Nutukimo ekonominė kaina Lietuvai: 1 numestas kilogramas gali sutaupyti 24 eurus?

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius

100 kg sveriančiam žmogui numetus 1 kg, Lietuvos sveikatos sistemai tenkantis poveikis gali siekti apie 24 Eur mažesnių viešųjų sveikatos išlaidų per metus.

2026 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) Lietuvos modelis pateikia vertinimą, kuriame nutukimo paplitimo sumažėjimas iki geriausius rezultatus turinčių valstybių ketvirčio lygio siejamas su 3,3 proc. mažesnėmis sveikatos išlaidomis, apie 0,8 proc. didesniu BVP ir maždaug 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus.

Lietuvos 2025 m. ekonomikos mastu tai atitinka maždaug 211,3 mln. Eur sveikatos išlaidų ir apie 674,1 mln. Eur BVP poveikio dydį. Šios sumos apibūdina skirtingus, tarpusavyje susijusius ekonominio poveikio kanalus.

Tiesa, 24 Eur dydis nėra Lietuvoje empiriškai nustatyta vieno kilogramo kaina, tai tik iliustracinis perskaičiavimas, gautas tarptautiniame tyrime nustatytą santykinį sveikatos išlaidų pokytį pritaikius Lietuvos sveikatos finansavimo mastui.

Kas penktas suaugęs Lietuvoje jau nutukęs

„Eurostat“ 2026 m. rugsėjo 4 d. paskelbė 2025 m. duomenis apie 18 m. ir vyresnių ES gyventojų kūno svorį. Nutukimu laikomas kūno masės indeksas (KMI), lygus 30 arba didesnis, o KMI nuo 25 iki mažiau kaip 30 priskiriamas pre-obese kategorijai.

Lietuviškai šią grupę tiksliausia apibūdinti kaip antsvorį turinčius, bet dar nutukimo ribos nepasiekusius žmones. 2025 m. nutukę buvo 16,3 proc. ES suaugusiųjų, dar 35,4 proc. turėjo antsvorį. Abi grupės sudarė 51,7 proc. suaugusių ES gyventojų. 2019 m. antsvorį arba nutukimą turėjo 52,7 proc. suaugusiųjų, tad per šešerius metus esminio lūžio neįvyko, rodiklis per šį laikotarpį sumažėjo tik apie 0,2 procentinio punkto.

Lietuvos 2025 m. nutukimo rodiklis siekė apie 21,5 proc. ir buvo 5,2 procentinio punkto didesnis už 16,3 proc. ES vidurkį, Lenkijoje rodiklis siekė 19,4 proc., Švedijoje 17,5 proc., Estijoje 22,0 proc., Suomijoje 23,2 proc., Latvijoje 24,6 proc. Didžiausia nutukusių suaugusiųjų dalis buvo Maltoje, 26,6 proc., o mažiausia Italijoje, 7,0 proc. Graikijoje - 12,8 proc., Rumunijoje 12,9 proc. (Eurostat, 2026)

Problema prasideda dar iki KMI 30

Vyrų ir moterų duomenys rodo, kad didelė rizikos dalis susiformuoja dar iki nutukimo. 2025 m. nutukę buvo 17,4 proc. vyrų ir 15,3 proc. moterų, o antsvorį turėjo 41,9 proc. vyrų ir 29,3 proc. moterų, o antsvorį arba nutukimą turėjo 59,3 proc. vyrų ir 44,6 proc. moterų.

Prevencijos požiūriu tai svarbi riba, nes jei intervencija pradedama tik tada, kai KMI pasiekia 30, dalis rizikos jau būna susiformavusi. Ankstyvas svorio didėjimo, kraujospūdžio, gliukozės apykaitos ir fizinio pajėgumo vertinimas ekonomiškai prasmingas dar antsvorio stadijoje. Fizinis aktyvumas yra svarbi, bet ne vienintelė nutukimo paaiškinimo dalis – maisto pasirinkimą veikia ne tik gyventojų nuostatos, bet ir kainos bei vartojimo galimybės.

Pasekmės sveikatai tampa ir ekonomikos klausimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono 2024 m. duomenimis, antsvoris ir nutukimas kasmet siejami su daugiau kaip 1,2 mln. mirčių, kurios sudaro daugiau kaip 13 proc. visų mirčių regione.

Čia beveik 60 proc. suaugusiųjų turi antsvorį arba nutukimą; vyrų dalis siekia 63 proc., moterų 54 proc. Maždaug kas trečias mokyklinio amžiaus vaikas turi antsvorį arba nutukimą, jaunesnių nei penkerių metų vaikų rodiklis siekia apie 8 proc., paauglių – maždaug ketvirtadalį.

Suaugusiųjų nutukimo paplitimas regione nuo 1975 iki 2016 m. išaugo 138 proc., o vien nuo 2006 iki 2016 m. padidėjo 21 proc. PSO nutukimą sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, obstrukcine miego apnėja, osteoartritu ir mažiausiai 13 vėžio rūšių rizika.

EBPO 2025 m. duomenimis, tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 77,6 metų ir buvo 3,5 metų trumpesnė už EBPO vidurkį.

Nutukimas EBPO modelyje – pirmasis Lietuvos prioritetas

Svarbiausią ekonominį atsakymą Lietuvos atveju pateikia 2026 m. balandžio 15 d. EBPO Lietuvos analizė. Joje vertinama, kaip keistųsi sveikatos ir ekonomikos rezultatai, jei nuo 2026 m. šeši rizikos veiksniai pasiektų geriausius rezultatus turinčių 25 proc. EBPO ir ES valstybių lygį pagal amžiaus ir lyties grupes.

Modelis apima oro taršą, žalingą alkoholio vartojimą, nutukimą, nepakankamą fizinį aktyvumą, rūkymą ir nesveiką mitybą bei jų poveikį pirmiausia onkologinėms ligoms, lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, širdies ir kraujagyslių ligoms ir diabetui.

Jei visi šeši rizikos veiksniai pasiektų geriausio valstybių ketvirčio lygį, 2026–2050 m. Lietuvoje vidutiniškai per metus būtų 15 328 mažiau naujų neužkrečiamųjų ligų atvejų.

Priešlaikinis mirtingumas iki 75 metų būtų 15,8 proc. mažesnis, bendros sveikatos priežiūros išlaidos 6,6 proc. mažesnės, darbo jėgos apimtis padidėtų 20 214 viso etato ekvivalentų, o metinis BVP būtų vidutiniškai 2,3 proc. didesnis už bazinę projekciją. Tai yra vidutiniai metiniai 2026–2050 m. modelio rezultatai, o ne vienų konkrečių metų prognozė.

Nutukimas Lietuvos modelyje išsiskiria pagal visus penkis EBPO vertinamus rezultatus, jam tenka 57 proc. modeliuojamo potencialaus naujų ligų atvejų sumažėjimo, 39 proc. priešlaikinio mirtingumo sumažėjimo, 50 proc. sveikatos išlaidų sumažėjimo ir po 37 proc. darbo jėgos bei BVP pagerėjimo potencialo.

Šie procentai neparodo dabartinės nutukimo dalies visoje Lietuvos ligų ar ekonominių nuostolių struktūroje, bet jie rodo, kokia bendro modeliuojamo pagerėjimo dalis tenka nutukimo paplitimo sumažinimui.

Išsamesniame EBPO modelio priede nutukimo scenarijui tiesiogiai pateikiami trys pagrindiniai Lietuvos rezultatai: apie 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus, 3,3 proc. mažesnės sveikatos išlaidos ir maždaug 0,8 proc. didesnis BVP – šie tiesioginiai rodikliai naudojami Lietuvos piniginiams perskaičiavimams.

3,3 proc. sveikatos išlaidų – apie 211,3 mln. Eur

Santykinis EBPO rezultatas tampa daug aiškesnis jį susiejus su Lietuvos ekonomikos dydžiu. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. nominalus Lietuvos BVP rinkos kainomis siekė 84,258 mlrd. Eur. OECD Data Explorer 2025 m. Lietuvos einamąsias sveikatos išlaidas preliminariai vertina 7,6 proc. BVP. Tokia ekonominė bazė atitinka maždaug 6,404 mlrd. Eur bendrų metinių sveikatos išlaidų.

EBPO modeliuojamą 3,3 proc. nutukimo poveikį pritaikius 6,404 mlrd. Eur sveikatos išlaidų bazei, gaunamas apie 211,3 mln. Eur metinis ekonominis mastas. Ši suma nėra faktinė Lietuvos nutukimo gydymo sąskaita ir nėra garantuotas valstybės biudžeto sutaupymas, tai tik prielaidomis grįstas perskaičiavimas, parodantis, ką 3,3 proc. modeliuojamas sveikatos išlaidų skirtumas reikštų 2025 m. dydžio Lietuvos sveikatos sistemoje.

„Eurostat“ duomenimis, ES einamosios sveikatos priežiūros išlaidos 2023 m. siekė apie 1,72 trln. Eur ir sudarė 10,0 proc. ES BVP. Vienam gyventojui tenkančios nominalios išlaidos padidėjo nuo 2 668 Eur 2014 m. iki 3 835 Eur 2023 m., arba 43,7 proc.

Lietuvos sveikatos išlaidos 2023 m. sudarė 7,3 proc. BVP. EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos 2025 m. Lietuvos profilyje nurodoma, kad valdžios ir privalomojo draudimo schemos finansavo apie 68 proc. visų sveikatos išlaidų; ES vidurkis buvo apie 80 proc.

2025 m. EBPO „Health at a Glance“ apžvalgoje naudojama kita palyginamoji bazė, o pagal ją Lietuvos sveikatos išlaidos sudarė 7,6 proc. BVP, EBPO vidurkis – 9,3 proc., prevencijai teko 2,8 proc. Lietuvos ir 3,4 proc. EBPO sveikatos išlaidų.

Beveik 900 priešlaikinių mirčių

Sveikatos išlaidos yra tik viena ekonominio poveikio dalis – EBPO Lietuvos nutukimo scenarijuje tiesiogiai pateikiamas maždaug 0,8 proc. didesnio BVP rezultatas. Jį pritaikius 2025 m. Lietuvos 84,258 mlrd. Eur BVP bazei, gaunamas apie 674,1 mln. Eur metinis ekonominis mastas. Tai nėra valstybės biudžeto pajamos ir nėra sveikatos sistemos sutaupymas, bet leidžia apibūdinti platesnį ekonomikos rezultatą, kuris modelyje susidaro per geresnę sveikatą, mažesnį ankstyvą mirtingumą, didesnę darbo jėgos apimtį, mažesnį nedarbingumą ir didesnį produktyvumą.

211,3 mln. Eur ir 674,1 mln. Eur negalima sudėti ir vadinti bendra nutukimo kaina – pirmasis dydis apibūdina sveikatos išlaidų kanalą, antrasis platesnį BVP kanalą, o dalis jų ekonominių mechanizmų persidengia, todėl šiuos dydžius reikia vertinti atskirai.

EBPO bendrus Lietuvos rezultatus galima išreikšti ir žmonių skaičiumi – tiesioginis EBPO rezultatas priešlaikiniam mirtingumui yra aiškesnis: apie 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus.

145 Eur vienam užimtajam: nematoma sąskaita

Lietuvos sveikatos sistema veikia solidarumo principu. Gydymas priklauso nuo medicininio poreikio, o ne nuo to, kiek konkretus žmogus tais metais sumokėjo į sistemą. Tai reiškia, kad plačiai paplitusių ir bent iš dalies išvengiamų rizikos veiksnių ekonominės pasekmės galiausiai paskirstomos visai visuomenei.

Lietuvos banko 2026 m. balandžio mėn. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nurodyta, kad 2025 m. vidutinis metinis užimtųjų skaičius siekė 1 456,2 tūkst. žmonių.

211,3 mln. Eur bendrų sveikatos išlaidų ekonominį mastą padalijus iš šio skaičiaus gaunama apie 145 Eur vienam užimtajam per metus arba maždaug 12 Eur per mėnesį. Tai nėra konkretus 12 Eur mokestis dirbančiajam, bet skaičius parodo 211,3 mln. Eur dydį vieno užimtojo mastu. Realus poveikis pasiskirsto tarp sveikatos sistemos, socialinio draudimo, darbdavių, prarasto darbo laiko ir produktyvumo.

Vienas numestas kilogramas – apie 24 Eur per metus

Vieno kilogramo dydis šiame straipsnyje yra iliustracinis perskaičiavimas, remiantis Thorpe ir Joski 2024 m. gruodžio 5 d. JAMA Network Open paskelbtu tyrimu, kuriame nustatyta, kad 5 proc. kūno svorio sumažėjimas buvo susijęs su vidutiniškai 670 JAV dolerių, arba apie 8 proc., mažesnėmis metinėmis sveikatos priežiūros išlaidomis.

Esant KMI 30, 5 proc. svorio sumažėjimas siejosi su maždaug 7 proc. mažesnėmis išlaidomis, o esant KMI 45 su maždaug 10 proc. mažesnėmis išlaidomis.

Taigi, jei žmogus sveria 100 kg, 5 proc. svorio sumažėjimas reiškia 5 kg. Lietuvos viešai finansuojamos sveikatos sistemos mastui pritaikytas 8 proc. scenarijus atitinka apie 120 Eur mažesnių viešųjų sveikatos išlaidų per metus vienam tokiam žmogui, o vienam kilogramui tenka apie 24 Eur per metus. Pagal JAMA tyrime nustatytą 7–10 proc. intervalą vieno kilogramo dydis Lietuvos sąlygomis yra maždaug 21–30 Eur per metus. Numetus 10 kg, to paties tyrimo didesnio svorio sumažėjimo scenarijus Lietuvos bazei duoda apie 230 Eur per metus.

100 kg sveriančiam žmogui numetus 1 kg, šis iliustracinis skaičiavimas atitinka apie 24 Eur mažesnių viešųjų sveikatos išlaidų per metus. Tai nėra Lietuvoje empiriškai nustatyta vieno kilogramo kaina ir nėra tiesioginė biudžeto santaupa. Poveikis priklauso nuo pradinio KMI, gretutinių ligų, gydymo poreikio ir svorio pokyčio išlikimo.

Prevencija turi prasidėti anksčiau nei gydymas

Valstybės požiūriu racionaliausia prevenciją pradėti tada, kai rizika dar nėra virtusi brangiai gydoma liga.

EBPO 2019 m. modelyje mažų sąnaudų nutukimo prevencijos priemonės kainavo maždaug 0,5–1,3 JAV dolerio pagal perkamosios galios paritetą vienam gyventojui per metus, o daugiau išteklių reikalaujančios priemonės iki maždaug 8 JAV dolerių.

Žmogaus kūno svoris nėra pagrindas vertinti jo charakterį, atsakomybę ar vertę, o nutukimas yra daugiaveiksmis reiškinys, kuriame susipina biologiniai, socialiniai, ekonominiai ir elgsenos veiksniai.

Viešosios ekonomikos klausimas atsiranda kitoje vietoje, kai rizikos veiksnys paplitęs didelei gyventojų daliai, jo pasekmės patenka į bendrą sveikatos sistemą, nedarbingumą, darbo rinką, socialinį draudimą ir šalies produktyvumą. 

Vieno numesto kilogramo iliustracinis dydis siekia apie 24 Eur per metus, o pagal JAMA tyrimo intervalą apie 21–30 Eur. Šie skaičiai nepagrindžia individualios atsakomybės perkėlimo žmogui, bet jie aktualūs prevencijos ekonominiam vertinimui – nutukimo pasekmės atsispindi gydymo, vaistų, nedarbingumo ir produktyvumo sąnaudose. Ekonominis klausimas yra, kokią šių sąnaudų dalį galima sumažinti ankstesnėje rizikos stadijoje.