Nustatytos korupcijos rizikos Valstybinės ligonių kasos gydymo įstaigų priežiūros procese

Viešojoje erdvėje atsiradus informacijai apie galimą privačios gydymo įstaigos veikimą įsisavinant PSDF lėšas per neva teiktas slaugos paslaugas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų (TLK) vykdomos gydymo įstaigų (ūkio subjektų) kontrolės procesuose. Nustatyta, kad gydymo įstaigų priežiūros procesas gali sudaryti galimybes subjektams piktnaudžiauti, dėl ko PSDF biudžetas galimai nebūtų panaudotas kitoms, objektyviai reikalingoms gydymo paslaugoms apmokėti. 

STT korupcijos prevencijos specialistai analizės metu nustatė, jog gydymo įstaigų kontrolę atliekantys VLK ir TLK specialistai, nustatę neteisėtus PSDF biudžeto lėšų panaudojimo atvejus (pavyzdžiui, asmeniui sveikatos priežiūros įstaigoje suteikiama viena paslauga, tačiau įstaiga pateikia keletą sąskaitų apmokėjimui), ne visuomet taiko administracinę atsakomybę ir neskiria baudos ar įspėjimo, kai tam egzistuoja visos sąlygos.

Pavyzdžiui, per 2022–2023 metus iš viso VLK ir TLK atliko 817 kontrolės procedūrų, tačiau administracinę atsakomybę pritaikė tik 3 atvejais (visais atvejais buvo paskirtos baudos), o tai sudaro apie 0,4 proc. atvejų nuo visų kontrolės procedūrų. Svarbu pažymėti, jog minėtų 3 baudų suma neviršija 1000 Eur. Palyginimui, VLK duomenimis, vien per 2023 m. tiek įprastų kontrolės procedūrų metu, tiek supaprastintų neatitikčių vertinimo ir kontrolės procedūrų metu, bendrai buvo nustatyta 635 653 Eur žala valstybės biudžetui. Vadinasi, pagal dabartines sankcijas, gydymo įstaigoms tiek potencialios, tiek realiai skiriamos baudos dydis praktikoje nesiekia nei 1 proc. nustatytos žalos.

Taip pat, Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) įtvirtintos galimai per švelnios finansinės nuobaudos, o dabartinė poveikio priemonių sistema neturi realaus ar pakankamai efektyvaus poveikio gydymo įstaigoms. Pavyzdžiui, pagal ANK, gydymo įstaigai pateikus neteisingus duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas numatyta tik 140 – 300 Eur bauda, o pakartotinio pažeidimo atveju numatyta griežčiausia sankcija – tik 850 Eur. Šių aplinkybių visuma gali sukurti nebaudžiamumo jausmą ir neatgrasyti nuo galimų pažeidimų.

Be to, pastebėta, kad tarp visų TLK neproporcingai skiriasi jų atliktų gydymo įstaigų stebėsenos ir kontrolės procedūrų skaičius, o tai reiškia, jog TLK suteikiama itin didelė laisvė planuoti šias veiklas, kartu indikuojant apie galimai silpną tarpusavio koordinaciją, procedūrų planavimą. Pavyzdžiui, per 2023 metus, savivaldybės gyventojų skaičiumi didžiausia Vilniaus TLK atliko 49 kontrolės procedūras, o mažiausia – Panevėžio TLK, atliko 66 kontrolės procedūras. Svarbu pažymėti, jog Panevėžio TLK 2023 m. pradžioje buvo pasirašiusi 181 sutartį su TLK veiklos zonos gydymo įstaigomis, kai tuo tarpu Vilniaus TLK buvo pasirašiusi su veiklos zonos gydymo įstaigomis 639 sutartis, t. y. 3,5 karto daugiau. Itin decentralizuotas TLK darbas gali būti mažiau atsparus korupcijos rizikoms, o išorės subjektams gali būti lengviau paveikti mažą darbuotojų dalį, kuri turi didelę diskrecijos teisę priimti įvairius sprendimus, nesant papildomos kontrolės ar atskaitomybės.

Taip pat, STT pastebėjo, jog vertinant kokios gydymo įstaigos yra klasifikuojamos kaip aukšto rizikos lygio, labai dažnai aukščiausią rizikos lygį pasiekia viešosios įstaigos. Analizuojant to priežastis, pastebėta, jog šiuo metu galiojantys kriterijai yra nepalankūs didelėms gydymo įstaigoms, kurios išlaikomos iš valstybės lėšų, nes dėl paslaugų teikimo plataus masto, savaime atitinka didelį kiekį rizikos kriterijų, o privačios gydymo įstaigos, galimai nepatenka vien dėl to, jog teikia gerokai mažiau paslaugų ir atskirais atvejais, specializuojasi tokiose srityse, kurios neatitinka rizikos kriterijų. Kvestionuotina ar, pavyzdžiui, konsultacijų / paslaugų skaičius ar darbas su informacine sistema iš tiesų labiausiai atspindi įstaigos ar įmonės tikrąjį veiklos rizikos lygį. Pažymėtina ir tai, jog kontrolės procedūrų metu surinkti duomenys taip pat rodo, jog privataus kapitalo gydymo įstaigos tam tikrais atvejais faktiškai kelia didesnę riziką. Pavyzdžiui, Vilniaus TLK 2023 m. atliko 49 kontrolės procedūras, 30 atvejų buvo nustatytas nepagrįstai gautų PSDF lėšų faktas. Iš tų 30 atvejų, 20 nepagrįstai gautų PSDF lėšų faktų nustatyta privataus kapitalo gydymo įstaigose.

Nustatyta, jog teisiniame reglamentavime ir praktikiniame jo taikyme nėra aiškios gydymo įstaigų kontrolės, t. y. proceso, kuomet yra tikrinamos sutarčių su VLK ir TLK sudariusių įstaigų ir įmonių teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo atitiktis nustatytiems reikalavimams, procedūras atliekančių specialistų rotacijos, ne visi terminai gydymo įstaigų kontrolės procedūrose yra aiškiai apibrėžti. Tokia reglamentavimo stoka prisideda prie atvejų, kuomet tą pačią gydymo įstaigą tikrina tie patys darbuotojai, o tai gali sukelti neteisėtų susitarimų ir neobjektyvių sprendimų rizikas, leisti vilkinti kontrolės procedūras ir kt.

VLK duomenimis, 2024 m. buvo planuojamos 3,5 mlrd. eurų PSDF biudžeto pajamos. Tai turėtų sudaryti 5,4 % Lietuvos BVP ir 13,5 % viršyti 2023 m. planuoto PSDF biudžeto. 2025 m. planuojamos 3,94 mlrd. eurų pajamos, t. y. beveik 14 % daugiau nei 2024 m. Šių lėšų panaudojimo kontrolę, be kita ko, atlieka ir VLK bei TLK atsakingi specialistai. Dėl to, atsižvelgusi į nustatytas galimas korupcijos rizikas, STT pateikė Valstybinei ligonių kasai ir Sveikatos apsaugos ministerijai antikorupcinio pobūdžio pasiūlymus dėl gydymo įstaigų kontrolės proceso tobulinimo. STT siūlo:

1. Sveikatos apsaugos ministerijai plėsti ir griežtinti administracines nuobaudas, kurios numatytos gydymo įstaigų priežiūros ir kontrolės procesuose, rizikoms valdyti ir teikti teisėkūros iniciatyvą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui.

2. VLK keisti praktiką gydymo įstaigų veiklos priežiūros ir kontrolės procese, kuomet nustačius neteisėtus PSDF biudžeto lėšų panaudojimo atvejus, ne visuomet yra taikoma administracinė atsakomybė bei gydymo įstaigoms skirti realias finansines sankcijas.

3. Taip pat teisiniame reglamentavime siūloma įtvirtinti vidinę TLK darbuotojų rotacijos procedūrą, pagal kurią būtų aiškiai apibrėžti atvejai ar nurodytas minimalus intervalas tarp tų pačių darbuotojų dalyvavimo tos pačios gydymo įstaigos kontrolės procedūroje.

4. Numatyti ir tiksliai apibrėžti kontrolės procedūrose atliekamos ekspertizės atlikimo terminą bei maksimalų terminą tarp gydymo įstaigos patikrinimo pabaigos ir ekspertizės pradžios.

5. Tikslinti įstaigų ir įmonių veiklos rizikingumo laipsnio nustatymo procedūrą, pakeičiant / pasitikslinant rizikos rodiklius, kurie galėtų tiksliau atspindėti ūkio subjektų keliamą riziką.

Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Pažymėtina, jog STT taip pat parengė ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo sritį reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, jog už fiktyvių duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikimą nėra numatyta atgrasančių poveikio priemonių ir šios priemonės ne visais atvejais pažeidėjams taikomos, paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartyse nėra nuostatų dėl sankcijų taikymo įstaigoms, netinkamai vykdančioms sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų, pateikti tikslius ir teisingus duomenis apie suteiktas biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šios korupcijos rizikos pasitvirtino ir korupcijos rizikos analizės atlikimo metu.

Susipažinti su visa korupcijos rizikos analize bei pateiktais pasiūlymais galite čia.