Ne tik Stambulas ir Ankara: patraukliausi Turkijos miestai verslo investicijoms

Turkija tampa vis labiau patrauklia investicijų kryptimi Europos Sąjungos verslams, ne išimtis, ir Lietuvai. Šalies geografinė padėtis, auganti ekonomika ir investicinės paskatos sukuria palankias sąlygas verslo plėtrai. Be pagrindinio finansų centro Stambulo, kiti miestai taip pat siūlo reikšmingas investicines galimybes dėl savo stiprių pramoninių zonų ir logistikos pranašumų. Skaičiuojama, kad apie 32 proc. Turkijos importo sudaro iš ES šalių įvežti produktai. Lietuva pastaruoju metu taipogi turi ką pasiūlyti.

Pastaraisiais metais dėl įtemptos geopolitinės situacijos verslai kur kas atidžiau vertina savąsias investicijas užsienyje. Tarp dažniausių Lietuvos eksporto krypčių – Vokietija, Lenkija, Latvija, Skandinavijos šalys. Turkija dar nėra tokia patraukli eksporto kryptis lyginant su turizmo sektoriumi, tačiau pastaraisiais metais pastebimi pozityvūs ženklai.

Milijardinė nauda

„Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmų duomenimis, 2024 metais šių valstybių dvišalė prekyba perkopė 1 mlrd. JAV dolerių. Turkijos eksportas į Lietuvą siekė apie 470 mln. JAV dolerių, tuo metu Lietuvos eksportas į Turkiją siekė beveik 600 mln. JAV dolerių. Turkus labiausiai domino lietuvių elektronikos ir ryšio įrenginiai, baldai, spektro analizatoriai bei metalo laužas. Pastarasis sudaro daugiau nei 40 proc. viso Lietuvos eksporto į Turkiją.

Tobulėjant technologijoms ir vis daugiau dėmesio kreipiant produktų kokybei, turkai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į Lietuvos žemės ūkio produktus – kviečius, miežius. Turkai taip pat importuoja durpes, medienos gaminius, gyvulius iš Baltijos regiono. Pastebimas vis didesnis susidomėjimas lazerių, biotechnologijų produkcijoje“, – teigia Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmų (angl. Turkish-Lithuanian Chamber of Commerce,TLCC) vadovas Umit Atesagaoglu.

Ekspertas priduria, kad Lietuvos verslų siūlomi produktai tobulėja, todėl ir eksportuojamų prekių sąrašas kasmet pildosi. Tačiau Turkija suteikia sąlygas ne tik sklandžiam dvišaliam bendradarbiavimui, bet ir plėtrai bei investicijoms regione.

ES verslams patraukliausi Turkijos miestai

Turkija, turinti 85 mln. gyventojų ir 24 miestus, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas žmonių, yra svarbi ekonominė jėga regione, neretai įvardijama kaip vartai į Aziją.

Pasak U. Atesagaoglu, turbūt žymiausi Turkijos miestai yra Stambulas ir Ankara. Stambulas yra ekonominis Turkijos variklis ir pagrindinis verslo centras, garsėjantis savo finansų sektoriumi, tarptautine prekyba ir logistika, sveikatingumo ir grožio industrija, startuolių ir technologijų ekosistema. Tuo metu Ankara žinoma kaip šalies sostinė, administracinis ir pramonės centras. Šis miestas garsėja kaip aviacijos ir gynybos pramonės, aukštojo mokslo ir tyrimų centras.

Tačiau be šių, gerai žinomų, ir bene pagrindinių Turkijos miestų yra daug kitų, stiprią pramonę turinčių ir palankias sąlygas užsienio investuotojams galinčių pasiūlyti miestų.

Izmiras yra trečias pagal dydį Turkijos miestas ir svarbus uostamiestis Egėjo jūros pakrantėje. Miestas garsėja išvystyta infrastruktūra, pramonės parkais ir laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ), kurios suteikia palankias sąlygas užsienio investuotojams.

Vieną didžiausių Turkijos uostų turintis Mersino miestas yra svarbus logistikos centras. Mieste esančios LEZ suteikia galimybes verslams, orientuotiems į eksportą. Šis miestas yra savotiškas vartų į Aziją atspindys, atveriantis verslams galimybes pasiekti atokiausius kampelius. Kitas svarbus transporto mazgas – Juodosios jūros pakrantėje įsikūręs Samsunas, taip pat galintis pasiūlyti patrauklių priemonių investuotojams iš užsienio.

Bene garsiausias Turkijos automobilių pramonės miestas – Bursa. Netoli Stambulo esantis miestas yra žinomas dėl savo automobilių pramonės ir tekstilės sektoriaus. Mieste veikia kelios pramonės zonos, kurios siūlo lengvatines sąlygas verslams. Maisto perdirbimo ir mašinų gamybos sektoriuose taip pat garsėja ir Centrinėje Anatolijoje esanti Konija, galinti pasiūlyti palankią verslo aplinką ir pramonės zonas.

„Verta paminėti ir kelis kitus, mažiau žinomus, tačiau pramonėje stiprius miestus – Kayseri, Gaziantepą, Eskišechirą. Gaziantepas garsėja dėl savo maisto pramonės, ypač pistacijų ir baklavos gamybos. Kayseri yra svarbus pramonės centras su stipria tekstilės ir baldų gamybos pramone, o Eskišechiras gali pasigirti stipria universitetine bendruomene ir išvystyta pramonės baze, miestas yra patrauklus technologijų ir gamybos sektorių investuotojams.

Lietuviams nors Antalija dažniausiai siejama su turizmu ir yra pamėgta Lietuvos poilsiautojų. 2024 metais Antalija pasiekė rekordinį turistų skaičių, priimdama daugiau nei 17 mln. turistų iš įvairių pasaulio šalių. Ir nors šis miestas įsivaizduojamas tik kaip viešbučių masyvas, Antalija taipogi vertinama kaip viena patraukliausių užsienio investicijų krypčių. Aplink miestą taip pat yra LEZ ir pramonės zonos, kurios pritraukia įvairių sektorių investuotojus. Prie verslo sėkmės prisideda didelis turistų srautas, kuriuos dominas ne tik prekės, bet ir paslaugos“, – sako TLCC vadovas.

LEZ ir verslo paskatos

Turkijoje iš viso veikia 19 LEZ, suteikiančių užsienio investuotojams mokesčių lengvatas, mažesnes gamybos sąnaudas ir patrauklią verslo aplinką. Be to, šalyje yra 350 organizuotų pramonės zonų, kurios teikia palankias sąlygas gamybos ir eksporto verslams. Šalis neatsilieka nuo technologijų vystymosi, o pažangumą šioje srityje padeda išlaikyti 98 technologijų parkai.

Verslo skatinimui ir pritraukimui skirtos zonos veikia panašiai kaip ir daugelyje Europos šalių – taiko mokestines lengvatas, gali atleisti nuo pelno ar muitų mokesčio, siūlo žemės nuomos lengvatą bei valstybės paramą infrastruktūros plėtrai. Paramos ir lengvatų pobūdis priklauso tiek nuo verslo veiklos, tiek nuo teritorijos, kurioje nori veikti investuotojas. Tačiau svarbu pažymėti, kad Turkija toliau investuoja į užsienio verslų pritraukimą ir palankių sąlygų investuotojams užtikrinimą.

Dvišalė nauda

Pasireiškiant įtampoms geopolitiniame kontekste verslams svarbu diversifikuoti savo rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo Europos Sąjungos rinkų ar kitų eksporto partnerių. Todėl Turkija gali tapti palankia terpe ne tik įtvirtinti savo verslo pozicijas regione, bet ir ateityje plėsti veiklos sritį dar toliau.

Turkija planuoja investuoti daugiau nei 9 mlrd. eurų į energijos kaupimo projektus, siekdama sustiprinti savo energetikos infrastruktūrą, todėl tai yra papildoma galimybė tiems verslams, kurie turi patirties atsinaujinančių išteklių srityje bei jų valdymo įrenginiuose. Lietuva yra žinoma kaip inovatyvi technologijų kūrėja ir pritaikytoja, todėl bendradarbystės potencialas stiprėja.

Pasak Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovo, Lietuva yra žinoma ir dėl stiprios IT ir „fintech“ ekosistemos, kuri gali padėti Turkijai tobulinti skaitmenines paslaugas ir finansines technologijas. Todėl Turkijai aktualu ne tik produktų, bet ir žinių importas. Tai reiškia, kad Lietuvos verslai turi potencialo pasidalinti savo patirtimis, prisidėti prie Turkijos „fintech“ augimo ir abiejų šalių bendradarbiavimo. Juolab, kad Lietuvoje jau veikia Turkijos „fintech“ įmonių, kuriios sėkmingai įsitvirtino rinkoje su lietuvių pagalba.

Kadangi Lietuva yra tranzitinė valstybė, per kurią keliauja daug tarptautinių krovinių, tad ši patirtis ir inovatyvūs logistikos sprendimai taip pat yra aktualūs Turkijai.

„Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvos ir Turkijos ekonominis bendradarbiavimas turi didelį potencialą, o abiejų šalių įmonės gali pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Turkijos miestai tampa vis patrauklesne kryptimi ES verslams, įskaitant ir Lietuvos įmones, ieškančioms naujų rinkų ir plėtros galimybių. Prognozuojama, kad artimiausiais metais dvišalės prekybos rezultatai gali dar labiau augti. Prie to prisideda gerėjanti ekonominė situacija, didesnis atvirumas verslų investicijoms ir plėtrai bei auganti konkurencija“, – tvirtina U. Atesagaoglu.