Mokslo draugijos, klubai ir asociacijos, įvairios sporto komandos – tik dalis Vilniaus universitete (VU) siūlomų prasmingo laisvalaikio veiklų. Vienas unikaliausių VU bendruomenės klubų – „Alber aus VU“, kurio nariai užsiima istoriniais Europos kovos menais. Kviečiame susipažinti su šio klubo pasakojama sporto istorija ir vienais pagrindinių įkūrėjų – VU Istorijos fakulteto studentais Juozapu Bernotu-Pakeriu ir Emilija Klemkaite.
Studentus subūrė meilė netradiciniam XIV amžiaus sportui
Istorinių Europos kovos menų (angl. Historical European martial arts – HEMA) klubo „Alber aus VU“ įkūrėjas J. Bernotas-Pakeris HEMA apibūdina kaip sportą, kovos meną ir istorinių šaltinių nagrinėjimą tuo pačiu metu. Pasaulyje vyksta HEMA varžybos, jose naudojama specifinė įranga, vadovaujamasi nustatytomis taisyklėmis. Unikaliausias HEMA bruožas yra tai, kad šio sporto technikos mokomasi iš XIV–XIX a. vadovėlių. Dažniausiai tai viduramžių ir baroko laikų knygos, kuriose vaizduojamos dvikovos ir pateikiamos instrukcijos, kaip reikia kautis kalavijais.
„Mes skaitome tuos vadovėlius, mokomės ir stengiamės tobulėti šiame kovos mene. Mūsų klubas „Alber aus VU“ yra vienas didžiausių sporto klubų VU ir didžiausias šio sporto klubas Lietuvoje bei Baltijos šalyse“, – sako VU studentas.
J. Bernotas-Pakeris HEMA užsiima nuo 15 metų, kai į gimtąjį uostamiestį atvyko meistras Nikolajus. Treniruotes meistras vedė pusmetį: „Per tą laiką aš įsigijau savo kalaviją. Meistrui išvykus, treniruotės nebevyko, o man labai patiko šis sportas ir kovos menas, tad norėjau tęsti toliau. Galų gale, apsilankęs „Comic Con“ ir kituose renginiuose, sutikau bendraminčių iš Vilniaus ir supratau, kad galiu pats pabandyti sukurti HEMA klubą. Taip ir padariau Klaipėdoje 2019–2020 m.
Kadangi pradėjau studijuoti VU Istorijos fakultete, važinėti pirmyn ir atgal į Klaipėdą buvo vis sunkiau. Tad antraisiais studijų metais kartu su kita klaipėdiete, entuziaste Gintare Vaičekauskyte ir E. Klemkaite įkūrėme HEMA klubą „Alber aus VU“ Vilniuje.“
E. Klemkaitė HEMA atrado, kai ieškojo aktyvios ir prasmingos veiklos: „Pirmaisiais studijų metais, kai dar studijavau VU skandinavistiką, ieškojau kokio nors sportinio užsiėmimo, kuris nebūtų tiesiog ėjimas į salę ar bėgiojimas. Vieną kartą „Youtube“ atradau, kad egzistuoja toks dalykas kaip HEMA. Paieškojusi sužinojau, kad Vilniuje yra klubas. Atėjusi į treniruotę susipažinau su Juozapu ir Gintare. Ši pažintis atvedė iki to, kad trise įkūrėme HEMA klubą VU.“
Apie sportą ir dvikovų ištakas Lietuvoje – mokslo darbai
J. Bernotas-Pakeris HEMA užsiima ne tik praktiškai, bet ir teoriškai. Studentas rašė kursinį darbą apie dvikovas šaltaisiais ginklais, kuriame lygino Lietuvos dvikovų kultūrą su Vakarų Europos. Baigiamajame bakalauro darbe Juozapas nagrinėja fechtavimosi meną LDK. Jaunasis istorikas pasakoja, kad dvikovų tema Lietuvos istoriografijoje nėra pakankamai išplėtota.
„Kalavijai būdavo suremiami ne tik mūšio lauke, bet ir teismuose. Viena iš garsesnių dvikovų mūšio lauke Lietuvoje – Margirio ir Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio akistata 1329 m. Ši dvikova baigėsi tuo, kad Margirio pavaldiniai nesuprato taisyklių ir šoko padėti savo valdovui. Teisminės dvikovos, dar kitaip vadinamos „Dievo teismu“, dažniausiai pasireikšdavo bajorų santykių aiškinimusi įrodinėjant, kuris geriau įvaldęs kalaviją“, – pasakoja VU studentas.
Lietuvos istorijoje turėjome ir užkietėjusį dvikovininką – Boguslavą Radvilą (1620–1669). Ši istorinė asmenybė keliavo po to meto Europos valstybes ir dažnai įsiveldavo į konfliktus dėl moterų, kurie pasibaigdavo dvikovomis. „Vieną kartą jam teko bėgti iš Prancūzijos, kurioje dvikovos tuo metu buvo nelegalios, nes aiškindamasis santykius smarkiai sužalojo oponentą. Boguslavas Radvila pasielgė garbingai ir suteikė priešininkui pagalbą, tačiau bijodamas, kad oponentas vis dėlto mirs, o jis dėl nužudymo susilauks didelės bausmės, spruko iš Prancūzijos“, – pasakoja VU Istorijos bakalauro studentas.
Jis pamini dar vieną įdomų faktą – pasirodo, egzistuoja ir lietuviškas HEMA fechtavimosi vadovėlis. Tačiau priešingai, nei įprasta, šis vadovėlis parašytas ne viduramžiais ar baroko epochoje, o XX a. pradžioje – 1926 m. Jį parašė J. Jungenmeisteris, kuris mokė Kauno karo mokyklos kariūnus, kaip naudotis espandronu (vienašmene špaga). Vadovėlis išleistas su iliustracijomis ir schemomis, kaip reikia kovoti tais laikais dažniausiai ceremonijoms naudotu ginklu.
„Alber aus VU“ – daugiau nei sporto klubas
J. Bernotas-Pakeris ir E. Klemkaitė kartu su klubo „Alber aus VU“ nariais užsiima ir istorine rekonstrukcija. Visi drabužiai, kuriuos jie vilki renginiuose, išskyrus batus, yra pasiūti pačios Emilijos. Dėvėdami XIII–XIV a. drabužius, studentai dalyvauja renginiuose kaip viduramžių kovos menų mokyklos atstovai. Jie moko dvikovos pagrindų, pasakoja apie HEMA ir griauna klaidingus stereotipus apie gyvenimą viduramžiais.
„Taip mes bandome pakeisti klaidingą požiūrį į viduramžius ir skleisti informaciją apie istorinius Europos kovos menus kaip apie sportą bei istoriją“, – papildo E. Klemkaitė. Paklaustas, ką reiškia klubo pavadinimas, J. Bernotas-Pakeris paaiškina, kad „Alber aus VU“, verčiant iš senosios vokiečių kalbos, reikštų kažką panašaus į „juokdarys iš VU“, nes „alber“ reiškia ir vieną iš HEMA stovėsenų, kuri tarsi apgauna oponentą.
Klubo įkūrėjai neslepia ambicijų ir ateities planų. Visai neseniai „Alber aus VU“ nariai kartu su kitais rekonstruktoriais Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje sėkmingai surengė antrąjį „Alberio kalavijo“ turnyrą. VU Istorijos fakulteto studentai sieks, kad šis turnyras taptų kasmetinis. Dar vienas tikslas – nuvykti į Žalgirio mūšio rekonstrukciją.
„Esame paskirstę klubą į kelias komandas, kurių nariai yra susipirkę visą reikalingą įrangą. Taip pat norėtume dalyvauti varžybose Lenkijoje ir Čekijoje. O Lietuvoje mus išvysti bus galima „Comic Con Baltics“ ir Kernavės eksperimentinės archeologijos festivalyje“, – žada J. Bernotas-Pakeris.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad dėl savo specifikos klube „Alber aus VU“ turėtų dominuoti Istorijos fakulteto studentai, iš tiesų VU viduramžių Europos kovos menais užsiima ir fizikai, ir biomechanikai. Kaip ir E. Klemkaitę, daugumą naujų narių į klubą atvedė netradicinio sporto paieškos.
„Labai daug žmonių, kurie niekada gyvenime nesportavo ir gal apskritai atmestinai žiūrėdavo į sportą, su malonumu prisijungia prie mūsų kolektyvo ir dalyvauja mūsų treniruotėse. Jiems atsiranda noras sportuoti ir judėti. Ypač tiems, kurie mėgsta kompiuterinius žaidimus ir fantastiką. Mes ne tik skatinam HEMA populiarinimą, bet ir labai prisidedam prie studentų sveikatingumo gerinimo. „Alber aus VU“ klube tikrai yra vietos užaugti tiems, kurie vertina prasmingą ir kitokį laisvalaikį“, – sako VU studentė E. Klemkaitė.
