„Nescafé“ jau pranoko 2025 m. regeneracinės žemdirbystės užmojus: ekspertų įžvalgos, kodėl svarbu toliau ją skatinti

Naujausia „Nescafé“ plano iki 2030 m. pažangos ataskaita patvirtino, kad pernai šis prekių ženklas 32 proc. kavos įsigijo iš ūkininkų, kurie verčiasi regeneracine žemdirbyste. Laimėjimas pranoko 2025 m. išsikeltą 20 proc. tikslą ir atspindi, kokį pagreitį regeneracinė žemdirbystė įgauna tarp kavos augintojų. Pastangos praktiškai padėti kavos augintojams įveikti klimato kaitos iššūkius ir suinteresuotųjų šalių investicijos – tarp esminių žingsnių, siekiant dar tvaresnės kavos tiekimo grandinės.

Milda Žemaitienė, „Nescafé“ kavos verslo vadovė, pažymi, kad didžiausias „Nestlé“ kavos prekių ženklas padeda kavos augintojams pereiti prie optimizuoto tręšimo, dirvos dengimo, mulčiavimo ir kompostavimo praktikų, kurios kelia produktyvumą ir mažina sąnaudas.

„Gerosios praktikos taip pat mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas kavos sektoriuje. 2024 metais „Nescafé“ plano dalyviai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažino 20–40 proc. kiekvienam žalių kavos pupelių kilogramui. Šis rodiklis vertintas pagrindinėse kilmės šalyse, kuriose stebėtos ŠESD emisijos, sudarančios daugiau nei 30 proc. mūsų žalios kavos tiekimo“, – komentuoja ji.

Praėjusiais metais klimato kaitos iššūkiai kavos sektorių paveikė ypač stipriai, daugelio kavą auginančių šalių ūkininkai susidūrė su nepalankiomis oro sąlygomis. Dėl to pasaulinės arabikos ir robustos kainos pasiekė rekordines aukštumas, o kavos pasiūla sumažėjo. Tai, anot M. Žemaitienės, puikiai įrodo, kaip svarbu sutelkti dėmesį į stipresnių ir tvaresnių kavos tiekimo grandinių kūrimą.

Praktiškai padeda ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos

„Nestlé“ kavos prekių ženklų strateginio verslo padalinio vadovas Axel Touzet pabrėžia, kad regeneracinė žemdirbystė yra „Nescafé“ plano esmė ir kompanijos pastangų gerinti kavos tiekimo grandinę pagrindas.

„Trečioji pažangos ataskaita rodo, kad ūkininkai vis labiau įsisąmonina šių praktikų naudą – tai patvirtina gerėjantys jų diegimo rodikliai. Atsižvelgdami į tai, jaučiame atsakomybę toliau dirbti petys į petį su partneriais, tiekėjais ir ūkininkais regionuose, iš kurių gauname kavą“, – teigia jis.

Kavamedžiams senstant, jie tampa jautresni klimato kaitos poveikiui, taigi derlius gali natūraliai prastėti. Derlingumui išlaikyti būtina naujinti ir jauninti kavos ūkius. 2024 m. tęsiant ilgalaikę kavamedžių sodinukų programą, pagal „Nescafé“ planą išdalyta 21 milijonas sodinukų. Taip siekta gausinti derlių ir padėti ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos.

Anot M. Žemaitienės, šiuo metu „Nescafé“ plano programa įgyvendinama daugiau nei 400 tūkst. ha kavos plantacijų. Praėjusiais metais daugiau nei 1400 programai priklausančių darbuotojų ir agronomų su regeneracinės žemdirbystės principais supažindino per 200 tūkst. kavos augintojų šešiolikoje šalių. „Ekspertai aktyviai padeda ūkininkams spręsti dirvožemio erozijos ir paviršinio nuotėkio problemas, efektyvinti organinių medžiagų tvarkymą ir optimizuoti tręšimą“, – priduria ji.

Kavos ateitis priklauso nuo šiandieninių investicijų

Šių metų pažangos ataskaitoje „Nescafé“ išskiria bendradarbiavimą su dviem partneriais: Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (toliau – GIZ, vok. Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit) ir nevyriausybine organizacija „TechnoServe“.

Kavos auginimas yra verslas, todėl ūkininkams tenka priimti pagrįstus sprendimus dėl kavos veislių, investicijų į ūkius ir žaliavų pasirinkimo. Būtent stiprinti ūkininkų verslumo įgūdžius padeda partnerystė su GIZ.

Organizacijos vykdomame projekte „Coffee+“ dalyvaujantys kavos augintojai ugdomi pagal Ūkininkų verslo mokyklos (angl. Farmer Business School) metodiką: įgyja esminių žinių, kaip gausinti derlių ir šeimos pajamas pagal diversifikacijos ir regeneracinės žemdirbystės metodus, kartu stiprina verslumo bei finansinius gebėjimus.

„TechnoServe“ savo ruožtu atliko tyrimą, kuris patvirtino, kad regeneracinė žemdirbystė gali reikšmingai didinti ūkininkų pajamas, gaunamas iš kavos, ir mažinti ŠESD emisijas. „Nestlé“ prekių ženklų „Nescafé“ ir „Nespresso“, kavos ir arbatos kompanijos „JDE Peet’s“ ir šeimos labdaros fondo „Rudy & Alice Ramsey Foundation“ finansuotas tyrimas aiškiai parodė, kokios svarbios šiame procese yra viešosios ir privačios investicijos.

Skaičiuojama, kad kasmet investavus 500–600 mln. JAV dolerių į regeneracinę kavos žemdirbystę, ūkininkų pajamos galėtų išaugti daugiau nei 2 mlrd. dolerių per metus, kavos eksporto apimtys – iki 2,6 mlrd. dolerių, o ŠESD kiekis būtų sumažintas iki 3,5 mln. t per metus.

„Didžiuojamės šiame tyrime dirbę kartu su „Nestlé“ ir kitais partneriais. Bendradarbiavimas suteikė aiškių duomenų ir įrodymų, kad regeneracinė žemdirbystė, teigiamai veikianti dirvožemio sveikatą, tausojanti vandens išteklius ir biologinę įvairovę, naudinga ne tik gamtai. Ji taip pat būtina ūkininkų gerovei ir kavos pramonės ateičiai, – teigė Paul Stewart, „TechnoServe“ pasaulinis kavos programų vadovas. – Tikimės, kad tokie tyrimo rezultatai paskatins vyriausybių ir privataus sektoriaus investicijas į regeneracinės kavos gamybos apimčių plėtrą visame pasaulyje.“