų visoje Europoje. Šiai organizacijai daugiau nei 20 metų priklauso ir ŽŪR nariai: Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMSA) bei Lietuvos šeimos ūkių sąjunga (LŠŪS). Danijoje vykusiuose renginiuose šiais metais dalyvavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, LMSA vadovas dr. Algis Gaižutis ir administracijos vadovė Živilė Navardauskė bei LŠŪS vadovė Eglė Markevičiūtė.

Paprastai tokio pobūdžio renginiai vyksta tose šalyse, kurios ruošiasi pirmininkauti Europos Tarybai (ET). Danija šias funkcijas perims jau labai greitai – nuo liepos 1 d.

Į Kopenhagą susirinkusių žemdirbiškų organizacijų atstovų tikslas buvo aptarti ir apibendrinti pagrindines veiklos kryptis, numatyti tolesnes darbų gaires ir kartu apžvelgti pagrindines žemės ūkio sektoriaus problemas. Susirinkusieji aktyviai įsitraukė į diskusijas apie žemės savininkų vaidmenį tvarios Europos kūrime, politikos prioritetus ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimą žemės ūkyje.

„Danai yra prisiėmę labai daug savanoriškų įsipareigojimų, viršijančių ES nustatytas normas. Tai – ir įvairūs klimato kaitos reikalavimai, ir ekologinės kryptys, ir kiti panašūs dalykai, kurie valstybėms kainuoja nemažus pinigus. Renginių metu diskutavome pačiais įvairiausiais klausimais. Pavyzdžiui, buvo daug kalbama apie tai, kad bendrajai žemės ūkio politikai privalo išlikti atskira programa, priešingu atveju žemės ūkiui skiriamos lėšos ištirptų tarp kitų prioritetų“, – kalbėjo dr. A. Gaižutis.

ET pirmininkausiančiai Danijai taip pat buvo įteiktas lūkesčių laiškas, kuriame ELO akcentuoja, kad ilgalaikis ES biudžetas turi remti stiprią ir stabilią bendrą žemės ūkio politiką. Kaip sakė dr. A. Gaižutis, jau dabar aišku, kad būsimajame kito laikotarpio ES biudžete lėšų poreikis bus kitoks nei šiuo metu. Visų pirma, maždaug penktadalį būsimo biudžeto ketinama skirti paskoloms, paimtos COVID-19 pandemijos laikotarpyje, grąžinti. Taip pat nemažai lėšų reikės gynybai stiprinti, remti Ukrainai ir pan. Baiminamasi, kad dėl to žemės ūkiui gali atitekti daug mažesnė pinigų dalis nei iki šiol.

Minėtame lūkesčių laiške taip pat akcentuojama būtinybė išlaisvinti žaliojo kurso potencialą žemės ūkyje, užtikrinti tvarias Europos maisto gamybos sistemas, didinti paramą tiems sektoriams, kurie sugeba prisitaikyti prie klimato kaitos, skirti didesnį dėmesį gamtos išteklių atkūrimui, skatinti biologinę įvairovę, gyvybingą, įvairiapusį ir daugiafunkcį miškų sektorių, dėti visas pastangas, kad būtų išsaugoti kaimai ir kt.

Baltijos šalys palaiko

Vis garsiau kalbama apie Ukrainos narystę ES, todėl Žemės ūkio ateities forume dalyvavo ir šios šalies atstovai. Kaip pasakojo dr. A. Gaižutis, ukrainiečiai teigė nesitikintys vienodų išmokų kaip kiti ES nariai, kadangi pagrindines jų rinkas sudaro ne vien Europa, bet ir Azija bei Afrika.

„Ukrainoje net karo metu žemės ūkis gyvuoja pakankamai tvirtai. Pavyzdžiui, pieno ūkių ten sumažėjo, nes dalis jų liko užgrobtose teritorijose, tačiau pieno gamyba nė kiek dėl to nenukentėjo. Priešingai, ji net padidėjo. Tokios šalies, kaip Ukraina, įsijungimas į ES kelia nemažai iššūkių, bet jos nepriėmimas keltų dar daugiau grėsmių. Mes, Baltijos šalys, tą gerai suprantame ir palaikome ukrainiečius, o štai kai kurios kitos valstybės – nebūtinai“, – sakė dr. A. Gaižutis.

Anot jo, tokiuose renginiuose, kurie neseniai vyko Danijoje, svarbu dalyvauti ne tik valstybinių institucijų atstovams, bet ir žemės bei miškų savininkams, jų organizacijų nariams. Pats dr. A. Gaižutis nuolat aktyviai dalyvauja panašiose asamblėjose ar forumuose, yra aktyvus ELO valdybos narys.

„Yra, kas nedalyvauja arba dalyvauja fiktyviai, o po to piktinasi, kad kiti už juos priima netinkamus nutarimus. Manau, kad neužtenka vien klausytis, ką kalba kiti. Reikia būti ir patiems aktyviais. Iššūkių žemės ūkyje niekada netrūko. Jų bus ir ateityje. Idealių situacijų, kurios be išimties būtų palankios visiems, tiesiog nėra. Šiuo metu neapibrėžtumas apskritai yra gana didelis. Pasaulinė geopolitinė padėtis veda ir prie ekonomikos netvarumo. Visgi svarbiausia, kad tik nebūtų karo. Visos kitos problemos vienaip ar kitaip bus vis tiek išspręstos. Svarbu visiems dirbti ta linkme“, – pabrėžė dr. A. Gaižutis.

Laikas ruoštis

Kopenhagoje vykusiuose renginiuose apsilankęs ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus pabrėžė, kad Danija jau dabar rodo kryptį, kur link turėtų žengti ir Lietuva. Būtent mūsų šalis jau labai greitai – nuo 2027 m. sausio 1 d. – perims pirmininkavimą ET, tad jau kitais metais mūsų šalyje taip pat bus organizuojami panašūs renginiai.

„Iš Danijos tikrai turime ko pasimokyti. Jie yra labai efektyvūs žemės ūkio produkcijos gamybos, kokybės, technologijų srityse. Be to, pas juos labai aukštas kooperacijos lygis. Danijoje klesti stiprūs kooperatyvai, kurie net užsienio valstybėse perka kitus kooperatyvus ir taip patys stiprėja dar labiau. Ten visus procesus valdo patys ūkininkai. Ši Skandinavijos valstybė pagamina tris kartus daugiau maisto, nei reikia jai pačiai. Vadinasi, ji aprūpina maistu visą pasaulį. Negana to, šios šalies gyventojai rūpinasi aplinkosauga, sprendžia klimato kaitos problemas“, – danais žavėjosi dr. A. Svitojus.

Jis pasakojo, kad danai siekia, jog žemės ūkis net 70 proc. sumažintų poveikį klimato kaitai – nebūtų teršiami gruntai, vandenys ir kt. Ne gana to, šie skandinavai kurdami naujausias technologijas taip pat siekia, kad klimatas turėtų kuo mažesnę įtaką žemės ūkiui, kad augalai būtų atsparūs šalnoms, sausroms, liūtims ir pan.

„Ten mokslas, gamyba ir valdžios atstovai eina išvien, turi bendrų tikslų. Jie supranta, kad reikia daryti viską, jog technika ar tam tikri cheminiai preparatai būtų kuo mažiau taršūs arba išvis netaršūs. Danai diktuoja madas visam pasauliui. Pas juos viskas orientuota į išlikimą ir tvarumą. Mes privalome juos vytis ir patys kelti ambicingus tikslus“, – sakė dr. A. Svitojus.

Jis pabrėžė, kad ruošdamasi pirmininkauti ET Lietuva privalo turėti aiškią savo viziją dėl miškų ir žemės ūkio vystymo. Anot jo, tam reikia bendrų susitarimų tarp šalies vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų.

„Jau kitais metais renginiai prasidės ir mūsų šalyje. Žinau, kad Užsienio reikalų ministerija jau ruošia planą, tačiau norint sėkmingai jį įgyvendinti reikės ir aktyvaus šakinių organizacijų prisidėjimo. Juk Lietuvoje vyks posėdžiai, čia atvažiuos aukščiausio rango pareigūnai, čia gims svarbūs dokumentai, lemsiantys ne vienos šalies ateitį ir perspektyvas“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.

Turime potencialo

ŽŪR pirmininkas pripažino, kad šiuo metu Danijoje žemės ūkis išvystytas labai gerai, tačiau, anot jo, Lietuva taip pat turi neblogų perspektyvų. Visų pirma, mūsų šalyje yra gerokai daugiau dirbamos žemės – apie 4 mln. hektarų. Tuo tarpu Danijoje dirbamų plotų yra tik apie 2,5 mln. ha. Taip pat pas mus daugiau gamtos, miškų plotų, švaresnis vanduo, didesnė bioįvairovė.

„Mes nuo pat Nepriklausomybės pradžios kurdami savo žemės ūkio sistemą iš dalies sekame Danijos pavyzdžiu. Aišku, mums nepalankios ir istorinės aplinkybės. Juk Danijos niekas nepuolė, nekeitė jų mentaliteto, todėl jie turėjo visas galimybes netrukdomi eiti į priekį, kai tuo tarpu mes ilgai buvome priversti stagnuoti“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.

Jo nuomone, ES žemės ūkio ateitis priklausys nuo to, kaip šalys narės sugebės prisitaikyti prie klimato pokyčių bei kaip įsisavins naujausias technologijas. Anot ŽŪR pirmininko, realu, jog ateityje įvairios ES išmokos bus mokamos tik tiems žemės ūkio subjektams, kurie prisidės prie aplinkos saugojimo. Jis taip pat svarstė, kad didelės korporacijos, kurios naikina kaimus, paramos apskritai neturėtų tikėtis, o nedideli šeimos ūkiai privalo sulaukti dar daugiau pagalbos.

Per mažai dėmesio šeimos ūkiams

Šeimos ūkių svarbą ateities žemės ūkio sektoriui išskyrė ir LŠŪS vadovė E. Markevičiūtė. Anot jos, Lietuvoje kol kas pernelyg daug dėmesio skiriama siaurai augalininkystės sričiai – javų ir rapsų auginimui, o apie žmogui būtiną maisto įvairovę kalbama mažai.

„Jei Lietuvoje iš hektaro prikuli 10 tonų kviečių, esi pažangus ir pavyzdingas ūkininkas. Bet juk tai nepadidina aprūpinimo maistu! Niekas kažkodėl nekalba, kad mūsų šalyje trūksta vaisių, daržovių, kiaulininkystės produktų, kitos kokybiškos mėsos gaminių. Greitai turbūt truks ir gero lietuviško pieno. Danai tą supranta. Tiesa, ne su viskuo, ką jie akcentuoja aš sutinku. Pavyzdžiui, jie pabrėžia, kad maisto sistema turėtų būti grindžiama augaliniu maistu. Aš to nepalaikau, nes manau, kad žmogui mėsa yra būtina. Visi turi turėti teisę rinktis, kaip nori maitintis“, – svarstė E. Markevičiūtė.

Jos nuomone, Lietuvoje turėtų būti skatinama gyvulininkystė.

„Dabar Lietuvoje daug kas orientuota į stambius ūkius, nors tai – pražūtingas požiūris. Šeimos ūkiams kuriama labai nepalanki terpė. Tarkime, daugelį iš mūsų itin gąsdina planuojama mokestinė reforma, kuri neabejotinai privers iš žemės ūkio sektoriaus pasitraukti ne vieną žemdirbį. Gaila, bet valdžia nesupranta šeimos ūkių svarbos“, – apgailestavo pašnekovė.

Tarp mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus problemų ji taip pat įvardijo dėl nuolatinio patiriamo streso ir sunkėjančių įvairių reikalavimų blogėjančią žemdirbių sveikatą, taip pat nepakankamą aplinkosaugą, bioįvairovės trūkumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kt. Nemažai šių temų buvo aptarta ir Danijoje vykusių renginių metu.