Spaudos centras
Spaudos centras
Vaikų mitybos įpročiai nuolat kinta – šiandien mėgstamas patiekalas rytoj jau gali būti nebeskanus. Išrankumas maistui dažnai yra natūrali vaiko raidos dalis, tačiau ilgainiui tai gali sukelti vitaminų ir mineralų trūkumą. Vaistininkai pastebi, kad tėvai vis dažniau ieško pagalbos šiuo klausimu: kada į vaiko racioną įtraukti maisto papildus, kokių medžiagų dažniausiai gali trūkti ir kaip jų neperdozuoti?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė teigia, kad sveikos mitybos įpročiai formuojami ne per prievartą, o tėvų rodomu pavyzdžiu – būtent nuo jo prasideda vaiko požiūris į maistą.
„Labai svarbu tėvams rodyti tinkamą pavyzdį. Jei tėvai daržovių ir vaisių nelabai valgo, tikėtina, jog ir vaikas jų nevalgys. Jei tėvai valgo mėsainius, picą, traškius vištienos kepsnelius, o vaikui pagamina sveikatai palankų patiekalą, greičiausiai bus taip, kad vaikas savo maisto net neparagaus“, – sako ji.
Išrankumas maistui – signalas sunerimti?
Vaistininkės teigimu, vaikų išrankumas maistui yra visiškai įprastas raidos etapas, ypatingai 1-6 metų amžiaus vaikams. Daugelis tėvų patvirtintų, jog iš savo atžalų labai dažnai yra girdėję: „Aš norėjau be padažo“, „Kodėl mano makaronai sumaišyti su daržovėmis, norėjau tiesiog makaronų?“, „Aš nevalgau tokių daržovių“.
„Vaiko organizmui reikia tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maisto. Jei vaiko racionas labai ribotas, nuolat valgomi tik tie patys maisto produktai, atsisakoma vartoti sveikatai palankius maisto produktus ar kažkurios maisto grupės, verta sunerimti. Tai gali trukdyti vaiko augimui, vystymuisi ir net socialiniam gyvenimui“, – perspėja G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Maisto papildai – kaip nepersistengti?
Jei vaikas maitinasi netinkamai ir mažai laiko praleidžia lauke, labai svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį – jį rekomenduojama vartoti ištisus metus atitinkamomis profilaktinėmis dozėmis pagal vaiko amžių ir poreikį. Jei vaikas nevalgo mėsos, ankštinių ir lapinių daržovių, būtina pasirūpinti geležies atsargomis, o papildomai vartojamas vitaminas C gali pagerinti geležies įsisavinimą ir stiprinti imuninę sistemą. Jei vaikas vengia pieno produktų, svarbus kalcio papildų vartojimas, o omega-3 riebalų rūgštis rekomenduojama vartoti visus metus, kadangi vaikai dažniausiai nevalgo nei žuvies, nei jūros gėrybių.
„Mažai kalbama apie cinko svarbą vaikams, kartais jo trūkumas organizme gali būti susijęs su vaiko išrankumu maistui, sulėtėjusiu augimu, prasta plaukų, odos ir nagų būkle. Visi paminėti vitaminai ir mineralai yra būtini sveikam kaulų, dantų, smegenų, imuninės, nervų sistemos vystymuisi, širdžiai, regėjimui, taip pat energijos lygiui, koncentracijai bei bendrai savijautai palaikyti“, – teigia vaistininkė.
Anot jos, tėvai dažnai derina kelis skirtingų gamintojų maisto papildus vaikui, todėl svarbu išvengti tam tikrų vitaminų ar mineralų perdozavimo.
„Taip atsitinka dėl to, jog jų sudėtys dubliuojasi. Dauguma multivitaminų savo sudėtyje turi vitamino A, E, D, C, cinko, geležies bei B grupės vitaminų. Nerekomenduoju jungti kelių multivitaminų kompleksų“, – aiškina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Jeigu vaiko mityba yra visavertė ir vaikas nėra išrankus maistui pakanka papildomai vartoti tik vitaminą D ir omega-3.
„Vaikų vitaminų ir mineralų poreikiai keičiasi augant. Kiekvienas vaikas individualus – kartais dėl tam tikrų problemų ar mitybos ribojimų jam gali prireikti didesnio vitaminų kiekio nei rekomenduojama pagal amžiaus grupę“, – akcentuoja vaistininkė.
Pasak jos, kai mityba išties yra labai ribota, pavyzdžiui dėl ligos, alergijos, netoleravimo ar kitų priežasčių, multivitaminų kompleksą vartoti gali būti naudinga ir saugu, tačiau jie nepakeičia sveikos ir subalansuotos mitybos.
„Renkantis multivitaminus, būtinai atsižvelkite į rekomenduojamą vaiko amžių ant pakuotės, nes suaugusiųjų papildai gali būti pavojingi. Kelių multivitaminų nesirinkite, nes galite viršyti tam tikrų vitaiminų ar mineralų paros dozes“, – pataria ji.
Pirmas žingsnis – kraujo tyrimai
Anot vaistininkės, prieš vartojant vitaminus svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo, ar vaiko organizmui iš tiesų kažko trūksta.
„Atlikti kraujo tyrimus pravartu tada, kai vaikas valgo tik kelis maisto produktus, vengia mėsos, žuvies, daržovių ir vaisių. Šiuo atveju ypatingai svarbu įvertinti hemoglobiną, geležies kiekį. Savavališkai geležies preparatų vartoti nerekomenduoju, nes geležis kaupiasi organizme ir jos perteklius gali būti žalingas“, – pasakoja ji.
Jei vaikas jaučiasi pavargęs, dirglus, prastai miega ar dingo apetitas, išsamūs kraujo tyrimai yra būtini. Juos reikėtų atlikti ir tada, kai ilgą laiką buvo vartojami keli skirtingi papildai – daugelis vitaminų kaupiasi organizme. Taip pat svarbus vitamino D tyrimas – jei dėl vitamino deficito buvo taikytos didesnės jo dozės, vėliau būtina atlikti kraujo tyrimą, leidžiantį įsitikinti, ar nesusikaupė jo perteklius.
„Jei vaikas sveikas, maitinasi subalansuotai, augimas normalus, kasdien gauna profilaktinę vitamino D dozę pagal amžių, tyrimas nėra būtinas. Kraujo tyrimus profilaktiškai atlikti vaikams rekomenduočiau kartą per metus“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Įvairovė lėkštėje – nuo ko pradėti?
Vaikas kasdien turėtų vartoti maistą iš visų pagrindinių grupių: grūdinių produktų, mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių, pieno produktų, daržovių, vaisių, uogų ir sveikųjų riebalų. Pagrindinis gėrimas turi būti vanduo, o sultys ir kiti saldūs gėrimai vartojami tik retkarčiais. Taip pat svarbu užtikrinti, jog per dieną vaikas gautų 3 pagrindinius valgius ir 1-2 sveikus užkandžius.
„Įtraukite vaikus į maisto gamybą, žaiskite su formomis ir spalvomis, derinkite mėgstamus patiekalus su naujais produktais, puoškite maistą kartu su vaiku, keiskite maisto paruošimo būdus“, – pataria G. Kripaitytė-Afanasjevienė.