Spaudos centras
Spaudos centras
Pandemijos metu nuotolinių lošimų pajamos (statymai) Lietuvoje išaugo 345% iki 937,2 mln. €. Tačiau Finansų ministerija į tai visiškai nekreipia dėmesio – ir toliau siūlo didesnę mokestinę naštą antžeminiams lošimams, jų organizavimą netiesiogiai verčia nutraukti. Tokia valstybės politika yra neatsakinga ir žalinga ilgu laikotarpiu, nes nuosaikių B kategorijos lošimų vietą užimtų žymiai didesnės socialiai rizikos neribotų statymų lošimai.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenys rodo, kad 2021 metais per I pusmetį nuotoliniais lošimais Lietuvoje padaryta statymų už 937,2 eurų, kai iki pandemijos, 2019-ųjų atitinkamą laikotarpį, nuotolinių lošimų statymai siekė tik 271,7 mln. eurų.
„Pandemijos laikotarpiu nuotoliniai lošimai ir loterijos tapo vienintelėmis lošimų ir loterijų paslaugomis. Nuotolinių lošimų plėtra pasiekė iki šiol niekada Lietuvoje nematytą mastą ir toliau nesustoja augti. Tačiau šiuos esminius rinkos struktūros ir pasiūlos pokyčius atsakingi Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vadovai ignoruoja, „nepastebi“ jų daromo neigiamo poveikio antžeminių lošimų rinkai, valstybei ir vartotojams. Nuotolinių lošimų ekonominė nauda valstybei yra mažesnė, o galima socialinė ir finansinė rizika vartotojams yra nepalyginamai didesnė. ES valstybės imasi sisteminių priemonių, kurios riboja agresyvių nuotolinių lošimų plėtrą, koncentruojant vartotojų dėmesį į nuosaikių lošimo rūšių paslaugas, o Lietuva kaip tik agresyvius lošimus skatina, verčia vartotojus rinktis didžiausios socialinės rizikos lošimų formą“, – sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas.
Pasak Olego Smirnovo, vietoje deramo reagavimo į iš esmės per paskutinius pusantrų metų pasikeitusią faktinę situaciją rinkoje, rugsėjo 3 dieną ministerija pristatė ir gavo Vyriausybės pritarimą siūlymui nustatyti 18 proc. specialųjį lošimų mokesčio tarifą antžeminiams B kategorijos lošimams, kurie nuo pandemijos pradžios daugiau nei pusė laiko nedirbo ar dirbo su esminiais ribojimais, 9 mėnesius negavo pajamų, bendrovių likvidumą išlaikė iš savo rezervų ir tuo pat metu investavo daugiamilijonines sumas į privalomą lošimo įrangos sujungimą. Visiškai ignoruota aplinkybė, jog nuo 2020 metų pradžios B kategorijos lošimams mokestis buvo be jokių argumentų ir apskaičiavimo metodikos neproporcingai padidintas 50 procentų. Tuo pat metu kartais augančių neribotų statymų nuotolinių lošimų, patiriančių gerokai mažiau veiklos kaštų ir veiklos ribojimų, Finansų ministerija „nepastebi“, kad jie apmokestinami 13 proc. tarifu, o Asociacijos siūlymus diversifikuoti mokestinę aplinką (ribotų statymų lošimus apmokestinti mažesniu tarifu, nei neribotų lošimų sektorių) pagal brandžių Europos šalių patirtį, ignoruoja. Tik Lietuvoje egzistuoja atvirkštinis modelis, kai mažesnės rizikos lošimai apmokestinami labiau už didesnę riziką turinčius. Analogiškai mažo galingumo transportas turėtų gauti didesnį aplinkos taršos mokestį, nei galingi automobiliai.
Daugiausia antžeminių lošimų vietų (120 punktų visoje Lietuvoje) atstovaujančios asociacijos vadovas sako, kad tokiais siūlymais iš esmės siekiama sužlugdyti antžeminius lošimus organizuojančias bendroves, priversti jas baigti veiklą arba ją perkelti į internetą ir ten konkuruoti su jau įsitvirtinusias agresyviausių ir didžiausią socialinę bei finansinę riziką turinčių neribotų statymų (A kategorijos) lošimų senbuviais.
Be to, būtent pandemijos laikotarpiu atsiskleidė iki šiol Lošimų priežiūros tarnybos nutylėti duomenys – nuo pandemijos pradžios Apribojusių savo galimybių lošti asmenų registre įrašytų asmenų skaičius išaugo nuo 11,5 tūkst. 2020-ųjų pradžioje iki 21,2 tūkst. 2021 metų liepos 31 dieną. Tačiau šiuo laikotarpiu antžeminiai lošimai iš esmės neorganizuoti arba organizuoti itin smarkiai apribojus jų veiklą. Tuo tarpu agresyviausių neribotų statymų nuotolinių lošimų statymų suma išaugo beveik 3,5 karto, nuotolinių lošimų organizatorių veiklos pajamos (suma, iš visų statymų atėmus visus išmokėtus laimėjimus) išaugo apie 2,9 karto. Tai ir patvirtina, kad būtent nuotoliniai agresyviausi neribotų statymų lošimai ir kelia didžiausią socialinę ir finansinę riziką, į kurią piliečiai reaguoja, teikia prašymus registrui ir atsiriboja nuo lošimų iš viso.