NŽT žemės išteklių naudojimo stebėsenos duomenis pateiks išsamiuose žemėlapiuose

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), nuolat vykdydama žemės išteklių naudojimo stebėseną, šiais metais taip pat organizuoja išsamios visos Lietuvos teritoriją apimančios dirvožemių tipų bei savybių duomenų ataskaitos ir žemėlapių parengimą. Per praėjusius metus buvo atlikti dirvožemio savybių stebėsenos parengiamieji darbai, kurių metu surinkta ir išanalizuota dirvožemių tipų ir granuliometrinės sudėties medžiaga.

Žemės išteklių naudojimo stebėsena suteikia galimybę analizuoti žemės naudojimo pokyčius ir priimti sprendimus, pagrįstus racionalių žemės ūkio naudmenų formavimu, konkurencingų ūkių kūrimu, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimu, kaimo infrastruktūros plėtra bei gyvenimo sąlygų kaime gerinimu. Žemės išteklių naudojimo stebėsena 10-yje nuolatinių stebėjimo teritorijų, kurių bendras plotas – 4000 ha, jau vykdoma penkiolika metų (2005–2019).

Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.

NŽT užsakymu, kasmet vykdoma žemės ūkio augalų grupių sudėties ir žemės ūkio naudmenų naudotojų grupių ir jų pokyčių stebėsena. Šalies mastu ūkių valdos turi tendenciją didėti. Nuo 2011 m. iki 2019 m. vidutinis valdos dydis išaugo nuo 8,7 ha iki 18,4 ha. Siekiant racionalaus ūkininkavimo, valdos turėtų ir toliau didėti, būti kompaktiškesnės (mažesniais atstumais tarp sklypų). Tam padėtų Žemės konsolidacijos projektai, kurių tikslas yra pagerinti išsibarsčiusių žemės sklypų kompaktiškumą, stambinti žemės valdas, stiprinti ūkius ir didinti jų produktyvumą. Pastebėtas nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotų didėjimas Prienų, Utenos ir kt. kalvotose nuolatinės stebėsenos teritorijose.

Kas penkeri metai vykdoma žemės ūkio naudmenų dirvožemių agrocheminių savybių stebėsena. Analizuojant kelerių metų duomenis, galima modeliuoti ir prognozuoti šių pagrindinių dirvožemio agrocheminių savybių kitimą – tokių kaip dirvožemio rūgštėjimas, humuso praradimas arba kaupimas, pagrindinių augalų maisto medžiagų (judraus fosforo bei judraus kalio) dirvožemyje kitimą.

NŽT užsakymu, kas penkeri metai vykdoma žemės ūkio naudmenų melioracinės būklės stebėsena. Dešimtyje stebėsenos teritorijų ir visos šalies mastu pagrindinė drenuotų žemės naudmenų plotų užmirkimo priežastis yra drenažo sistemų pažeidimai. Valstybės mastu ryškesnis yra nusausintų drenažu blogos būklės plotų sumažėjimas – 0,75 proc. visų žemės naudmenų. Monitoringo teritorijoje šis pokytis – 1,87 proc.

Taip pat kas 10 metų atliekama natūralių ir antropogenizuotų žemės ūkio naudmenų dirvožemio dangos stebėsena. Dėl žmogaus veiklos bei įvairių klimato veiksnių dirvožemis Lietuvoje nuolatos kinta. Kalvotuose plotuose (tokiuose kaip Utenos ar Prienų rajono nuolatinio stebėjimo teritorijose) vyksta dirvožemio erozija. Didėja eroduoti plotai arba erozijos laipsnis, o tarpukalvėse ir tarpubangėse vyksta nuplautos organinės medžiagos kaupimas – deliuvizacijos procesas. Dirvožemio tipo kitimui įtakos turi melioracijos sistemos veikimas tiek reljefinguose, tiek ir lyguminiuose rajonuose.