Nustatytos korupcijos rizikos azartinių lošimų licencijavimo ir priežiūros procesuose

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba) azartinių lošimų licencijavimo ir priežiūros procesuose, nustatė korupcijos rizikas. Azartinių lošimų įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kokiems asmenims taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, o dėl abstrakčių sąvokų kyla subjektyvaus lošimo rūšių interpretavimo rizika. Sprendimai, kuriais leista atidaryti lošimo automatų salonus prekybos centruose kelia neskaidrių susitarimų tarp lošimų organizatorių ir priežiūros institucijos riziką.

Analizės metu nustatyta, kad Azartinių lošimų įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kokiems asmenims taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, taip pat nenumatyta, kaip tai bus tikrinama. Be to, nustatyta, kad vienos lošimų įmonės vienintelis akcininkas, galimai, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Šios aplinkybės gali būti pavojingos, nes rinkoje gali veikti teisti ar grėsmę valstybės ir lošėjų interesams keliantys asmenys.

Dar viena reikšminga spraga – tai Priežiūros tarnybos poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuotos nuotolinių lošimų rūšys, kurios neįtvirtintos įstatyme, pavyzdžiui, nuotoliniai stalo lošimai gyvai. Dėl abstrakčios nuotolinio lošimo sąvokos kyla subjektyvaus lošimo rūšių interpretavimo rizika. Nuotoliniai lošimai yra augantis segmentas – pernai už dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose įmokėta suma siekė 2,2 mlrd. Eur.

Priežiūros tarnybos sprendimai, kuriais leista atidaryti lošimo automatų salonus ar lošimo namus (kazino) prekybos centruose prieštarauja įstatymo nuostatoms, kurios draudžia steigti nurodytas lošimų vietas prekybos centruose, siekiant sumažinti impulsyvaus, atsitiktinio lošimo riziką – ypač tarp asmenų, kurie lošimų neieško tikslingai. Įstatyme įtvirtintas tikslas – mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir galimą žalą žmogaus sveikatai, todėl sprendimai, kuriais nesilaikoma minėto draudimo, kelia neskaidrių susitarimų tarp lošimų organizatorių ir priežiūros institucijos riziką.

Analizuojamu laikotarpiu (2021–2024 m.) galiojusios baudos už Azartinių lošimų įstatymo pažeidimus buvo neproporcingos lošimo bendrovių gaunamoms pajamoms. Galiojęs reglamentavimas numatė „baudų lubas“, dėl to vienai bendrovei, kurios bendrosios metinės pajamos 2023 m. siekė beveik 70 mln. Eur. (arba 192 tūkst. Eur per dieną), skirtos baudos buvo 8–12 kartų mažesnės už šios bendrovės vienos dienos gaunamas pajamas, tad neturėjo pakankamo atgrasomojo poveikio. Už įstatymo nuostatų pažeidimus šiai bendrovei 2023 m. baudos skirtos 5 kartus.

Taip pat teisės pažeidimai neretai pripažįstami mažareikšmiais (beveik trečdalis visų atvejų). Analizuojamu laikotarpiu už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus nebuvo skirtos nei vienos baudos. STT vertinimu, tokia poveikio priemonių taikymo praktika ne tik neužtikrina veiksmingos prevencijos, bet ir sudaro palankias sąlygas pakartotinių pažeidimų darymui.

Nustatyta interesų konflikto ir neobjektyvių sprendimų rizika, kurią kelia Priežiūros tarnybos gaunama parama iš lošimo bendrovių ar su jomis susijusio lošimų tiekėjo. Pavyzdžiui, 2016 m. Priežiūros tarnyba iš trijų įmonių gavo 13 tūkst. Eur paramos. Toks paramos gavimas kelia abejonių dėl Priežiūros tarnybos, vykdančios tiek lošimų licencijavimo, tiek priežiūros funkcijas, sprendimų nešališkumo.

STT rekomenduoja Finansų ministerijai ir Lošimų priežiūros tarnybai imtis priemonių teisės aktų bei procedūrų tobulinimui, siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems lošimo rinkos dalyviams. Institucijoms pateiktos rekomendacijos tobulinti teisinį reglamentavimą, aiškiai apibrėžiant lošimų rūšis, priežiūros procedūras, nepriekaištingos reputacijos tikrinimo mechanizmą bei visų licencijų galiojimo sąlygų tikrinimą, peržiūrėti patikrinimų organizavimo sistemą, prioritetus grįsti rizikos vertinimu. Taip pat siūloma užtikrinti Priežiūros tarnybos nepriklausomumą, draudžiant paramos gavimą iš prižiūrimų ūkio subjektų ar su jais susijusių asmenų.

Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Korupcijos rizikos analizę rasite čia.