„OP Corporate Bank“: kritiniuose sektoriuose ES importas iš Kinijos auga, priklausomybę siekiama mažinti

Gegužę suėjo 50 metų, kai Europos Ekonominė Bendrija užmezgė diplomatinius ir oficialius ekonominius ryšius su Kinija. Pasak „OP Corporate Bank“ ekonomistų, besikeičianti pasaulinė prekybos tvarka Europoje ir Lietuvoje gali paaštrinti konkurenciją bei padidinti priklausomybę, ypač tam tikruose sektoriuose, nes Kinija imasi aktyvių skatinimo priemonių.

Auganti ES ir Lietuvos priklausomybė  

Šią savaitę Kinija sumažino pagrindines paskolų palūkanų normas 10 bazinių punktų, taip siekdama paskatinti savo šalies verslus ir ekonomiką. 

„Kritiniuose sektoriuose ES importas iš Kinijos auga – perkamos ličio baterijos, plienas, metalai, elektromobiliai. Didėjanti šalies įtaka išryškina Europos švariųjų technologijų įmonių iššūkius ir didina ES priklausomybę nuo Kinijos“, – sako Joona Widgrén, „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas.

Kinija jau penkerius metus yra didžiausia ES prekių tiekėja – praėjusiais metais iš jos importuota 21,3% prekių už 517,8 mlrd. Eur. Antroje vietoje likusios JAV tiekė 13,7% prekių. 

Lietuvos importas iš Kinijos pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 5,6% (prieš metus buvo 4,5%),  Kinija pakilo į penktą svarbiausių importo partnerių poziciją.  

Kinija išlieka trečia svarbiausia ES eksporto rinka – į šalį nukeliauja 8,3% ES gaminamos produkcijos už 213,3 mlrd. Eur, rodo praėjusių metų duomenys. Lietuva į Kiniją eksportuoja nedaug – praėjusiais metais šiai šaliai teko tik 0,58% eksporto apimčių, šalis užėmė 28 vietą tarp svarbiausių eksporto partnerių.   

„Didmeninės prekybos, gamybos įmonėms Lietuvoje ir visoje ES svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgoje perspektyvoje brangstant eksportui į JAV, Kinijos įmonės dar atkakliau sieks pasiūlyti savo prekes bei žaliavas Europos pirkėjams – galimos didelės nuolaidos ar net kainų dempingas. Kai kurioms įmonėms tai gali būti palanki situacija, o kitoms svarbu tam ruoštis“, – pabrėžia Giedrius Dzenkauskas, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo verslo klientų vadovas. 

Laikinai sumažino įtampą

JAV ir Kinijai paskelbus apie 90 dienų truksiantį mažesnių tarpusavio importo muitų laikotarpį, prekybos karas laikinai pristabdytas. Pagal susitarimą, JAV sumažino dalies Kinijos prekių importo tarifus nuo 145% iki 30%, o Kinija – JAV prekėms nuo 125% iki 10%. Abi šalys įsipareigojo tęsti derybas, siekiant ilgalaikio prekybos susitarimo. 

Pagal dabar galiojančius laikinus muitų tarifus, Kinijos prekės valstijose šiek tiek pabrango, nes iki muitų karo joms galiojo vidutinis 20,8% tarifas, o dabar jis išaugo iki 30%. Tai 44% didesni muitai, vis dėlto galutinėje kainoje jie sudaro palyginti nedidelę dalį. 

Tuo tarpu JAV prekės Kinijoje atpigo, nes prieš pokyčius Kinija taikė vidutinius 21,2% muitus, o dabar jie sumažėjo 53% iki 10% tarifo dydžio.  

Pasak G. Dzenkausko, Lietuvos ir Europos įmonės gavo laiko pasiruošti galimam kiniškų prekių antplūdžiui rudenį, jei JAV ir Kinija atnaujintų muitų karą.   

„OP“ ekonomistų skaičiavimais, JAV ir Kinijai nepavykus pasiekti susitarimo dėl muitų, įsigalioję tarifai šių metų Kinijos ekonomikos augimą gali sulėtinti nuo 1% iki 2%. 

Neabejojama, kad Kinijos vyriausybė imsis skatinamųjų priemonių, kad sušvelnintų poveikį ir išlaikytų BVP augimą, bei aktyviai ieškos naujų rinkų. 

Praėjus vos savaitei po laikino susitarimo dėl muitų, Kinijos liaudies bankas nusprendė sumažinti 1 metų trukmės paskolų pagrindinę palūkanų normą nuo 3,1 % iki 3,0 %, o 5 metų trukmės – nuo 3,6 % iki 3,5 %.

Pasak „OP“ ekonomistų, pinigų politikos švelninimas turėtų tęstis visus metus. 

Kinijos iššūkiai

Pastaruosius kelerius metus Kinija susiduria su ekonomikos augimo lėtėjimu – „OP“ prognozuoja 3,5% BVP augimą šiemet ir 4% kitąmet. Tai – daugiau nei perpus mažesni rodikliai, kuriuos šalis fiksuodavo anksčiau. 

Praėjusiais metais Kinijos ekonomika augo 5%. Tokį BVP augimo tikslą Kinijos vyriausybė kelia ir šiems metams, tačiau dabartinėmis sąlygomis jį pasiekti bus gana sudėtinga.

„Metų pradžioje fiksuotą augimą palaikė pramonės ir eksporto sektoriai. Vidaus vartojimas išlieka silpnas, nors pastebimi nedideli atsigavimo ženklai“, – teigia J. Widgren. 

Prekybos ginčas dar labiau silpnina vartotojų pasitikėjimą Kinijoje, kurį vyriausybė bando stiprinti. Gyventojų nuotaikas itin neigiamai paveikė nekilnojamojo turto rinkos griūtis, prasidėjusi 2020-iais. 

Nuo to laiko iki dabar nekilnojamojo turto vystytojams galioja skolinimosi apribojimai. Ekonomisto teigimu, nekilnojamojo turto sektorius Kinijoje turėtų atsigauti per ateinančius dvejus metus, dalis neparduotų butų konvertuojami į socialinius būstus. 

Infliacija Kinijoje išlieka žema – praėjusiais metais kainos kilo vos 0,2%, o 2% infliacijos tikslas, tikėtina, nebus pasiektas ir šiemet. Kinijoje valstybės skola, siekianti 120% šalies BVP, ir toliau auga. Gyventojus ypač neramina aukštas vietos valdžios skolų lygis. 

Laukia struktūriniai pokyčiai

Demografinė padėtis Kinijoje taip pat sudėtinga – nors tai yra antra pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje, skaičiuojama, kad per ateinančius 10 metų iš darbo rinkos pasitrauks apie 300 mln. 50-60 metų amžiaus žmonių. 

Prognozuojama, kad Kinijos pensijų sistemai jau 2035 m. gali pritrūkti lėšų, nors pensinis amžius šalyje yra ilginamas. 

Didžioji dalis Kinijos tiesioginių užsienio investicijų yra nukreipiama į Aziją – šiam žemynui atitenka 68%, Lotynų Amerikai 20%, o Europai tenka vos 5%. 

„Nuo 2020 m. šalis įgyvendina Dvigubos apyvartos strategiją. Ja siekiama kuo labiau skatinti vidaus vartojimą, inovacijas bei nepriklausomybę nuo importo“, – sako ekonomistas.

Pasak J. Widgren, atvirumas pasaulio rinkoms, investicijoms ir eksportui yra išlaikomas, bet siekiama, kad tai nebūtų pagrindinis ekonomikos augimo šaltinis. 

Kinija vis didesnį dėmesį skiria žaliosioms technologijoms – auga investicijos, vis daugiau gyventojų įsigyja elektrinius automobilius, dviračius, yra miestų, kuriuose veikia tik elektriniai taksi. 

Vis dėlto energijos poreikis išlieka didelis, auga naftos ir dujų importas iš Rusijos, o energijos gamybai vis dar plačiai naudojama akmens anglis.

Perspektyva Europai

Per 50 metų Kinijos ir ES prekybos apimtys išaugo šimtus kartų ir yra istoriškai aukščiausiame taške. Nors praėjusiais metais ES importas ir eksportas į Kiniją mažėjo atitinkamai 0,5% ir 4,5%, ryšiai vis dar labai tamprūs.  

ES siekia mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos, ypač tokiose jautriose srityse kaip  puslaidininkiai, svarbiausios žaliavos ar strateginės technologijos. Lietuvoje taip pat taikomi tam tikri apribojimai ir saugumo reikalavimai, ribojantys Kinijos gamintojų įrangos naudojimą 5G tinkle ar žaliojoje energetikoje. 

Vis tik ES pozicija įvardijama tik kaip rizikos mažinimas, o ne visiškas atsisiejimas nuo Kinijos, ko siekia JAV.  

Pasak „OP“ ekonomistų, pasaulinės prekybos neapibrėžtumas ir Kinijos ekonomikos problemos išlieka, laikinai sumažinti muitų tarifai su JAV įtampas tik pristabdė.  

„Lietuvos ir visos ES verslui svarbu suprasti kintančius procesus ir laiku prisitaikyti ar pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis – peržiūrėti tiekimo grandines, eksporto rinkas, vertinti konkurencinę aplinką bei valdyti rizikas. Gyvename itin sparčiai kintančioje aplinkoje, tad vasara bus laikas pasiruošti visiems galimiems scenarijams, kurie lauks rudenį“, – pastebi G. Dzenkauskas. 

Daugiau informacijos:

Raminta Vileniškienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo komunikacijos ir kultūros vadovė, [email protected],  www.opbank.lt