Spaudos centras
Komentuoja „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris
Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.
Kad toks nerimas gali būti pagrįstas, įrodo nesenas „Amazon“ pavyzdys. Internetinės prekybos gigantė pranešė planuojanti atleisti apie 30 tūkst. darbuotojų ir pakeisti juos DI technologija. Tai nereiškia, jog nuo šiol siuntas skirstys DI: darbo vietų netenka vidurio grandies vadovai – žmonės, jungiantys įmonės „smegenis“ – pagrindinius vadovus ir „rankas“ – darbininkus. Bendrovė motyvuoja šį sprendimą siekiu didinti veiklos efektyvumą, atsisakant nereikalingų procedūrų.
Įdomu tai, jog „Amazon“ šių pokyčių imasi dabar, prieš „Juodojo penktadienio“ išpardavimus, o ne, pavyzdžiui, nuo sausio 1 d. Tai tik parodo, kaip įmonė vertina savo ateities perspektyvas ir kiek daug tikisi iš biurokratinio aparato sumažinimo. Kai kam tai gali atrodyti ir kaip reali netolimos ateities vizija.
Ką daryti, kad DI neatimtų darbo vietų?
Vis dėlto, nerimauti dėl savo darbo neverta – nebent dirbate vidurio grandies vadovu „Amazon“. Istorija rodo: DI (kol kas) neatėmė nei vienos darbo vietos. Iš tikrųjų, nutiko tai, kad buvo atrasta technologija, kuri leido sutaupyti laiko – tiek žmonėms, tiek ir kompanijoms. Ji suteikia naujų galimybių siekti didesnio produktyvumo: padaryti daugiau – per trumpesnį laiką.
Nerimą dėl savo ateities galima gerokai sumažinti ir DI vertinant ne kaip grėsmę, bet kaip paslaugų asistentą. Tačiau reikėtų paskatinti žmones priimti DI kaip reikšmingai jiems padedančią technologiją, ir tai turi padaryti tiek patys žmonės, tiek ir įmonės.
DI – ne technologinis, o elgsenos pokytis
Žinoma, kompanijos yra suinteresuotos, kad jų darbuotojai ne tik perprastų, bet ir įprastų naudotis DI, nes tai vis labiau tampa kertiniu veiklos elementu. Tačiau mes kalbame ne apie vieną ar du žmones, bet dešimtis ir šimtus darbuotojų. Todėl DI įgalinimas reiškia ne technologinį, bet elgsenos pokytį, kuriam reikia laiko, išteklių ir, be abejo, paramos.
To nepadarysime per savaitę ar dvi, todėl duokite darbuotojams daugiau laiko. Inicijuokite pažintinius pokalbius, suteikite pakankamai erdvės veikti, o pirmuosius rezultatus vertinkite bent po kelių ketvirčių.
Suteikite pakankamai tinkamų išteklių, kurie būtų naudingi ir reikalingi žmonėms. Tam, kad naudojimas būtų sklandus, pasirūpinkite mokamomis DI įrankių versijomis: nemokamos dažniausiai neturi pakankamai funkcionalumų.
Tačiau žmonėms geriausiai perprasti DI padės kiti žmonės – technologijoms imlesni darbuotojai. Rekomenduojama vadinamiesiems DI advokatams suteikti platformą, erdvę, kurioje jie galėtų mokyti ir šviesti kolegas: ar tai būtų reguliarūs mokymai, ar asmeninės sesijos. To reikia, kad darbuotojai žinotų, į ką jiems kreiptis, jei nori išmokti naudotis „ChatGPT“, „Cursor“, „Midjourney“ ar kitais įrankiais.
Kaip iš tikrųjų „susikalbėti“ su DI?
Vis dėlto, patiems tiesiogiai kalbėtis su DI – nereikia ir nebūtina. Ši kiek eretiška mintis reiškia, kad nors ir pateikiame DI įrankiams užklausas, jas turime išversti į žmonių kalbą ir paversti darbui naudinga informacija. Kitaip tariant, žmonės kalbasi su žmonėmis – per DI, bet pats procesas nėra susijęs su DI: tai – verslo operacijų klausimas.
Kokie yra veiklos procesai? Kaip matuosime pasiektus rezultatus? Kaip juos pasieksime? Koks geriausias būdas tai padaryti? Tai – įprasti klausimai, kurie užduodami produktinėse organizacijose, taip pat – ir „Omnisend“. Tik tada, kai išsiaiškiname, kas tai yra, kai turime visus atsakymus, galime kreiptis pagalbos į DI.
DI darbas yra paprastoji šio proceso dalis: jis už jus atliks analitinį ir kitą, mažiau strategiškai įdomų darbą. Galite tiesiog sukurti pasirinktinę programėlę, kuri visą jūsų užklausą išvers į labai konkretų rezultatą, kurį po to reikės išversti atgal – į visiems suprantamus žodžius ir skaičius.
Todėl darbas su DI mažiausiai 85 proc. atvejų yra tarpininkavimas tarp žmonių ir technologijų. Iš esmės, ši veikla niekuo nesiskiria nuo įprastų technologinių procesų, nesusijusių su DI. Technologijos į inovacijų plėtrą įtraukiamos tik pačioje pabaigoje, kai atliekami visi veiksmai su žmonėmis. Tačiau būtina žinoti, kokie įrankiai, kokios priemonės ir technologijos yra prieinami, bei būtina suprasti, ko nori su DI dirbanti komanda, kad galėtumėte rasti jai tinkamą sprendimą. Todėl svarbu mokėti susikalbėti ne tik su DI, bet ir žmonėmis.