"Nord Stream" dar žingsniu priartėjo prie tiesimo darbų pabaigos

Zug (Šveicarija), 2011 gegužės 11 d. Baltijos jūros dujotiekis "Nord Stream" dar žingsniu priartėjo prie tikslo šių metų pabaigoje pradėti transportuoti dujas tiesiogiai iš Rusijos į Europos Sąjungą – ruošiamasi sujungti du iš trijų pirmojo "Nord Stream" vamzdžio segmentus. Jie bus suvirinti jūros dugne netoli Suomijos krantų – ši sudėtinga procedūra užtruks dvi savaites. Birželio mėnesį Švedijos vandenyse, greta Gotlando salos, privirinus ir trečiąjį vamzdžio segmentą, bus baigta tiesti pirmoji "Nord Stream" liniją. Antrąją ketinama užbaigti 2012 metais. 1224 km ilgio Baltijos jūros dujotiekis yra suprojektuotas be tarpinių kompresinių stočių. Dujoms keliaujant iš Rusijos į Vokietiją slėgis vamzdyne palaipsniui mažės, todėl trys dujotiekio segmentai yra pritaikyti skirtingam slėgiui ir sukonstruoti iš skirtingo storio vamzdžių. Segmentai tarpusavyje bus sujungti po vandeniu tose vietose, kur slėgis nuo 220 barų sumažėja iki 200, ir nuo 200 – iki 177,5. Šiandien pradedami jungti du segmentai – vienas, esantis Suomijos įlankoje, ir centrinis. Sujungimo darbai bus vykdomi jūroje, maždaug 80 metrų gylyje. Centrinė ir pietrytinė atkarpos bus sujungtos greta Gotlando salos taip pat po vandeniu – maždaug 110 metrų gylyje. Visi trys vamzdyno segmentai yra kruopščiai patikrinami prieš sujungiant juos į vientisą vamzdį ir prijungiant prie dujotiekio atšakų Rusijos ir Vokietijos pakrantėse. Suomijos įlankos ir centrinė atkarpos jau išvalytos, patikrintos ir išbandytas jų atsparumas slėgiui, o šiuo metu tikrinamas pietvakarinės atkarpos atsparumas slėgiui. Darbai baigti ir Vokietijos pakrantėje, o Rusijos pakrantėje atsparumo slėgiui testus numatyta atlikti gegužės pabaigoje. Iki 2011 m. IV-ojo ketvirčio, prieš pradedant eksploatuoti dujotiekį, bus patikrintas ir visos sistemos veikimas. Vamzdžių segmentai yra suvirinami nuotoliniu būdu Dujotiekio segmentų hiperbarinį sujungimą po vandeniu vykdo Prancūzijos bendrovė "Technip" naujuoju laivu "Skandi Arctic". "Technip" naudoja specialią Norvegijos kompanijos "Statoil" Dujotiekių Remonto Sistemą (angl. Pipeline Repair System – PRS): į dugną yra nuleidžiami dideli H formos hidrauliniai mechanizmai, kurie gali pakelti ir pastumti vamzdį į reikiamą padėtį. Šių mechanizmų keliamoji galia siekia net 150 tonų. Suvirinimo įranga ir pats suvirinimo procesas yra valdomi nuotoliniu būdu iš "Skandi Arctic" laivo, tačiau įrangą tvirtinta ir prižiūri narai. Jie dviems savaitėms nuleidžiami į jūros dugną specialioje dideliam slėgiui pritaikytoje kabinoje, kurioje ir dirba, ir ilsisi. 2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, "Nord Stream" dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius. Baltijos jūros dujotiekis bent iki 2015 m. bus vienintelis naujas dujų tiekimo į Europą maršrutas, kuriuo per metus galima transportuoti daugiau nei 10 mlrd. kub. metrų dujų. Šiuo metu Baltijos jūros dugne jau yra paklota 101 tūkst. plataus skersmens "Nord Stream" vamzdžių, kurių kiekvienas sveria 23 tonas. Papildoma informacija: "Nord Stream" yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2008 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 320 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki maždaug 500 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 160-200 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2010). "Nord Stream" projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti apie trečdalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje. "Nord Stream AG" konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Pilna 55 mlrd. kubinių metrų dujų transportavimo galia bus pasiekta pabaigus antrąjį etapą, kai bus nutiesta antroji vamzdyno linija. Per "Nord Stream" transportuojamo dujų kiekio pakaks aprūpinti daugiau kaip 26 mln. namų ūkių. "Nord Stream AG" yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos "OAO Gazprom" priklauso 51 proc. "Nord Stream" akcijų, Vokietijos kompanijos "BASF/Wintershall Holding AG" ir "E.ON Ruhrgas AG" turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė "N.V. Nederlandse Gasunie" ir Prancūzijos "GDF SUEZ S.A." – po 9 proc. akcijų. "Nord Stream" yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas "atitinka Europos interesus". "Nord Stream" yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius. "Nord Stream" dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo etapus. Dujotiekio statybai bus naudojami trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno tiesia laivas "Castoro Sei". Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi "Castoro Dieci" laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse naudojamos "Allseas" kompanijos laivas "Solitaire", kuris pasamdytas kaip "Saipem" darbų subrangovas. Pirmąją "Nord Stream" vamzdyno liniją ketinama pradėti eksploatuoti 2011 m., o antrąją – 2012 metais.