NT mokesčiai visiems – valstybinė žemė išskirtinai turtingiausiems

Valstybinė žemė – visų mūsų turtas. Ne laikas ją tyliai perleisti tiems, kurie jau turi daugiausia

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (JŪJS) viešai išsako nepritarimą Seime svarstomai tvarkai, pagal kurią iki 5 hektarų valstybinės žemės sklypai 127 771 ha.  būtų parduodami besiribojančių sklypų savininkams.

Kol nėra įteisinta taisyklė, kad susiję ūkiai laikomi viena įmone, ir nesustabdyta galimybė apeiti 500 ha valdymo ribą, valstybė turėtų nepardavinėti didesnių nei 1 ha valstybinės žemės sklypų.

Žemė – tai atsakomybė, o ne galimybė dar kartą praturtėti

Valstybinė žemė – tai ne tik dirbamas laukas. Tai mūsų visų bendras turtas, kurį valdant turi galioti aiškios ir sąžiningos taisyklės. Ji neturi būti tyliai perleidžiama tiems, kurie ir taip turi daug.

Pagal dabar siūlomą modelį žemė būtų parduodama už 20 proc. didesnę kainą nei nustato Registrų centras, o pirmenybė suteikiama tiems, kurių sklypai ribojasi su valstybine žeme. Tačiau nei kainos apskaičiavimas, nei tokia „pirmumo teisė“ neužtikrina teisingumo.

Iš tikrųjų tai gali tapti dar viena galimybe stambiems ūkiams padidinti savo plotus, o tiems, kurie nori pradėti ar išplėsti savo ūkį – dar vienu barjeru.

Jauniems – kliūtys, stambiems – palengvinimai

Šiandien dauguma jaunų ūkininkų neturi pakankamai lėšų, kad galėtų varžytis su tais, kurie jau valdo šimtus ar net tūkstančius hektarų. O kai šalia jų žemę gali be konkurencijos įsigyti gretimi stambūs ūkiai, tikros konkurencijos paprasčiausiai nebelieka.

Tai toliau gilins žemės koncentraciją – reiškinį, kai vis daugiau šalies dirbamos žemės valdo vis mažesnė dalis įmonių. Tai pavojinga tiek regionų gyvybingumui, tiek jaunų žmonių galimybėms pradėti ūkininkauti.

Lietuvos žemė – tarp pigiausių Europoje. Kodėl skubame ją atiduoti?

Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje dirbamos žemės kainos yra kelis kartus mažesnės nei Vakarų Europoje. Tai reiškia, kad valstybinė žemė yra itin vertingas nacionalinis turtas, kurį būtina valdyti ypač atsakingai.

Todėl valstybė negali jos perleisti be aiškių ir skaidrių taisyklių. Turi būti užtikrinta, kad šis procesas nevyktų tyliai ar tik išrinktiesiems.

Prieš svarstant naujus mokesčius – pirma reikia tvarkos

Šiuo metu valdžios atstovai kalba apie naujus NT mokesčius. Tačiau mes primename: kol pati sistema palanki tik stambiesiems, tol apie sąžiningus mokesčius kalbėti per anksti.

Šiandien vis dar veikia būdai apeiti 500 ha valdymo ribą, naudojant susijusių asmenų schemas. Nėra taikomas „vienos įmonės“ principas, kuris neleistų stambiems ūkio dariniams dirbtinai skaidytis.

Kol šios problemos neišspręstos, kalbos apie teisingą mokesčių surinkimą skamba nenuosekliai.

Kreipiamės į politikus, kurių sprendimai šiandien svarbūs

Raginame nepritarti šiai žemės pardavimo tvarkai, kol nebus išspręstos esminės problemos. Kreipiamės į visus politikus ir išskirtinai į šiuos politikus kurie palaiko projektą:

• Kazimierą Starkevičių

• Kęstutį Mažeiką

• Viktorą Pranckietį

• Bronį Ropę

• Vytauta Jucių

• Remigijų Žemaitaitį ir jo vadovaujamą politinę jėgą, turinčią įtakos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų sprendimams

Turite progą parodyti, kad esate už viešą interesą, o ne už tylų valstybinės žemės perleidimą tiems, kurie ir taip turi daugiausiai.

Mūsų siūlymas: stabdyti valstybinės žemės pardavimą didesniais plotais, kol...

🔒 Neįtvirtintas vienos įmonės principas, kuris neleis dirbtinai skaidytis ūkiams;
🔒 Nepanaikinta galimybė apeiti 500 ha žemės nuosavybės ribą;
🔒 Visuomenė neturi aiškios ir viešos informacijos apie tai, kokie ir kur konkrečiai sklypai parduodami, už kokią kainą ir kas juos perka.

Kol šios sąlygos neįgyvendintos, bet kokie bandymai platinti valstybinę žemę didesniais mastais yra nepriimtini – nei visuomenei, nei regionams, nei jaunajai ūkininkų kartai.

Apie mus
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga – savarankiška organizacija, Žemės ūkio rūmų narė. Atstovaujame jauniems ūkininkams visoje Lietuvoje, siekiame teisingos žemės politikos, stiprių regionų ir galimybių tiems, kurie nori kurti ir likti kaime.