Nuo legendinio baro-restorano iki modernaus biuro: naujame verslo centre „Jasinskio2“ išsaugota buvusio pastato istorija

1974–1994 metais Vilniuje veikęs „Tauro ragas“ buvo vienas pirmųjų alaus barų-restoranų. Du dešimtmečius gyvavęs restoranas savu laiku tapo viena populiariausių sostinės vietų, kurioje nuolat driekėsi milžiniškos eilės, virė gyvenimas, o prie vieno stalo galėdavai sutikti ir studentą, ir tuometinio šalies elito atstovą. Dabar restorano vietoje stovi modernus verslo centras „Jasinskio2“, kurio statybas valdė „EIKA Development“. 

Išsaugota buvusio pastato dvasia

Pagal tuometinį užsakymą „Tauro ragas“ projektuotas kaip laikinas statinys, tačiau stovėjo net 49 metus. 2007 m. pastatas privatizuotas, o 2023-aisiais – nugriautas. Jo vietoje iškilo bendrovės „EIKA Development“ statytas ir valdomas verslo centras „Jasinskio2“, kurį suprojektavo architektas Saulius Pamerneckis ir „SP architektų grupė“ biuras. 

Pasak „EIKA Development“ vadovo Martyno Žibūdos, siekiant įprasminti vietos istoriją, statant „Jasinskio2“ buvo išsaugota ir panaudota dalis „Tauro rago“ pastato medžiagų, o vidiniame pasaže dabar eksponuojamas ir skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino išlietas bronzinis senojo pastato maketas.

„Projektuodami pastatą stengėmės išlaikyti buvusio restorano dvasią ir charakterį. Verslo centro fasade įkomponavome originalias dolomito plokštes, o visiems prieinamame pasaže atkūrėme buvusios pastato sienos kontūrą, kuris išlaiko sienos formą ir funkcionuoja, kaip vieta atsisėsti. Taip pat panaudojome „Tauro rago“ betoninius karnizus, kurie virto meniniais lauko šviestuvais“, – pasakoja verslo centro architektas S. Pamerneckis.

Legendinės istorijos pradžia

Sovietmečiu alaus barų Vilniuje labai trūko, o jo mėgėjų buvo apstu, todėl tuometinė valdžia nusprendė šią „problemą“ spręsti nauju baru-restoranu „Tauro ragas“, kuris įsikūrė prieškariu čia veikusios vežikų smuklės vietoje. 

Darbai pradėti dar 1963-aisiais, tačiau galutinį restorano variantą 1967–1968 m. suprojektavo architektai Algimantas Mačiulis ir Eugenijus Algimantas Gūzas. Iš pradžių čia svarstyta statyti paviljoną, bet projektuojant keitėsi pastato koncepcija, o projekto perdarymui nebuvo skirta lėšų. Galiausiai priimtas sprendimas vieno aukšto pastatą išplėsti po žeme – taip atsirado milžiniški rūsiai, dėl kurių statybų darbai užsitęsė ne vienerius metus. 

Restoranas duris atvėrė 1974 metais ir veikė iki 1994-ųjų, o jį pastatė Vilniaus 6-oji statybos remonto valdyba. Pirmame aukšte buvo įrengtas 140 vietų restoranas ir 90 vietų atvira terasa, o rūsyje – 180 vietų didžioji salė, 40 vietų banketų salė su atskiru įėjimu bei orkestro estrada koncertams. Bendras restorano plotas siekė 1 428 kv. metrų.

Brutalizmo eros pavyzdys

„Tauro ragas“ atspindėjo tuo metu populiarų brutalizmo stilių, kuriam priskiriami ir 1971 m. duris atvėrę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Restoranas pasižymėjo originaliais sprendimais: fasado ir vidaus puošybai pirmąkart panaudotas grubiai apdorotas estiškas dolomitas, brutalizmui būdingi netinkuoti ir nedažyti gelžbetonio paviršiai, lubose įrengti didžiuliai švieslangiai, sukonstruotas gelžbetoninis stogas, į rūsį vedantys atviri laiptai.

Pastato architektui A. Mačiuliui talkinęs dailininkas E. Gūzas „Tauro ragui“ suprojektavo ir originalius baldus bei įrangą. Restoraną puošė akmeniniai stalai su žvilgančio nikelio detalėmis, vestibiulio grindys dekoruotos mozaika pagal dailininkės Marijos Mačiulienės eskizą, o skulptorius Steponas Šarapovas sukūrė dekoratyvinę raudonos spalvos sienelę iš dirbtinės odos, kuri derėjo su restorano darbuotojų vilkėtomis raudonomis liemenėmis. Pirmasis baro aukštas vadintas „traukiniu“, nes suolų išdėstymas priminė traukinio vagoną.

S. Šarapovas šalia restorano taip pat sukūrė metalo lakštų skulptūrą „Tauras“, tačiau ji čia ilgai neužsibuvo. Pasakojama, kad skulptūrą nuspręsta pašalinti modernaus meno nesupratusio komunistų partijos ideologijos vado Valerijaus Charazovo iniciatyva, kurio įsakymu po trejų metų „Tauras“ išmontuotas ir išvežtas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, meno kūrinys buvo trumpam sugrąžintas restoranui, o šiandien jį galima rasti skulptūrų parke „Vilnoja“, tačiau nėra aišku, ar tai originalas, ar kopija.

Mitais apipinta didžiausia sostinės „girdykla“

Savu laiku „Tauro ragas“ buvo vienas iš vos kelių alaus barų-restoranų Vilniuje bei pirmasis, turėjęs tokį platų alaus ir patiekalų asortimentą. Vietos populiarumas buvo neįtikėtinas, čia nuolat driekdavosi milžiniškos eilės, o ypač prieš krepšinio ar futbolo rungtynes. Restorane dažnai grojo kapela, vėliau vykdavo ir estrados žvaigždžių pasirodymai. Nors „Tauro ragas“ buvo pagarsėjęs, kaip didžiausia sostinės „girdykla“, jame rinkdavosi labai įvairi publika – nuo šalies elito atstovų iki studentų, kuriems baras netgi tapo savotišku kelrodžiu, nes pasakymas „ateik prie karvės“ reiškė susitikimą prie „Tauro“ skulptūros.

Restoraną išgarsino ir vadinamasis „vamzdžio mitas“. Projektuojant pastatą buvo svarstoma alų tiekti vamzdžiais tiesiai iš už 300 metrų buvusios „Tauro“ alaus gamyklos, tačiau idėjos atsisakyta, nes „Tauro ragas“ priklausė ne gamyklai, o restoranų ir kavinių trestui. Nepaisant to, daugybė restorano lankytojų ilgai tikėjo, kad tai tiesa. Iš tikrųjų alus į restoraną buvo atvežamas ir parduodamas 1,5 ir 3 litrų ąsočiais, iš kurių klientai į bokalus įsipildavo patys.

„Tauro rago“ istorija tęsiasi

Dabar buvusio restorano pastato teritorijoje pastatytas A++ energinės klasės verslo centras „Jasinskio2“, kurį sudaro 6 aukštai ir 2 aukštų požeminė automobilių parkavimosi aikštelė, o nuomojamas plotas siekia 7 700 kv. metrų. Naujame verslo centre įdiegtos pažangios drėkinimo, vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemos, užtikrinančios aukščiausią kokybę biuro darbuotojams ir svečiams.