„OP Corporate Bank“ sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2%, lemtingi bus ES ir JAV derybų rezultatai

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ prognozuoja mažesnį šių metų Lietuvos ekonomikos augimą nei anksčiau. Banko ekonomistų skaičiavimais, šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) šalyje augs 2%, o kitąmet kils iki 2,5%. Jei Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pasieks susitarimą dėl muitų – Lietuvos ekonomika šiemet gali augti smarkiau.  

Lietuva – stipriausia regione 

„Lietuvos ekonomika išlaiko lyderės poziciją regione, augimą palaiko investicijos ir stiprus vidaus vartojimas. Auga eksportas, tačiau, kaip ir visur, su juo susijusios rizikos gerokai padidėjo. Jei Europa susitars su JAV dėl abipusiai palankių muitų tarifų, Lietuvos augimas šiemet galėtų būti spartesnis“, – teigia Joona Widgren, „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas, trečiadienį pristatęs banko ekonomikos apžvalgą. 

„OP“ ekonomistai dar kovą prognozavo 3% augimą šiemet ir kitąmet, tačiau šį ketvirtį perskaičiavo ir sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo rodiklį iki 2%, o kitų metų – iki 2,5%.

Visgi metinės infliacijos prognozę Lietuvoje banko ekonomistai paliko nepakeistą – šiemet ji bus apie 3%, o kitais metais priartės prie siekiamos normos ir sudarys 2,5%.

Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, nedarbo lygis – didžiausias ir siekia apie 6,9%.

Nestabili pasaulinė prekyba

„Šiuo metu pasaulio ekonomikos perspektyvoje dominuoja prekybos karas tarp JAV ir likusio pasaulio. Nors ir yra pasiektas laikinas susitarimas dėl muitų atidėjimo, neapibrėžtumas kenkia visoms šalims. JAV balansuoja ant recesijos ribos, euro zonoje augimas nedidelis, tad šiame kontekste Lietuvos ekonomikos perspektyvos atrodo neblogai“, – sako Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė. 

Šalies ekonomikos garvežys – pramonė. Sektorius sparčiai augo praėjusių metų pabaigoje ir išliko stabilus šių metų pradžioje. Pramonės gamyba beveik siekia pandemijos laikų aukštumas. Per 10 metų Lietuvos gamybos apimtys išaugo beveik 70%, nors Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį pramonė augo tik apie 20%. 

Pasak L. Iržikevičienės, gerai laikosi ir kiti sektoriai, atsigauna gyvenamoji statyba ir infrastruktūra, energetika dar daugiau investuoja į atsinaujinančią gamybą, eksportą augina informacinių technologijų bei transporto įmonės, o stiprus vidaus vartojimas palaiko mažmeninę prekybą. 

„OP“ ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet augs tik 0,5%, kitąmet – apie 1,3%, ir tai perpus mažesni rodikliai, nei prognozuota kovą. Augimą lėtina neapibrėžtumas dėl muitų ir prekybos ateities. 

Skaičiuojant, kiek darbuotojų dirba industrijose, labiausiai priklausomose nuo JAV, didžiausią riziką patiria Italija, Airija ir Islandija, nors JAV tarifų poveikis Europoje pasiskirstytų gana tolygiai. 

Paliaubos paskatintų augimą

Pasak J. Widgren, tvarios paliaubos Ukrainoje turėtų teigiamos įtakos Europos, taip pat ir Baltijos šalių, ekonomikoms. Pagerėtų vartotojų ir verslo pasitikėjimas, toliau augtų valstybių išlaidos gynybai bei atsirastų didelis Ukrainos atstatymo poreikis. 

Ekonomikas teigiamai veiktų ir ilgalaikio susitarimo atveju numatomas dujų kainų mažėjimas.

Ukrainos karo pabėgėliai, tikėtina, pradėtų grįžti į Ukrainą, tai galėtų mažinti Europos augimą, tačiau tokios migracijos įtaka būtų nedidelė.  

„OP“ teigimu, Baltijos šalys turi gerą išlaidų gynybai ir valstybės skolos santykį, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Lietuvoje gynybai skirtos išlaidos sudaro apie 2,8% nuo BVP, Latvijoje apie 2,9%, o Estijoje – apie 3,1%, esame tarp pirmaujančių valstybių Europoje. 

Tuo tarpu valstybių skolos lygis – vienas žemiausių tarp Europos šalių: 24% Estijoje, 38% Lietuvoje ir 47% Latvijoje, skaičiuojant nuo BVP.  

Latvijoje situacija nedžiugina

Banko ekonomistai sumažino ir kitų Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes. „OP Corporate Bank“ skaičiavimais, Latvijos BVP šiemet augs 1,5%, nors dar kovą prognozuota 2,5%. Ekonomisto teigimu, tokį augimą Latvija turėtų pasiekti tik kitais metais, nors anksčiau buvo tikimasi 3% augimo kitąmet.  

Bankas taip pat padidino Latvijos metinės infliacijos prognozę – tiek šiais, tiek kitais metais ji sudarys po 2,5%.

Šiek tiek stipresnis vidaus vartojimas palaiko šalies augimą, tačiau investicijos neauga dėl neapibrėžtumo pasaulyje. Dėl padidėjusių su eksporto plėtra susijusių rizikų Latvijos eksportas vystosi iš lėto. Latvijos nedarbo lygis išlieka mažiausias regione ir sudaro apie 5,1%.

Estija atsitiesia iš lėto 

Šiemet Estija taip pat gali tikėtis mažesnio ekonomikos augimo nei skelbta kovo mėnesį – atnaujintais duomenimis, šalies BVP šiais metais augs 1%, o kitąmet prisijungs prie kitų Baltijos šalių ir pasieks 2,5% augimą. 

Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais metinė infliacija Estijoje sudarys 5%, o kitais metais sušvelnės iki 3,5%. Vis dėlto ji išlieka didžiausia tarp Baltijos šalių – šiemet kainų augimas bus dvigubai didesnis nei Latvijoje ir 1 procentiniu punktu aukštesnis nei buvo prognozuojama praėjusį ketvirtį.

Estijos ekonomiką palaiko viešosios investicijos. Šalies augimas išlieka silpnas, o prekybos politikos įtampa slopina eksportą, investicijas ir paklausą, tačiau darbo rinka lieka stabili – nedarbo lygis šalyje siekia apie 6,7%. 

„OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas yra lyderiaujančios Suomijos finansinių paslaugų grupės „OP Financial Group“ dalis, Lietuvoje veikiantis 12 metų. Verslo bankas yra vienas didžiausių stambių ir vidutinių įmonių finansuotojų Lietuvoje, kurio verslo paskolų ir lizingo portfelis siekia 1,5 mlrd. Eur. „OP Corporate Bank“ veikia Baltijos šalyse ir Suomijoje. 

Daugiau informacijos:  

Raminta Vileniškienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo komunikacijos ir kultūros vadovė,  [email protected], www.opbank.lt