Spaudos centras
Spaudos centras
„Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl Rolando Pakso galima išspręsti nustatant skirtingus apribojimus asmenims, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir, kuriuos Seimas apkaltos būdu pašalino iš užimamų pareigų,“ – teigia nepriklausomų teisės ekspertų grupė.
Grupės parengtos išvados pirmadienį buvo pristatytos visuomenei naujienų agentūroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje.
Išvadas komentavęs advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatas Gytis Kaminskas pažymėjo, kad nuo EŽTT sprendimo praėjo jau daugiau nei dveji metai ir Lietuva, delsdama jį įgyvendinti, gali susilaukti rimtų sankcijų.
„Beje, Lietuvos įstatymuose už teismo sprendimų nevykdymą yra numatyta net baudžiamoji atsakomybė,“ – pabrėžė G. Kaminskas.
EŽTT sprendime buvo konstatuota, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir todėl neatitinka Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio ir, kad Konstitucinio teismo sprendimu šį neatitikimą galima išspręsti tik Konstitucijos pataisomis. Teisininkų nuomone, Konstitucijos 56 straipsnį galima taisyti dviem būdais: numatant vienodą terminą, kuriam pasibaigus, asmenys, kuriuos Konstitucinis teismas pripažino sulaužius priesaiką ir, kuriuos Seimas apkaltos būdu pašalino iš užimamų pareigų, vėl galėtų eiti pareigas, susijusias su priesaikos davimu arba nustatant jiems skirtingus apribojimo terminus.
Pasirenkant pastarąjį variantą, siūloma nustatyti 4 metų terminą asmenims, kuriuos Seimas apkaltos būdu pašalino iš užimamų pareigų arba panaikino Seimo nario mandatą ir 8 metų draudimo terminą būti renkamiems ar eiti pareigas susijusias su priesaikos davimu tiems asmenims, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką.
Pateiktose išvadose taip pat nurodoma, kad kai kurių politikų bei teisininkų siūlymai Konstitucijos pataisose taip pat numatyti neterminuotą draudimą asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos būdu, būti renkamais Lietuvos Respublikos Prezidentu ar užimti Seimo pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, prieštarautų Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintiems demokratinių rinkimų bei Seimo narių lygiateisiškumo principams.
„Norėčiau tikėti, kad Seime yra pakankamai parlamentarų, kurie supranta, jog būtina priimti tokius sprendimus, kurie realiai įtvirtintų vienodus demokratinių rinkimų principus ir nepažeistų pagrindinių žmogaus teisių nuostatų,“ - sakė G. Kaminskas.