2022 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimas po svarstymo pritarė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-2627(3), kuriuo siekiama nuo šių metų lapkričio 1 d. apriboti didesnius tarpusavio atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais.
Pagal svarstomą projektą, tiek įmonėms, tiek gyventojams būtų uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 3 tūkst. eurų. Po svarstymo už tai numatantį projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 9, susilaikė 39 parlamentarai. Galutinį sprendimą dėl šio projekto Seimas planuoja priimti, kai dėl svarstomų pataisų sulauks dabartinės Vyriausybės išvados.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas posėdyje pabrėžė, kad šis ribojimas būtų svarbi priemonė kovoje su šešėliu ir pinigų plovimu. „Šiuo įstatymu mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas, didinama įmonių finansinė drausmė, didinamas finansinių operacijų skaidrumas ir patikimumas“, − vardijo priežastis Seimo komiteto vadovas.
Pasak M. Majausko, dauguma ES šalių taiko apribojimus tarpusavio atsiskaitymams grynaisiais pinigais, pvz., Italija nuo šių metų pradžios sandoriai grynaisiais ribojami iki 1 tūkst. eurų, panašios apimties ribojimai jau yra taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad daugumos gyventojų siūlomi apribojimai nepalies, nes ribojimas būtų taikomas tik tiems sandoriams, kurių sumos yra reikšmingos, o Lietuvos banko turimais duomenimis net 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos.
Pagal siūlomą reglamentavimą, šis ribojimas būtų netaikomas, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius būtų atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Draudimas taip pat nebūtų taikomas tuomet, kai tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorį negalėtų įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteiktų reikalingų paslaugų, o pagal sandorį būtų būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka turėtų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Kaip būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją kontroliuotų Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, turėtų atsakyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.
Pagal siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų nuo 300 iki 900 eurų, o įmonių vadovams – nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos gyventojams būtų nuo 900 iki 2,4 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų.