Šešioliktoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’25“ sutraukė daugiau nei 80 galerijų ir meno institucijų, pristatė 320 menininkų bei 15 meno organizacijų iš 14 pasaulio šalių. Tarp jų išsiskyrė latvių menininkė Sabīne Vernere, kuriai tarptautinė komisija skyrė advokatų kontoros COBALT įsteigtą jaunojo menininko prizą. Menininkė įvertinta už drąsią moteriškumo analizę ir medžiagiškumo tyrimus jos kūrinių serijoje „Bestiarai“.
Menininkės darbai, atkeliavę iš jos solinės parodos „Bestiarai“, surengtos Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, tapo vienu ryškiausių mugės akcentų. Šio projekto pagrindą sudaro bestiariumo tradicija – gražiai iliustruotas viduramžių pamokomojo pobūdžio aprašymų rinkinys, pagrįstas žvėrių gyvenimo motyvais, kuriuose gyvūnai simboliškai atspindėjo žmogaus dorybes ir ydas. Menininkė šią idėją pritaiko šiuolaikinei realybei – posovietinės moters patirčiai.
„Projektas sumanytas kaip istorinės ikonografijos ir moters seksualumo posovietinėje erdvėje dialogas tarp kūrinių. Mane domino, kaip istoriškai buvo formuojamas moters kūnas ir balsas – kaip grėsmė ir kaip pagunda“, – pasakoja S. Vernere.
Jaunojo prizo laureatės kūryboje moters kūnas tampa kultūriniu lauku, kuriame susipina istorinis paveldas, kontrolės mechanizmai ir intymi patirtis. Menininkė siekia atskleisti, kaip baimės ir stereotipai vis dar formuoja moters savivoką, ir taip transformuoti nusistovėjusius moteriško seksualumo suvokimus.
Medžiagose – istorija ir emocija
„Bestiarų“ serijoje S. Vernere ypatingą dėmesį skiria naudojamoms medžiagoms ir jų simbolikai. Pasak jos, kiekviena faktūra ar paviršius turi ne tik estetinę, bet ir kultūrinę reikšmę. Šiai serijai naudojama kiaušininė tempera ant medvilninio popieriaus, dažyto ąžuolo rėmai ir drožtas marmuras.
„Kiekvienos medžiagos kontekstas man yra itin svarbus. Kiaušininė tempera, gaminama iš trynio, acto ir pigmento, žymi tapybos pradžią – tai seniausias žinomas tapybos būdas, – pabrėžia COBALT įsteigo prizo laimėtoja. – Dažyti ąžuoliniai rėmai buvo specialiai sukurti šiai parodai. Jų tamsiai raudonas atspalvis pasirinktas sąmoningai – apdoroti tamsiai karmino tonu, jie primena kūno skysčius – kraują, mėsą, menstruacijas. Tokie rėmai pateikia kūrinius kaip simbolinius kūnus, kurie susiduria su žiūrovu kaip emociniai, nerimą keliantys, o ne pasyvūs vaizdai.“
Dar vienas svarbus serijos elementas – marmuras, tačiau ne naujas, o surinktas iš akmens dirbtuvių atliekų. Menininkė pasitelkia šiuos fragmentus kaip metaforą atstumtam kūnui – subraižytam, sulaužytam, bet iš naujo suformuotam.
„Kai šis didingas natūralus akmuo nebegali atlikti savo buitinės funkcijos – kaip virtuvės stalviršis ar vonios plokštė – jis yra išmetamas. Aš surenku šiuos subraižytus ir sulaužytus fragmentus ir atiduodu akmens meistrui, kuris, remdamasis mano piešiniais, rankomis švelniai juos nušlifuoja ir suformuoja. Tuomet kiekvienam akmeniui kuriu specialų tušo piešinį, tarsi grąžindama šiai medžiagai dalį jos orumo“, – pasakoja ji.
Kūrybinis kelias ir tyrimai
Seksualumo tema S. Vernere kūryboje yra centrinė ašis nuo studijų Latvijos dailės akademijoje. „Studijuodama dažnai susidurdavau su nesupratimu ir pasipriešinimu. Tačiau ši įtampa tik sustiprino mano ryžtą tęsti šią kryptį“, – atvirauja ji.
Menininkė moters seksualumo temą toliau plėtojo ir tyrinėjo profesinėse doktorantūros studijose, kurias baigė šį rudenį. Jų metu sukūrė keturias parodas – trys iš jų vyko sovietmečio pastatuose, siekiant tiesiogiai įtraukti posovietinį kontekstą.
„Man svarbu, kad erdvė, kurioje eksponuoju kūrinius, taptų tyrimo dalimi – ne tik fonu, bet aktyviu dalyviu, atspindinčiu laikmečio ideologiją“, – sako S. Vernere.
Pirmasis įvertinimas – įkvėpimas ateičiai
Apdovanojimas menininkei – pirmasis jos karjeroje, todėl ypač reikšmingas, teigia ji:
„Tai mano pirmasis apdovanojimas, ir man jis labai svarbus – žinau, kad komisija pastebėjo ir įvertino mano darbą. Esu labai dėkinga Tartu „KOGO“ galerijai, kuri mane pakvietė. Jaučiuosi laiminga, pagerbta bei įkvėpta. Tęsiu darbą su tokiu pačiu atsidavimu ruošiantis kitai parodai pavasarį.“
Anot jaunojo menininko prizo steigėjo – advokatų kontoros COBALT vadovaujančio partnerio Lietuvoje dr. Irmanto Norkaus – šis įvertinimas tarsi paskata menininkei ir toliau kelti klausimus:
„Apdovanojimas kasmet skiriamas kūrėjui, kurio darbai ne tik išsiskiria profesionalumu, bet ir kelia aktualius klausimus mūsų visuomenei. Tokie darbai ne tik praplečia meno lauką, bet ir skatina platesnį dialogą apie tai, kas mes esame šiandien bei kuo norime tapti ateityje.“