Ne tik dėl patiktukų – ko socialiniuose tinkluose ieško verslą norintis kurti jaunimas

Socialiniai tinklai nebūtinai uždaro jaunimą informacijos burbuluose – svarstantiems apie nuosavą verslą jie tampa ir vieta ieškoti bendraminčių. Kaip rodo „Swedbank“ iniciatyva atliktas tyrimas, socialiniuose tinkluose susibūrusiose verslo bendruomenėse informacijos linkę ieškoti 50 proc. verslą pradėti norinčių 18–29 metų amžiaus gyventojų – gerokai didesnė dalis nei tarp visų apie nuosavą verslą svarstančių respondentų (34 proc.).

„Internete šiandien galima rasti kone neribotą kiekį žinių apie tai, kaip pradėti verslą – nuo plano pavyzdžių iki mokymų ar dirbtinio intelekto įrankių. Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad jauni žmonės, galvodami apie nuosavą verslą, pirmiausia ieškotų ryšio su žmonėmis, kurie jau turi patirties. Skaitmeninę erdvę jaunuoliai mato ne kaip alternatyvą gyvam kontaktui, o kaip būdą jį atrasti“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Ieško būdų mokytis iš kitų patirties

Socialiniuose tinkluose susibūrusios bendruomenės – tik dalis platesnio vaizdo. Kaip atskleidžia tyrimas, verslą pradėti norintys jauni žmonės ten aktyviai ieškotų skirtingų būdų pasimokyti iš kitų patirties ir pasitikrinti savo sumanymus. 50 proc. tartųsi su jau turinčiais savo verslą draugais ar pažįstamais, 43 proc. bandytų atrasti patyrusį mentorių. Pastarąjį kelią jaunimas linkęs rinktis gerokai dažniau nei visi apie nuosavą verslą svarstantys respondentai, tarp kurių mentoriaus ieškotų 31 proc.

„Toks jaunų žmonių aktyvumas nuteikia pozityviai. Jie nesitiki visų atsakymų rasti vienoje vietoje – ieško skirtingų patirčių, nori tartis ir išgirsti kitą nuomonę apie savo idėjas. Pažįstamas verslininkas, bendruomenė ar mentorius gali ne tik atsakyti į konkretų klausimą, bet ir padėti pasitikrinti sumanymą, pasidalyti savo klaidomis ar pagelbėti suprasti, kad abejonės verslo pradžioje – natūralios“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Dar viena galimybė plėsti pažinčių ratą ir semtis praktinės patirties, pasak J. Bagdanavičiūtės, yra gyvi verslo renginiai. Tam tinka ne tik didelės konferencijos, bet ir atviresni, lengvai pasiekiami formatai: „Startup Fair“, „Startup Meetup Vilnius“, prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojami susitikimai, vietos verslo pusryčiai ar konkrečių profesinių sričių bendruomenių renginiai. Juose galima išgirsti kitų verslininkų patirtis, užduoti rūpimus klausimus ir užmegzti naujų profesinių pažinčių.

Užduotis – įgyti daugiau pasitikėjimo savimi

Kitų žmonių patirtis gali būti ypač vertinga tada, kai žengti pirmąjį žingsnį trukdo nepasitikėjimas savimi. Tai atskleidžia kitos apklaustųjų grupės  – pradėti verslą nenorinčių jaunuolių – atsakymai. Net 35 proc. jų nerimauja, kad pritrūktų gebėjimų susitvarkyti su verslo kūrimu ir valdymu. Tuo metu 26 proc. nurodo nenorintys rizikuoti ir patirti papildomo streso.

Vos dėl to, pasak J. Bagdanavičiūtės, pasitikėjimo savimi nereikėtų painioti su drąsa tiesiog rizikuoti. Pradedant verslą kur kas svarbiau suprasti, ką jau moki, kur dar trūksta žinių ir į ką gali kreiptis patarimo. Būtent todėl jaunimo noras tartis su verslininkais, ieškoti mentorių ir bendruomenių gali būti vertingas.

„Abejonė savo jėgomis nebūtinai reiškia, kad žmogui trūksta gebėjimų ar geros idėjos. Kartais tiesiog sunku identifikuoti, nuo ko pradėti ir ko tikėtis. Čia kitų žmonių patirtis gali suteikti labai praktišką atramą: padėti išskaidyti didelį sumanymą į konkrečius žingsnius, pastebėti tai, apie ką pats dar nepagalvojai, ir realistiškiau įvertinti rizikas. Pasitikėjimas savo jėgomis auga tada, kai geriau supranti, ką ir kodėl darai“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėn. pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklaustas 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.