Neišnešiotų naujagimių diena įtraukta į PSO kalendorių. Ką tai reiškia šeimoms?

Šiemet Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą (lapkričio 17 d.) įtraukta į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kalendorių. Kasmet pasaulyje per anksti gimsta milijonai kūdikių. Kai kurie sveria mažiau nei kilogramą, jų kvėpavimas – vos juntamas, o pirmosios gyvenimo savaitės prilygsta kovai už išlikimą. „Tai yra istorinis sprendimas, rodantis, kaip svarbu išsaugoti kiekvieną, net ir trapiausią gyvybę tiek visame pasaulyje, tiek ir Europoje, kuri šiandien susiduria su kaip niekad didele demografine krize“, – sako neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ prezidentė Asta Radzevičienė.

PSO duomenimis, neišnešiotumas yra viena pagrindinių kūdikių ir vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių visame pasaulyje, o per anksti gimę vaikai susiduria su didesne ilgalaikių sveikatos problemų ir raidos iššūkių rizika.

„Ilgą laiką neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros klausimai nebuvo pakankamai atliepiami visuomenės sveikatos darbotvarkėse. Tačiau šiemet šią dieną įtraukdama į savo kalendorių, PSO patvirtina įsipareigojimą padėti šalims užtikrinti geriausią įmanomą gyvenimo pradžią naujagimiui ir jo šeimai“, – teigia PSO regioninio biuro Europoje Sveikatos sistemų politikos ir šalies sveikatos sistemų padalinio direktorėdr.Natasha Azzopardi-Muscat.

Drąsa kurti šeimas – planas Europos jaunimui

Viena iš šios dienos iniciatorių, Pasaulinės naujagimių priežiūros fondo (GFCNI) vadovė Silke Mader šį PSO sprendimą vadina itin svarbiu visoms neišnešiotukų mamoms – tarp jų ir sau pačiai. Jos dvyniai gimė 25-ą nėštumo savaitę, išgyveno tik vienas kūdikis. 

„Nors ilgą laiką vykdome daug iniciatyvų dėl neišnešiotukų gerovės, tokios organizacijos kaip PSO dėmesys padės veikti daug stipriau ir plačiau. Kaip neišnešiotuko mama ir žmogus, kuris pats kovojo ir už savo gyvybę, džiaugiuosi, kad mūsų vaikai, iššūkiai, su kuriais jie susiduria visą gyvenimą, ir mūsų šeimų patirtys pagaliau sulauks reikalingo dėmesio”, – sako S. Mader.

Kaip teigia moteris, tam, kad jauni europiečiai šiandien nuspręstų kurti šeimas, reikia veiksmingos darbotvarkės, sukursiančios palankias finansines ir socialines sąlygas. 

„Šiuo metu tokios darbotvarkės Europoje nėra. Turime sukurti sąlygas, kad jaunimas jaustųsi saugus ir norėtų turėti vaikų. Jau yra šalių, kurios rodo pavyzdį, kaip tai galima padaryti – šeimoms suteikiama stipri parama, o neišnešiotų ar sergančių vaikų tėvai jaučiasi finansiškai saugūs. Tai turėtų būti visos Europos tikslas“, – sako aktyvistė. 

Demografinė krizė – ne tik gimstamumo, bet ir išgyvenamumo klausimas

Norėdami spręsti gyventojų mažėjimo problemą tiek Europoje, tiek Lietuvoje, pirmiausia turime išsaugoti ir užauginti jau gimusias gyvybes – kad šie naujagimiai taptų sveiki ir stiprūs, o šeimos jaustųsi saugios tiek planuodamos šeimos pagausėjimą, tiek susidūrusios su netikėtomis, krizinėmis situacijomis. Neišnešiotumas nėra tik sveikatos sistemos klausimas ar pavienių šeimų reikalas – tai ir demografinės krizės dalis, su kuria susiduria visas senasis žemynas, sako asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ prezidentė A. Radzevičienė. 

„Spręsdami demografinę krizę turime judėti dviem kryptimis. Visų pirma, labai svarbu neprarasti tų vaikučių, kurie jau atėjo į šį pasaulį. Tai visada buvo labai svarbus ir didelis uždavinys, o tokios demografinės situacijos kontekste siekis išsaugoti kiekvieną naujagimį tampa dar reikšmingesnis. Kitas momentas, turime suprasti tikrąsias priežastis, kodėl žmonės atideda vaikų susilaukimą ir, kiek tai įmanoma, jas pašalinti, bet tam reikia sprendimų priėmėjų, NVO organizacijų, įvairių sričių specialistų susitelkimo.   

Demografinė krizė veikia panašiai kaip klimato kaita – kol padariniai nėra akivaizdūs kasdienybėje, visuomenė linkusi juos nuvertinti. Tačiau, kai pasekmės tampa matomos, pokyčiai būna sunkiai arba visai nebesuvaldomi, todėl labai svarbu pradėti veikti jau dabar“, – sako A. Radzevičienė.

Spręsti problemas susirinks Vilniuje

Minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, lapkričio 17-ąją Vilniuje pirmą kartą įvyks „Growing Europe Summit 2025” renginys, kuriame susirinks PSO atstovai, Europos pirmosios ponios, medikai, akademikai, politiniai lyderiai, filantropai, NVO. Visa tai – dėl bendro tikslo auginti Europą.

„Mažėjantis gimstamumas ir spartūs demografiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių Europos ateičiai. Akivaizdu, jog visi kartu turime imtis neatidėliotinų veiksmų. Ne kažkada ateityje, o dabar. Jaunėjanti ir auganti Lietuva, o taip pat jaunėjanti ir auganti Europa turi tapti mūsų visų prioritetiniu tikslu. Tikiu, kad šiame renginyje išdiskutuotos strateginės gairės ir kryptys gali tapti kertiniu postūmiu ir konkrečiais sprendimais siekiant šviesios demografinės ateities Europai“, – tikisi LR Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Kaip teigia PSO atstovė dr. N. Azzopardi-Muscat, keldama šiuos aktualius klausimus į aukščiausio lygmens darbotvarkę, Lietuva padeda pralaužti tylą apie vieną opiausių, bet dažnai ignoruojamų visuomenės sveikatos problemų.

„Pirmosios ponios ir aukšto lygmens lyderiai gali atlikti unikalų vaidmenį skatindami politinius ir visuomeninius pokyčius – didindami informuotumą, telkdami partnerius ir išlaikydami motinas bei kūdikius politinės darbotvarkės viršūnėje. Svarbiausia – rodydami lyderystę ir viziją, kaip tai padarė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, inicijuodama šį susitikimą”, – sako dr. Azzopardi-Muscat.

„Growing Europe Summit 2025” vyks lapkričio 17-ąją, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.