Nelegalūs augalų apsaugos produktai prišaukia bėdų

Valstybinę augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) priežiūrą atliekanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) pastebi, kad nepaisant kontrolę vykdančių specialistų pastangų, Lietuvoje prekyba neregistruotais (nelegaliais) AAP, ypač insekticido „Actara 25 WG“, išlieka populiari. Labai dažnai tiek prekiautojai, tiek pirkėjai rizikuoja nepagalvodami apie tokių AAP naudojimo pasekmes ir numatytas dideles baudas.

Šiais metais Augalininkystės tarnyba nustatė ir užkardė 12 prekybos neregistruotais (nelegaliais) AAP atvejus. „Prekiaujantys tokiais produktais asmenys dažnai bando teisintis nežinojimu, kad tai daryti – nelegalu, kad produktus įsigijo kitoje platinimo vietoje ir juos tik perparduoda, sugalvoja kitokių pasiaiškinimų,“ – sako Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas, nuogąstaudamas, kad prekiautojai dar ir klaidina AAP įsigyjančius pirkėjus jiems teigdami, kad produktas tinkamas naudoti visų žemės ūkio kultūrų pasėliuose.

AAP legalus ar ne, galima pasitikrinti

Klimatui keičiantis, Lietuvoje oro sąlygos tapo dar palankesnės augalų ligoms bei kenkėjams plisti. Jų neišvengia nei smulkus, nei stambus ūkis. Siekiant apsaugoti augalus nuo juos puolančių kenkėjų, dažnu atveju tenka pasitelkti insekticidus. Tačiau labai dažnai AAP naudotojai neskiria laiko atidžiau paskaityti etiketes, kuriose pateikta visa svarbi informacija – kada ir kokiomis normomis produktą naudoti, kokiai augalo rūšiai produktas tinkamas ir pan. Rinkoje yra legaliai prekiaujančiųjų AAP, tačiau dažnas susigundo jų įsigyti iš nelegaliai prekiaujančių asmenų turguose ar interneto svetainėse, net nesvarstydami, kad neaiškios kilmės ir sudėties produktas gali būti neveiksmingas arba dar blogiau – neleistinais cheminiais likučiais užteršti derlių ar net jį sunaikinti.

Augalininkystės tarnyba primena, kad naudoti, tiekti rinkai (parduoti) ir saugoti galima tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus arba tokius, kuriems suteiktas specialus Augalininkystės tarnybos leidimas. O tinkamą naudoti AAP tiek profesionalūs naudotojai, tiek ir sodininkai mėgėjai gali pasirinkti pasinaudodami Augalininkystės tarnybos registruotų AAP duomenų informacine sistema, kurią galima rasti adresu https://vatis.vatzum.lt/aapSarasas.

„Actarą“ naudoti draudžiama

„Actaros“ registracijos laikas Lietuvoje baigėsi 2019 m. birželio 13 d., o jį naudoti Europos Sąjungos šalyse draudžiama nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Toks sprendimas priimtas ribojant neonikotinoidų naudojimą ir taip siekiant nuo žūties apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus. 2018 m. Europos Komisija (EK) uždraudė lauke augančius kultūrinius augalus purkšti AAP, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų – imidakloprido, klotianidino ir tiametoksamo. Šiuos sprendimus EK priėmė atsižvelgusi į neonikotinoidų vertinimo ataskaitas bei Europos maisto saugos agentūros išvadas. Skelbta, kad šios augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos yra toksiškos bitėms ir kitiems apdulkintojams. Jos pažeidžia centrinę nervų sistemą, todėl vabzdžiai paralyžiuojami ir gali žūti.

Kovai su kenkėjais tiek soduose, tiek daržuose „Actara 25 WG“ (prekyboje sutinkami analogiški produktai, pavadinti „Actara“, „Aktara“ ar rusų kalba – „Aktapa“) – ne vienintelis tinkamas produktas. Vietoj šio neregistruoto (nelegalaus) produkto Lietuvoje galima nusipirkti registruotų insekticidų, padedančių išauginti sveiką derlių. Sodininkams mėgėjams siūloma naudoti „Karate Spray“, „Mavrik, NeemAzal T/S“, o profesionalams – tokius kaip „Acetami 20 SG“, „Actellic 50 EC“, „Cyperkill 500 EC“, „Mospilan 20 SG“ ir kt.

Baudos siekia tūkstančius eurų

„Actara“ („Aktara“) ir kitų Lietuvoje neregistruotų pesticidų platinimas bei naudojimas draudžiamas. Siekiant atgrasyti nuo nesąžiningos veiklos, nuo 2021 m. lapkričio mėn. 1 d. gerokai padidinti baudų dydžiai už Augalininkystės tarnybos nustatytas AAP tiekimo rinkai, naudojimo ar apskaitos tvarkymo veiklos neatitiktis teisės aktų reikalavimams.

Nustačius neregistruotų (nelegalių) AAP tiekimo rinkai atvejus, pažeidėjui skiriama bauda nuo 2100 iki 2700 eurų, o jam prasižengus pakartotinai – nuo 2500 iki 3100 eurų.

Kai nustatomi neregistruotų AAP naudojimo atvejai, pažeidėjams skiriama bauda gali būti nuo 900 iki 1300 eurų. Nusižengus pakartotinai, ji – dar didesnė ir siekia nuo 1300 iki 1700 eurų.

Augalininkystės tarnyba ragina AAP pirkti tik iš oficialių tiekėjų, nesusivilioti mažesne kaina, kurią paprastai siūlo nežinomi platintojai. Gana dažnai suklastoti pesticidai tiek turiniu, tiek pakuote būna labai panašūs į originalius, todėl apsirikti gali ir patyrę šių produktų naudotojai.

Pirkdami AAP atkreipkite dėmesį į tai:

• ar produktas registruotas naudoti LR;
• į kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;
• mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai parduodami už grynuosius;
• pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduodamas kiekis);
• pakuotę, ant kurios turi būti nurodytas partijos numeris ir pagaminimo data;
• etiketę – ji turi būti lietuvių kalba (šalia gali būti latvių ir estų), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.

Kilus klausimams dėl AAP reikalavimų, prašome kreiptis į Augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus ar regioninių skyrių specialistus (kontaktus rasite interneto adresu http://www.vatzum.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura/, bendruoju Augalininkystės tarnybos tel. +370 (5) 2375631 ar el. paštu [email protected]

Visuomenę raginame nebūti abejinga ir apie pastebėtus galimus AAP platinimo ar jų naudojimo pažeidimus pranešti el. paštu info@vatzum.lt arba Pasitikėjimo linijos tel. (8 5) 270 80 80.

Mūsų naujienas sekite interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir LinkedIn paskyrose.

Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija