Spaudos centras
Spaudos centras
Rugsėjo 1–3 d. Vilniaus universitete (VU) lankysis vienas ryškiausių šiuolaikinės molekulinės biologijos mokslininkų ir bioinformatikos mokslo pradininkas – medicinos ir fiziologijos Nobelio premijos laureatas seras Richardas Johnas Robertsas. Jo vizitas Lietuvoje yra moderniųjų biotechnologijų Lietuvoje 50-mečio šventinių renginių ciklo dalis.
Vizito metu žymus mokslininkas susitiks su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, mokslo prorektoriumi prof. Gintaru Valušiu ir Gyvybės mokslų centro mokslininkais ir studentais. Svečias taip pat dalyvaus keliuose viešuose renginiuose, skirtuose plačiajai visuomenei.
Rugsėjo 3 d. 11 val. VU Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7, 106 aud.) R. J. Robertsas skaitys viešą paskaitą „Kelias link Nobelio premijos“. Tai unikali proga išgirsti įkvepiančią jo profesijos ir mokslinio kelio pasirinkimo istoriją. Mokykloje jis svajojo tapti profesionaliu detektyvu ir domėjosi matematika, o chemijos studijų metu perskaityta Johno Kendrew knyga „Gyvybės siūlas“ („The Thread of Life“) paskatino pasirinkti molekulinę biologiją.
Pasak Nobelio premijos laureato, sėkmė mokslininko darbe – neatsiejama nuo nesėkmių, o tikrosios inovacijos gimsta tada, kai išdrįstama kvestionuoti tai, kas jau yra žinoma. Paskaitoje jis papasakos ir apie svarbiausius ir naujausius savo atradimus, apie bioinformatikos mokslo pradžią, apie tai, kodėl komerciniams tyrimams reikia fundamentinio mokslo.
Po paskaitos 12 val. vyks vieša diskusija apie „Proveržiai biotechnologijoje: kaip jie atsiranda ir kaip keičia mūsų gyvenimą?“. Apie pasaulines biotechnologijų tendencijas su Nobelio premijos laureatu kalbėsis prof. Virginijus Šikšnys – vienas iš CRISPR genų redagavimo technologijos pradininkų, dr. Linas Mažutis – pažangių mikroskysčių technologijų kūrėjas, taip pat Ateities biomedicinos fondo įkūrėjas prof. Arvydas Janulaitis bei sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas.
Diskusijoje bus aptariamos pasaulinės biotechnologijų tendencijos, svarstoma, kas paskatino Lietuvos proveržį šioje srityje ir kaip artimiausioje ateityje genų redagavimo įrankiai keis vėžio, genetinių, imuninių, infekcinių ir kitų ligų gydymą. Diskusiją moderuos žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis.
R. J. Robertso pavardė įrašyta į mokslo istoriją dėl atradimo, kuris kardinaliai pakeitė mūsų supratimą apie genus ir genetinę informaciją – jo 1977 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad eukariotinių ląstelių (žmonių, gyvūnų, augalų ir kt.) genuose egzistuoja vadinamieji intronai (DNR sekos, nekoduojančios baltymo), o jų pašalinimas (splaisingo procesas) yra esminė genų raiškos dalis. Dėl to vienas genas gali gaminti kelis skirtingus baltymus, o genų raiška yra gerokai sudėtingesnė, nei manyta anksčiau. Už šį revoliucinį atradimą 1993 m. R. J. Robertsui kartu su kolega Phillipu A. Sharpu buvo paskirta fiziologijos ir medicinos srities Nobelio premija.
Kita svarbi R. J. Robertso darbų kryptis Cold Spring Harbor laboratorijoje (JAV) yra susijusi su restrikcijos–modifikacijos fermentų – baltymų, kurie tapo pagrindiniais įrankiais ankstyvojoje genų inžinerijoje – tyrimais. Būtent dėl šių fermentų sparčiai vystėsi rekombinantinių DNR technologijos ir atsirado tokios biotechnologijų įmonės kaip „Fermentas“ ar „New England Biolabs“. Šią tyrimų sritį Lietuvoje toliau plėtoja VU GMC profesorius Saulius Klimašauskas, kuris stažavosi R. J. Robertso laboratorijoje ir prisidėjo prie pasaulinės reikšmės atradimų DNR modifikacijos fermentų srityje.
Šiuo metu R. J. Robertsas dirba minėtoje JAV bendrovėje „New England Biolabs“, kuri gamina ir tiekia reagentus gyvybės mokslų tyrimams, taip pat siūlo produktus ir paslaugas, palaikančias genomo redagavimą, sintetinę biologiją ir naujosios kartos sekoskaitą.
