Nuo statybos idėjos iki suderinimo: praktinis projektinių pasiūlymų viešinimo gidas

Projektinių pasiūlymų viešinimas dažnai suvokiamas kaip formali procedūra, tačiau praktikoje tai vienas jautriausių viso proceso etapų. Būtent čia tiesiogiai susiduria statytojo interesai, gyventojų lūkesčiai ir savivaldybės atsakomybė suderinti skirtingas pozicijas. 

Verslui tai etapas, kuriame sprendžiamas ne tik projekto priimtinumas visuomenei, bet ir jo įgyvendinimo terminai. Netinkamai atliktas viešinimas gali lemti konfliktus, pakartotines procedūras ir reikšmingus projekto vėlavimus, kurie tiesiogiai didina projekto finansinę riziką, o profesionaliai suvaldytas – padėti sklandžiai judėti link galutinio suderinimo. Kas yra projektinių pasiūlymų viešinimas, kaip jis vyksta praktikoje, kokios klaidos daromos dažniausiai ir kaip jų išvengti?

Gyventojai supažindinami su projektuojamu objektu

Paprastai kalbant, projektinių pasiūlymų viešinimas yra būdas supažindinti suinteresuotus gyventojus su projektuojamu objektu ir suteikti jiems galimybę išsakyti savo nuomonę, užduoti rūpimus klausimus, pateikti pasiūlymus.

Viešinimo metu vyksta oficialus susirinkimas (gyvai arba nuotoliu), kuriame dalyvauja projektuotojas, statytojas, teisininkai ir kitų sričių specialistai. Jie pristato projektuojamo statinio architektūrą ir kitus pagrindinius sprendinius, kurie ir sudaro projektinius pasiūlymus.

Nors gali atrodyti, kad tai tik formali procedūra kompleksiniame statybos leidimo gavimo procese, iš tiesų tai vienas svarbiausių etapų, kur susikerta trijų pagrindinių subjektų interesai – savivaldybės, statytojo ir suinteresuotų gyventojų.

Gyventojams – tai galimybė išreikšti savo pastabas, pasiūlymus, pateikti klausimus.

Vystytojui – ne tik privaloma procedūra, be kurios nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bet ir priemonė suprasti, kaip projektuojamas statinys paveiks aplinkinių gyventojų interesus. Praktikoje tai taip pat ir rizikų identifikavimo etapas, leidžiantis įvertinti galimus savivaldybės reikalavimus, projekto korekcijas ir su tuo susijusius papildomus kaštus dar prieš priimant galutinius investicinius sprendimus.

Savivaldybei – būdas išgirsti gyventojus ir suderinti skirtingus interesus. Neretai po viešinimo savivaldybė įpareigoja statytoją keisti ar papildyti sprendinius, pavyzdžiui, įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, želdinių, vaikų žaidimų aikštelių ir kt. arba atlikti pakartotines viešinimo procedūras.

Viešų susirinkimų eiga

Susirinkimai gali vykti labai skirtingai. Būna atvejų, kai ateina daugiau nei šimtas gyventojų ir kiekvieno iš jų poziciją reikia išklausyti bei pateikti atsakymą. Tokie susirinkimai gali trukti ir kelias valandas.

Kur kas retesnės situacijos, kai visuomenės atstovai į susirinkimą apskritai neateina. Tokiu atveju pati procedūra yra laikoma atlikta, tačiau vis tiek privaloma išlaukti vieną valandą nuo susirinkimo pradžios.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Viena klaidingiausių nuostatų yra manymas, kad gyventojai pakalbės, procedūra bus atlikta „dėl akių“ ir bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kitaip tariant, statytojas sau, o gyventojai sau.

Toks požiūris dažnai išprovokuoja konfliktus su bendruomene. Savivaldybė rimtai vertina tokias situacijas ir gali įpareigoti statytoją atlikti pakartotinį viešinimą arba tiesiog nepatvirtinti projektinių pasiūlymų. Verslo požiūriu tai reiškia realius nuostolius – užsitęsusius terminus, papildomas projektavimo išlaidas ir prarastas pajamas dėl vėluojančių statybų pradžios, o kartais net visiško projekto sustabdymo.

Todėl projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros metu privalu sudaryti sąlygas pasisakyti visiems gyventojams, pateikti profesionalius, aiškius atsakymus. Jeigu klausimai kompleksiniai ir jiems reikia papildomos analizės – nurodyti, kad atsakymas bus pateiktas raštu vėliau.

Kad susirinkimas vyktų sklandžiai, reikia ruoštis iš anksto: labai gerai susipažinti su projektiniais pasiūlymais, įvertinti rajono, kuriame projektuojamas statinys, ypatumus. Tai leis žinoti, ko tikėtis susirinkimo metu ir užtikrintai jam pasirengti. Tai padės ne tik sklandžiau valdyti susirinkimo eigą, bet ir priimti sprendimus dėl galimų projekto korekcijų, kol jos dar nėra kritiškai brangios ar techniškai sudėtingos.

Klausimai – dėl projektinių sprendinių

Jeigu rajone trūksta automobilių stovėjimo vietų ar yra intensyvus eismas, tikrai kils klausimų, kur projektuojamo statinio gyventojai, darbuotojai ar kiti naudotojai statys automobilius, kaip tai paveiks eismo srautus, ar nesuprastės eismo saugumas ir pan.

Jeigu teritorija jau tankiai užstatyta, o projektuojamą statinį siekiama „įsprausti“, dažnai kyla klausimų dėl šviesos patekimo sumažėjimo, atstumų išlaikymo, užstatymo intensyvumo ir kt.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai, gyventojų nuomone, projektuojamas statinys labai išsiskiria iš konteksto. Tuomet klausimai yra susiję su urbanistiniu integralumu.

Neretai užduodami ir su projektiniais pasiūlymais nesusiję klausimai, pavyzdžiui, kaip buvo įsigytas sklypas, kas vykdys statybas, kodėl statoma būtent šiame rajone, o ne kitame ir t.t. Tai irgi nėra projektuojamo statinio sprendiniai. Visgi dėl nežinojimo ar kitų priežasčių viešinime dalyvaujantys asmenys kartais ima atsakinėti į tokius klausimus ir įsivelia į perteklines, niekur nevedančias diskusijas.

Profesionali pagalba padeda užtikrinti sklandžią eigą

Iki viešo susirinkimo ar jo metu projektuotojas turi paskirti viešo susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Teisės aktai nereglamentuoja, kas konkrečiai turi moderuoti viešą svarstymą.

Viešinimo procedūroms neretai samdomi teisininkai. Jie išmano viešinimo tvarką, kurios nesilaikymas dažnai lemia pareigą procedūras atlikti iš naujo, o tai kainuoja laiką ir pinigus. Teisininkai užtikrina, kad iki viešinimo būtų tinkamai įvykdytos gyventojų informavimo procedūros, prižiūri, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų (viešinimo trukmė – ne trumpiau kaip viena valanda, daromas garso įrašas, registruojami dalyviai, laikomasi viešinimo struktūros ir kt.).

Viešuosiuose susirinkimuose teisininkai dažnai atlieka pirmininkaujančių asmenų funkcijas. Tai leidžia viešinimą atlikti nuosekliai ir sukontroliuoti, kad būtų atsakinėjama tik į su tema susijusius klausimus, atsakymai būtų profesionalūs ir argumentuoti, vengiama beprasmių konfliktų ir emocinių diskusijų.

Į tuos pačius klausimus, pastabas ar pasiūlymus galima atsakyti labai aiškiai ir konkrečiai, bet, kita vertus, galima įsivelti į diskusijas ir konfliktus. Po viešinimo savivaldybė tą patį turinį gali įvertinti labai skirtingai, priklausomai nuo to, kaip buvo pravestas viešinimas.

Po viešinimo ne ką mažiau svarbu tinkamai sutvarkyti dokumentaciją: parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį protokolą, ataskaitą ir raštiškus atsakymus gyventojams, jei buvo tokių užklausų.

Profesionali teisininkų pagalba realiai sutaupo laiką ir pinigus, ypač tais atvejais, kai teritorijoje yra jautrių niuansų (pvz., tankiai užstatytas rajonas, saugoma teritorija), veikia aktyvi, organizuota bendruomenė, sudėtingi kaimyniniai santykiai, didelė projekto vertė ir bet koks delsimas kainuoja brangiai.

Komentaro autorius - Karolis Barkauskas, „Motieka ir Audzevičius“ statybų ir NT teisininkas.