Ne partija, o Jasiukevičius išduoda Nacionalinio susivienijimo principines nuostatas

2025 balandžio 24 d. politinės partijos Nacionalinis susivienijimas (NS) Valdyba konstatavo, kad buvo pagrįstai ir motyvuotai  nurodyti esminiai Šarūno Jasiukevičiaus Etikos kodekso ir NS įstatų pažeidimai, dėl kurių buvo numatytas balsavimas dėl jo pašalinimo iš partijos

2025-04-23 viešojoje erdvėje pasirodė Š. Jasiukevičiaus pareiškimai apie tai, kad jis išstojo iš NS ir kaltina partiją neva „neatsiribojus“ nuo atskirų narių pasisakymų bei nepakankamai remiant Ukrainą. 

Tikroji šių pareiškimų priežastis – Nacionalinio susivienijimo (NS) valdybai 2025-04-22 pateiktas nutarimo projektas dėl Šarūno Jasiukevičiaus pašalinimo iš partijos, kuris, atsižvelgiant į Š. Jasiukevičiaus išstojimą iš NS, buvo patikslintas ir balandžio 24 d. buvo  patvirtintas. Jame įvardyti šiurkštūs ir sistemingi Partijos programos, NS Įstatų bei Etikos kodekso pažeidimai, kurių pagrindu buvo numatyta pašalinti šį asmenį iš partijos. Š. Jasiukevičiaus NS metami melagingi kaltinimai yra sąmoningas mėginimas nuslėpti šią esminę jo prevencinio, todėl nesavanoriško, pasitraukimo iš partijos aplinkybę. 

NS valdybos nutarime nurodoma, kad Š. Jasiukevičius ignoravo principines partijos programines ir vertybines nuostatas, niekino priimamus sprendimus dėl veikimo tikslų ir metodų. Jis menkino partijos kolegas, juos vadinęs „laikraštukų dalintojais“, o NS organizacinę veiklą prilyginęs „šunų dresūrai“ ir „sovietinei diedovščinai“. Š. Jasiukevičiaus pasisakymuose dažnai vyravo su NS vertybinėmis nuostatomis nesuderinama smurtinė ir stigmatizuojanti retorika, taip pat raginimai nedemokratiniu būdu bei smurtinėmis priemonėmis spręsti, jo paties nuožiūra, kolaborantais įvardijamų asmenų problemą.

NS jau anksčiau buvo viešai ir nedviprasmiškai atsiribojęs nuo Š. Jasiukevičiaus veiksmų, kurie grubiai diskreditavo partiją ir jos vertybines nuostatas visuomenės akyse. Sąmoningai įsitraukdamas į kitos politinės jėgos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko – rinkimų procesą, Š. Jasiukevičius pažeidė lojalumo savo partijai principus, viešai pripažindamas interesų konfliktą. Pagal TS-LKD vidaus taisykles, tokio proceso dalyviai turi būti nepriklausomi nuo kitų partijų, todėl jo elgesys buvo nesuderinamas su NS nario statusu ir iš esmės reiškė atsisakymą partinės atsakomybės bei įsipareigojimų. Tuo jis kėlė partijai rimtų reputacinių ir organizacinių problemų.

Savo pareiškimais viešojoje erdvėje Š. Jasiukevičius siekia suklaidinti visuomenę, esą jo pasitraukimo iš partijos priežastis yra tariamai smerkiantis NS požiūris į jo teikiamą paramą Ukrainai. Tuo pat metu jo šalininkai imasi primityvaus taktinio triuko – bando prilipdyti NS etiketę „vatnikų partija“. Tai dažnas reiškinys Lietuvos politinėje kultūroje –  kai pritrūksta politinių argumentų, griebiamasi kaltinimų ir etikečių – klasikinė taktika, kai norima užpildyti turinio vakuumą emocijomis. Tai dezinformacija. Nuo pat karo pradžios Nacionalinis susivienijimas nedviprasmiškai – viešai ir organizuotai – remia Ukrainą tiek politiniais pareiškimais, tiek konkrečiais veiksmais, įskaitant materialinės paramos rinkimą ir pristatymą į fronto liniją.

Šios principinės pozicijos požiūriu Š. Jasiukevičiaus veikla organizuojant ir pristatant pagalbą Ukrainai visada buvo vertinama teigiamai. Jam tik buvo patariama vengti bravūriškos savireklamos socialiniuose tinkluose būnant valstybės agresorės teritorijoje, kurią Putino propaganda galėjo panaudoti ir panaudojo siekdama tarptautinėje arenoje diskredituoti paramos Ukrainai idėją tarptautinėje erdvėje. Šiuo požiūriu savireklamą tapo aukštesnė už partijos siekius ir principinę laikyseną. O kai asmeninio įvaizdžio poreikiai pradeda konfliktuoti su partijos strategija, atsiranda ir pretekstas apkaltinti kitus patogiais šūkiais, vaizduojant save kaip auką dėl tariamai principinių nesutarimų.

Todėl NS sprendimas pašalinti šį asmenį yra ne politinio susidorojimo už paramą Ukrainai aktas, o pagrįsta reakcija į nuoseklų ir destruktyvų veikimą prieš organizaciją. Matydamas neišvengiamas savo elgesio pasekmes Š. Jasiukevičius pats paskubėjo išstoti iš NS gretų. Šitaip jis mėgina imituoti moralinį protestą ir apversti atsakomybės principą – neva jis pats pasitraukė dėl partijos „neprincipingumo“, nors iš tikrųjų buvo šalinamas už aiškius ir pakartotinius nusižengimus. Tai yra klasikinis kaltintojo kaip aukos konstravimo modelis, kurio tikslas – ne tiesa, o politinė reabilitacija per viešą spaudimą. Pabrėžiame, kad ne Nacionalinis susivienijimas išduoda Jasiukevičių, o jisai pats išdavė Nacionalinio susivienijimo principus bei vertybes. Todėl bet kokie Š. Jasiukevičiaus vieši kaltinimai Nacionaliniam susivienijimui neturi nei moralinio, nei politinio pagrindo. Tai bandymas pateisinti asmeninį sprendimą, slepiant jį po dirbtinai sukurto konflikto priedanga. Š. Jasiukevičiaus pasitraukimas nėra netikėtas – kai asmeninės ambicijos ir įvaizdžio formavimas tampa svarbesni už politinę brandą ir bendrą atsakomybę prieš Lietuvos valstybę, šitoks sprendimas atrodo dėsningas ir neišvengiamas.

Partijos Nacionalinis susivienijimas Pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas