P. Poderskis: kai valstybė perka protingai, laimi ne tik ji, bet ir verslas, ir gyventojai

Žalieji viešieji pirkimai Lietuvoje jau tapo ne tik aplinkosaugos priemone, bet ir veiksmingu būdu taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, gerinti viešųjų paslaugų kokybę bei stiprinti ekonomiką. Nors dar kartais pasigirsta abejonių, kad tvarūs produktai yra brangesni ar sunkiau prieinami, praktika ir faktai rodo priešingai. Gerai apgalvoti sprendimai leidžia gauti daugiau vertės už tuos pačius arba net mažesnius kaštus ilgalaikėje perspektyvoje.

Kodėl tai svarbu visuomenei?

Įsivaizduokime paprastą pavyzdį – savivaldybė perka pieną mokykloms. Ar rinktis įprastą, ar ekologišką? Jei ekologiško pieno litras kainuoja vos 10 cnt daugiau, tačiau vaikai gauna švaresnį produktą, o pienas atkeliauja tiesiai iš ūkininko už kelių dešimčių kilometrų, laimi visi: sveikesnė mityba, vietos ūkininko verslas ir mokesčių mokėtojų kišenė. Trumpesnės tiekimo grandinės reiškia mažesnes logistikos rizikas ir atliekų nuostolius, todėl ilgainiui sutaupoma daug daugiau nei pradinis kainos skirtumas. Tai galioja ne tik maistui, bet ir statyboms, energijos vartojimui ar paslaugoms – šiek tiek aukštesnė kaina pradžioje atsiperka per ilgesnį tarnavimo laiką ir mažesnes išlaidas priežiūrai.

„Kaip pirkdami parduotuvėje renkamės ne vien pagal kainą, o vertiname, ką gauname mainais – sveikesnį produktą, ilgaamžiškumą, mažesnes sąnaudas – taip šiandien perka ir valstybė. Žalieji pirkimai mums leidžia sutrumpinti kelią nuo ūkio iki mokyklos ar ligoninės, sumažinti sąskaitas už energiją ir taupyti mokesčių mokėtojų eurus. Tai nėra brangesnis pasirinkimas – tai protingesnis pasirinkimas ilgam,“ – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Faktai vietoje mitų

Mitas, kad žalieji pirkimai neapsimoka, jau paneigtas realiais skaičiais. Vertinant ne tik produkto įsigijimo kainą, bet ir visą jo gyvavimo ciklą, sutaupoma daug daugiau. Energiją taupanti įranga ar tvarios statybinės medžiagos gali kainuoti daugiau, tačiau dėl mažesnių priežiūros, remonto ar energijos sąnaudų ilgalaikis efektas yra naudingas ir organizacijoms, ir visuomenei. Europos Komisijos duomenys rodo, kad pirkimuose, kai atsižvelgiama į visą gyvavimo ciklą, bendros išlaidos sumažėja net jei pradinis įkainis yra kiek aukštesnis. Pavyzdžiui, naudojant LED lemputę vietoj kaitrinės sutaupoma iki 90 proc. elektros energijos, o pati lemputė tarnauja iki 20 kartų ilgiau.

Kitas mitas – kad aplinkosauginiai reikalavimai yra per sudėtingi ir painūs. Lietuvoje žaliųjų pirkimų apimtys nuo 5 proc. 2020 m. pakilo iki daugiau nei 95 proc. 2025 m. Aplinkos ministerija parengė rekomendacijas skirtingoms prekių ir paslaugų grupėms, leidžia naujienlaiškius su aktualijomis ir patarimais, o Viešųjų pirkimų tarnyba siūlo išsamias gaires, DUK rinkinį ir konsultacijų liniją.

Taip pat klaidinga manyti, kad žalieji pirkimai mažina konkurenciją. Duomenys rodo priešingą tendenciją – vis daugiau tiekėjų prisitaiko ir siūlo tvarius sprendimus, mažėja vieno tiekėjo pirkimų skaičius, o pasiūlymų skaičius auga. Rinka prisitaiko: daugėja sertifikuotų produktų ir tiekėjų, turinčių aplinkos vadybos sistemas bei I tipo ekologinius ženklus. Tai reiškia, kad laimi ne tik valstybė, bet ir verslas.

Efektyvumo nauda mums visiems

Trumpesnės tiekimo grandinės ir geriau apgalvoti sprendimai leidžia mažinti tarpininkų skaičių, degalų sąnaudas ir logistikos kaštus, užtikrina šviežesnius produktus bei mažina maisto atliekas. Tai taip pat suteikia impulsą vietos ekonomikai – daugiau mokesčių lieka regione, kuriame produktai gaminami.

Lietuva šiandien neatsilieka nuo kitų Europos šalių, kurios dar anksčiau išsikėlė ambicingus tikslus. Nyderlandai 100 proc. žaliųjų pirkimų siekia nuo 2015 m., o Prancūzija jau nuo 2025 m. reikalauja, kad visi viešieji pirkimai turėtų bent vieną aplinkosauginį kriterijų.