Spaudos centras
Nuolat varginantis apsunkintas kvėpavimas per nosį, nosies užgulimas, lėtinė sloga, gerklės skausmas – problemos, su kuriomis susiduria nemažai žmonių. Tačiau šios iš pirmo žvilgsnio nedidelės bėdos nesprendžiamos gali virsti nuolatiniu diskomfortu, kvėpavimo sutrikimais, prastu miegu ir žymiu gyvenimo kokybės pablogėjimu.
Medicinos centro „Northway“ gydytoja otorinolaringologė dr. Vilma Beleškienė sako, kad vienas iš efektyvių, tačiau vis dar nepakankamai plačiai žinomų minėtų negalavimų gydymo būdų – krioterapija arba šalčio terapija, galinti reikšmingai pagerinti pacientų būklę, išvengiant bendrinės nejautros, pooperacinės nosies tamponados ir kraujavimo rizikos.
„Tai švelnus, bet efektyvus būdas sumažinti gleivinės paburkimą, pagerinti kvėpavimą per nosį ar sumažinti lėtinį gerklės skausmą. Krioterapija puikiai tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems ir gali būti gera alternatyva operacijai“, – sako specialistė ir plačiau pasakoja apie šį gydymo būdą.
Kas yra krioterapija?
Krioterapija – tai gydymo metodas, kurio metu pasitelkiant azoto suboksidą (N₂O) audiniai paveikiami labai žema temperatūra – apie -89 °C. Šaltis veikia pakitusius ar uždegiminius audinius – jie sumažėja arba pažeistos ląstelės sunyksta. Dėl to palengvėja simptomai: gerėja kvėpavimas, mažėja skausmas ir nosies sekrecija.
Krioterapija gali padėti išspręsti užsitęsusias nosies ir gerklės problemas
Pasak dr. V. Beleškienės, otorinolaringologijoje (LOR) krioterapija dažniausiai efektyviai taikoma dviem pacientų grupėms. Pirmoji – tai nosies problemų turintys žmonės: juos vargina lėtinė sloga, apsunkintas kvėpavimas per nosį, nuolatinis užgulimas ar padidėjusi sekrecija. Antroji grupė – pacientai, kenčiantys nuo lėtinio ryklės skausmo, kurį dažnai provokuoja šalti gėrimai ar ledai, taip pat patiriantys ryklės dirglumą ar gleivinės sausumą.
Plačiausiai ir sėkmingiausiai krioterapija taikoma pirmajai grupei pacientų, kurie dažnai yra priklausomi nuo nosies purškalų, t. y. kraujagysles sutraukiančių vaistų. Šie pacientai paprastai namuose turi ne vieną purškalą – prie lovos, rankinėje ar automobilyje, nes be jų ne tik negali nei užmigti, nei sportuoti, bet ir normaliai kvėpuoti dienos metu. „Nors šie vaistai padeda greitai ir veiksmingai palengvinti kvėpavimą, ilgesnis jų vartojimas daro didelę, dažnai negrįžtamą žalą nosies gleivinei. Ilgainiui jų poveikis trumpėja, nosis pradeda džiūti, kraujuoti. Dėl to žūsta svarbios gleivinės struktūros, o tai apsunkina bet kokios pagalbos veiksmingumą – tiek gydymą, tiek operacijų eigą bei gijimą po jų“, – aiškina gydytoja otorinolaringologė.
Krioterapija taip pat tinkama pacientams, kuriuos vargina alerginė ar lėtinė sloga – kai kvėpavimas per nosį suprastėja atsigulus, o užgulimas pasireiškia tai vienoje, tai kitoje nosies pusėje, taip pat tiems, kurie skundžiasi nuolatiniu sekreto tekėjimu iš nosies. Tai efektyvus, neskausmingas, saugus būdas padėti žmonėms, kurie ilgą laiką gyvena su šiais simptomais ir konservatyvus gydymas jau yra neveiksmingas.
Antra svarbi pacientų grupė – žmonės, varginami lėtinio ryklės skausmo, kuris sustiprėja dėl šalčio poveikio, pavyzdžiui, geriant šaltus gėrimus ar valgant ledus. Krioterapiją taip pat galima atlikti pacientams, kuriuos vargina tonzilių akmenys.
Kaip atliekama procedūra ir ką jaučia pacientai?
Krioterapijos procedūra yra trumpa ir saugi, atliekama su vietiniu nuskausminimu. Gydytojas į nosies ertmę įveda specialų itin ploną zondą, kuris priglaudžiamas prie gleivinės – juo tiekiamas azoto suboksidas. Kiek laiko truks šaldymas, sprendžiama pagal paciento gleivinės būklę, anatominius struktūrų ypatumus.
Gydytojos otorinolaringologės teigimu, gydymas nesukelia skausmo ir kraujavimo, tik po jo gali būti jaučiamas lengvas spaudimas ar dilgčiojimas. Po procedūros kelias dienas taip pat gali būti jaučiamas nosies užgulimas, todėl rekomenduojama saugoti nosį, kelias dienas nesportuoti, nesilankyti pirtyje, vengti intensyvios fizinės veiklos. Gali pasireikšti ir laikinas gleivinės paburkimas, tačiau jis greitai praeina.
Kiek procedūrų prireikia?
Gydant nosies užgulimą, dažniausiai pakanka vienos krioterapijos procedūros. Tuo tarpu lėtiniam ryklės skausmui mažinti kartais prireikia 2–3 seansų, priklausomai nuo būklės sudėtingumo. „Tinkamai parinktam pacientui tai – efektyvus, saugus ir greitas gydymo metodas. Be to, po šio gydymo nereikia ilgo gijimo ar nedarbingumo laikotarpio“, – sako dr. V. Beleškienė.
Ar procedūra tinka vaikams?
Pasak gydytojos otorinolaringologė, krioterapija yra saugi ir vaikams. Dažniausiai ji taikoma nuo 9–10 metų, tačiau kai kuriais atvejais galima taikyti ir jaunesniems pacientams – tai sprendžiama individualiai. Kaip pastebi dr. V. Beleškienė, svarbiausia – ne amžius, o vaiko bendradarbiavimas ir pasiruošimas procedūrai.
Kada krioterapija netinka?
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nepaisant šio metodo privalumų, svarbu žinoti, kad krioterapija ne visais atvejais yra tinkamas sprendimas. Jei kvėpavimas per nosį yra sutrikęs dėl iškrypusios nosies pertvaros arba polipų, efektyvesnis gali būti chirurginis gydymas. Prieš paskiriant procedūrą, pacientas visuomet apžiūrimas, atliekami reikalingi tyrimai ir įvertinama, ar šis metodas bus veiksmingas.
Rezultatas – pastebimai pagerėjusi savijauta ir gyvenimo kokybė
Pasak dr. V. Beleškienės, krioterapija dažnai reikšmingai pagerina pacientų savijautą jau per pirmąsias savaites. Sumažėja nosies užgulimas, pagerėja kvėpavimas, mažėja sekreto kiekis, dingsta gerklės skausmas. „Būna atvejų, kai pacientai po procedūros sako, kad pirmą kartą per kelerius metus galėjo gerai išsimiegoti, nes nosis nebebuvo užgulusi. Arba prisipažįsta, kad be baimės dėl gerklės skausmo vėl gali pasimėgauti ledais ar išgerti stiklinę šalto gėrimo“, – dalijasi gydytoja.
Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina krioterapijos efektyvumą – ypač gydant vazomotorinę ir alerginę slogą. Tyrimai rodo, kad tinkamai parinktiems pacientams procedūros poveikis gali išlikti net kelerius metus, o komplikacijų rizika – minimali.
„Jeigu vargina nuolatinis nosies užgulimas, priklausomybė purškalams, lėtinė sloga ar ryklės skausmas, verta pasitarti su gydytoju otorinolaringologu dėl krioterapijos galimybės. Šis modernus, mažai invazyvus gydymo būdas gali padėti išvengti sudėtingesnių intervencijų ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Kartais pakanka vos vienos procedūros, kad žmogus vėl pradėtų normaliai kvėpuoti, miegoti ir tiesiog jaustis geriau“, – baigdama pokalbį sako gydytoja otorinolaringologė dr. V. Beleškienė.