Norite gauti pajamų iš miško, bet nenorite jo parduoti? Egzistuoja sprendimai, apie kuriuos žino ne visi

Paveldėtas ar daugelį metų šeimoje puoselėtas miškas dažnam jo savininkui tampa nemenku galvosūkiu. Viena vertus, jo nesinori parduoti, kita vertus – kyla klausimas, ar toks turtas gali duoti finansinės naudos, jei norisi jį išsaugoti ir ateities kartoms. Nors dažnai manoma, kad vieninteliai pasirinkimai yra arba laikyti mišką tokį, koks jis yra, arba jį parduoti, miškininkystės specialistai sako, kad egzistuoja ir trečias kelias. Tinkamai prižiūrimas brandus miškas gali ne tik išlaikyti savo vertę, bet ir generuoti pajamas, o pats miškas ir toliau likti šeimos nuosavybė.

Pasak miškininkystės specialistų, svarbiausia suprasti, kad miškas, kaip ir bet kuri kita gyva ekosistema, gyvena savo natūraliu ritmu. Jaunas medynas auga, vėliau pasiekia brandą, o ilgainiui pradeda senti ir prarasti dalį savo vertės. Todėl atsakinga miško priežiūra reiškia ne tik jo išsaugojimą, bet ir savalaikius sprendimus, padedančius išlaikyti mišką sveiką, produktyvų ir vertingą.

Tad vis daugiau miško savininkų ieško sprendimų, kurie leistų gauti naudą iš savo turto jo neatsisakant. Vienas jų – galimybė realizuoti dalį miške esančios medienos, išlaikant nuosavybės teisę į patį mišką. Priklausomai nuo medyno amžiaus, būklės ir kitų aplinkybių, tai nebūtinai reiškia pagrindinį brandžios miško dalies kirtimą. Kai kuriais atvejais savininkui gali būti tinkamesni einamieji kirtimai, per kuriuos pašalinama tik dalis medžių, o likusiam medynui sudaromos geresnės sąlygos augti ir kurti vertę.

Norite sužinoti, kaip gauti pajamų iš miško jo neparduodant? „Silvijos valdų“ specialistai padės įvertinti jūsų miško galimybes ir paaiškins, nuo ko pradėti. Daugiau informacijos:www.silvijosvaldos.lt

Daugeliui atrodo, kad pasirinkimas yra tik vienas

Neretai miško savininkai mano, kad norint gauti finansinės naudos iš miško tenka priimti vieną sudėtingą sprendimą – jį parduoti. Tačiau miškininkystės specialistai sako, kad tai nėra vienintelė galimybė.

Kaip teigia „Silvijos valdų“ vadovas Nerijus Ruzgas, atsižvelgiant į miško amžių, būklę ir savininko tikslus, gali būti pasirenkami skirtingi kirtimų būdai. Brandžiame medyne gali būti realizuojama kirsti tinkama mediena, tačiau kitais atvejais gali būti atliekami einamieji kirtimai. Jų metu pašalinami ne visi, o tik atrinkti medžiai, taip sudarant daugiau erdvės ir šviesos perspektyviausiems medžiams bei gerinant viso medyno būklę.

„Daugelis žmonių mišką paveldi iš tėvų ar senelių, todėl jo pardavimas net nėra svarstomas. Vis dėlto tai nereiškia, kad toks turtas negali būti naudingas jo savininkui. Atsižvelgiant į konkretaus medyno būklę, kartais pakanka iškirsti tik dalį atrinktų medžių. Savininkas gali gauti pajamų, o likusi miško dalis toliau auga ir kuria vertę“, – sako N. Ruzgas

Kirtimas nebūtinai reiškia viso miško iškirtimą

Vienas dažniausių miško savininkų nuogąstavimų – kad nusprendus vykdyti kirtimus visas jų miškas pavirs kirtaviete. Tačiau miško sklypą dažnai sudaro skirtingo amžiaus, rūšinės sudėties ir būklės medynai, todėl kirtimai gali būti reikalingi tik tam tikroje jo dalyje. Kur ir kokios apimties darbus galima atlikti, nustatoma individualiai, įvertinus konkretaus miško duomenis ir situaciją vietoje.

Pavyzdžiui, vienoje sklypo dalyje gali augti brandus medynas, kuriame jau galima planuoti pagrindinius kirtimus, o kitoje – jaunesni medžiai, kuriems dar reikia augti. Tokiu atveju darbai būtų atliekami tik brandžioje dalyje, o likusi miško dalis nebūtų kertama. Kitame sklype pagrindinių kirtimų gali apskritai nereikėti, tačiau gali būti naudingi einamieji kirtimai, per kuriuos pašalinama tik dalis prasčiau augančių, pažeistų ar kitiems medžiams trukdančių medžių.

„Sprendimas vykdyti kirtimus dar nereiškia, kad bus iškirstas visas savininko miškas. Dažniausiai vertinama kiekviena jo dalis atskirai ir darbai planuojami tik ten, kur jie yra reikalingi. Laiku neatlikus būtinų kirtimų, tankiai augantys ar pažeisti medžiai gali trukdyti perspektyvesniems medžiams augti, silpninti medyno atsparumą ir mažinti jo kuriamą vertę“, – aiškina „Silvijos valdų“ atstovas.

Miškas, kaip ir sodas, turi savo gyvavimo ciklą

Pasak specialisto, viena dažniausių klaidų – manyti, kad kuo ilgiau miškas lieka visiškai neliečiamas, tuo jam geriau. Iš tiesų kiekvienas medynas turi savo augimo ciklą – jis auga, bręsta, pasiekia didžiausią vertę, o vėliau pradeda senti.

Perbrendusi mediena pamažu praranda savo ekonominę vertę, medžiai tampa mažiau atsparūs ligoms, kenkėjams ar stipriems vėjams. Todėl miškininkystėje svarbu ne tik pasodinti mišką, bet ir tinkamu metu priimti sprendimus, leidžiančius jam atsinaujinti.

„Dažnai manoma, kad geriausia mišką tiesiog palikti ramybėje. Tačiau miškininkystėje svarbiausia yra balansas. Tai gali reikšti ne tik brandžios medienos kirtimą, bet ir einamuosius kirtimus, per kuriuos pašalinama tik dalis medžių, kad likusieji turėtų daugiau erdvės, šviesos ir maisto medžiagų. Laiku atliekami darbai padeda išlaikyti medyną sveiką, atsparų ir vertingą“, – sako „Silvijos valdų“ atstovas.

Kaip vyksta visas procesas?

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokie darbai reikalauja daug dokumentų ir sudėtingų procedūrų, praktikoje didžioji dalis proceso prasideda nuo paprasto miško įvertinimo.

Pirmiausia specialistai įvertina turimus miškotvarkos dokumentus, medyno amžių, sudėtį, medienos kiekį bei galimybes vykdyti kirtimus. Pirminis vertinimas atliekamas pagal valstybinius taksoraščius, ortofotografines nuotraukas, miškotvarkos projektą ir kitus turimus duomenis. Jei matoma, kad miškas turi potencialo, specialistai atvyksta į vietą ir įvertina realią situaciją.

Tuomet apskaičiuojamas medienos kiekis bei jos vertė. Ji priklauso ne tik nuo kubinių metrų skaičiaus – svarbios ir medžių rūšys, medienos kokybė, sortimentas, miško vieta, privažiavimo galimybės bei tuo metu rinkoje vyraujančios kainos. Todėl kiekvienas miškas vertinamas individualiai.

Suderinus sąlygas, pradedami rengti reikalingi dokumentai. Jei reikia, parengiamas miškotvarkos projektas, gaunami leidimai, atliekamas biržių ženklinimas ir tik tuomet organizuojami darbai. Dažniausiai su miško savininku atsiskaitoma dar prieš pradedant kirtimus.

„Didžiąją administracinę dalį galima patikėti specialistams. Miško savininkui svarbiausia žinoti, kokios galimybės yra jo konkrečiame sklype ir kokie sprendimai būtų naudingiausi tiek pačiam miškui, tiek jo ilgalaikei vertei“, – sako N. Ruzgas

Miškas nelieka be ateities

Viena dažniausių klaidingų nuomonių – kad bet kokie miško kirtimai reiškia viso medyno pašalinimą. Iš tiesų darbų apimtis priklauso nuo pasirinkto kirtimo būdo ir konkrečios miško dalies būklės. Per einamuosius kirtimus pašalinama tik dalis medžių, o likusieji toliau auga. Jeigu tam tikroje miško dalyje atliekami pagrindiniai kirtimai, ji turi būti atkurta teisės aktuose nustatyta tvarka.

Priklausomai nuo konkrečios situacijos, miškas gali būti atkuriamas atsodinant naujus medžius arba sudarant sąlygas jam atželti natūraliai. Koks atkūrimo būdas bus taikomas, nustatoma įvertinus konkretaus medyno sąlygas ir taikomus miškotvarkos reikalavimus.

„Svarbiausia suprasti, kad miško priežiūra nėra vienkartinis veiksmas – tai ilgalaikis procesas. Priimant sprendimus svarbu galvoti ne tik apie šiandieninę naudą, bet ir apie tai, kokį mišką paliksime ateities kartoms. Tinkamai prižiūrimas miškas išlieka sveikas, išsaugo savo vertę ir gali būti sėkmingai toliau perduodamas vaikams ar anūkams“, – teigia N. Ruzgas. 

Norintiems geriau suprasti savo miško galimybes, „Silvijos valdos“ siūlo individualų miško įvertinimą ir konsultacijas. Jų metu specialistai įvertina konkrečią situaciją, paaiškina galimus sprendimus ir padeda pasirinkti variantą, kuris geriausiai atitinka tiek miško savininko tikslus, tiek paties miško ilgalaikius interesus.

Daugiau informacijos:https://www.silvijosvaldos.lt/