Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?

Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę? Nors ir kaip norėtųsi stačiai nerti į aistros sūkurį, individualiosios psichologijos praktikas, lektorius, lytiskumougdymas.lt veiklos koordinatoriusMartynas Asakavičius pataria pasirinkti pastarąjį variantą.Visgi jis sutinka, kad tai padaryti nėra lengva.

Kultūra kviečia siekti sekso

M.Asakavičius pastebi, kad šiandienė masinė kultūra yra itin seksualizuota. Seksuliai atrodyti, turėti seksualinius santykius atrodo kaip vertybė, kurios reikia siekti. Pats svarbiausias dėmuo – žmogiškas ryšys – tame kažkur pasimeta.

„Kūno kultu, kur masiškai peršami vyro, moters išvaizdos stereotipai, jais persmelkta visa viešoji erdvė, pradedant influenceriais, kurie neretai tampa pagrindiniais paauglių nuomonės formuotojais, baigiant didžiaisiais portalais, kurie platina „naujienas“, kaip kokia nors žvaigždė pademonstravo tobulas formas“, – kalbėjo M.Asakavičius.

„Tai sukuria iškreiptą suvokimą apie seksualumą apskritai, nes kaip vertybę pateikia vieną jų dalį – išorę, patrauklumą. Nori nenori ši informacija paveikia žmones ir jie pradeda fokusuotis į tai savo gyvenime nukrypdami nuo esmingiausių dalykų, – konstatuoja pašnekovas. – Tačiau išoriniai dalykai yra super laikini.

Kad ir kaip besirūpintume savo kūnu, jis metams bėgant neišvengiamai keisis ir neatitiks vadinamųjų patrauklumo standartų. Akcentuojantis vien į tai, greičiausiai laukia nusivylimas. Tada žmonės kaip daiktai keičiami į jaunesnius, išvaizdesnius. Žinoma, nereikia absoliutinti, tačiau tokį elgesį galima pastebėti.“

Koks tavo body count?

„Vedant lytiškumo pamokas mokyklose vyresnių klasių moksleiviai manęs jau paklausia apie mano body count – tai yra kiek seksualinių partnerių turėjau, – sako individualiosios psichologijos praktikas, lektorius, lytiskumougdymas.lt veiklos koordinatoriusMartynas Asakavičius. – Šis klausimas visada suteikia progą papasakoti, kad seksualinių partnerių skaičius nėra vertybė gyvenime.

Priešingai, gali tapti našta, kuri gali daryti įtaką ateities santykiams, nes kiekviena patirtis neišsisklaido savaime, tu ją nešiesi su savimi.“

M.Asakavičius pasakoja, kad dėstant lytiškumo ugdymą jam neretai tenka girdėti jaunų žmonių išpažintis, kai jie guodžiasi, jog parneris patinka kaip asmenybė, bet priėjus prie intymesnių santykių jį pradeda lyginti su prieš tai turėtais ir pamato, kad jis, pavyzdžiui, nemoka bučiuotis. „Ir vietoje to, kad kartu išmoktų tai daryti, nusprendžiama netęsti santykių. Tie dalykai išsprendžiami, bet bėda, kad mes apskritai per mažai kalbamės ir apie seksualinį gyvenimą taip pat“, – pastebi pašnekovas.

Santykių pagrindas

M.Asakavičius teigia, kad užmezgę romantiškus santykius žmonės linkę gana greitai pereiti prie lytinės sueities. „Faktas, kad reta pora, kuri intymumą atkelia tolesniam etapui. „Susitinka porelė, įsimyli, prasideda seksualinis gyvenimas, aistra dar labiau įsiplieskia, gan greitai ateinama į santuoką, tačiau įsimylėjimas praeina, aistra išblėsta ir kai abu „išsiblaivo“, pamato, kad neturi apie ką kalbėti“, – scenarijų piešia M.Asakavičius.

„Populiari skyrybų priežastis – nesutapo nuomonės. Iš tiesų taip ir yra, tai joks juokas. Nuomonės ir nesutampa, kai prieš santuoką nepamatėte, kaip jos dera. Realiai tam nėra laiko, nes daug eterio užvaldo seksualinis gyvenimas, o vertybiniai požiūriai traukiasi į kitą planą. Tačiau kai seksualinis gyvenimas tampa rutina, išblėsta – o tas įvyksta neišvengiamai – pradedi aiškiau girdėti, ką kitas kalba, tada ir pamatai, kad tie požiūriai nesutampa“, – sako M.Asakavičius.

Jis teigia, kad aistra yra galingas stimuliatorius tęsti santykius, tačiau ji nėra tvirtas pagrindas, nuo ko reikėtų pradėti. Pašnekovas įsitikinęs, kad santykių pamatas turi būti statomas vertybiniais, dvasiniais pagrindais, tik tada jis bus tvirtas.

Ne nekaltas žaidimas

Kur kas mažiau eterio seksualizuotoje viešojoje erdvėje užima nenusisekusios meilės istorijos – neplanuoti nėštumai, toksiški santykiai, lytiniu keliu plintančios ligos, netgi patys sunkiausi atvejai, kai aklai atsidavus aistrai žmonės, dažniausiai merginos, patiria seksualinį išnaudojimą ar net papuola į seksualinę vergiją. Viso to priežastis – sprendimai, kurie padaromi apakinus aistrai. Net ir paprastas išsiskyrimas neretai tampa perkūnu iš giedro dangaus. Išdavystė atneša daug skausmo, o kraštutiniu atveju gali pastūmėti į norą atimti sau gyvybę.

„Esu turėjęs ne vieną pokalbį su vaikinais ir merginomis, ir jie tikrai jautriai išgyvena iširus santykiams. Dažniau tenka girdėti skaudesnių dalykų iš merginų, kurios jaučiasi save išdalinusios, gailisi, kad paskubėjo vedinos aistros ir dabar viskas subyrėjo“, – sako M.Asakavičius.

Tai kada pradėti?

Tačiau amžinai vengti intymumo taip pat ne išeitis, tai svarbi ir graži gyvenimo dalis. Kada vis dėlto būtų tas tinkamas metas patirti aistrą su kitu žmogumi?

„Pageidautina, kad seksualinius santykius pradėtų brandūs asmenys. Sakydamas branda, turiu omenyje tą psichologinio brendimo laipsnį, kai asmuo sugeba priimti atsakomybę už savo veiksmus. Didelė branda, kai jis priima atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitą“, – teigia M.Asakavičius.

„Paaugliams visuomet sakau, kad lytiniams santykiams startą geriausia duoti tada, kai turėsite žmogų, kuriuo visiškai pasitikėsite. Kai įsivaizduosite savo bendrą gyvenimą su juo, kad nebus baisu, jei neplanuotai pastosite, susilauksite vaiko. Ir tai turi būti abipusiai. Kitu atveju, raginčiau neskubėti“, – sako M.Asakavičius.

Jis pastebi, kad geriausia, kai tokį požiūrį įdiegia tėvai: „Mokykla negali išmokyti ir matematikos, ir istorijos, ir teisingo gyvenimo būdo – geriausiu atveju gali užkamšyti ugdymo spragas. Ir, be abejo, kalbėti yra viena, bet geriausią poveikį turi pavyzdys: kai tėvai vienas kitam rūpestingi, dėmesingi, rodo nors ir minimalius intymumo ženklus – pasibučiuoja, apsikabina... Blogiausia, kai tėvai viena sako, o kita daro. Tuomet paaugliai pasimeta ir daro išvadas, kurios nebūtinai yra tokios, kokių norėtume.“

Susiturėti sunku, bet įmanoma

„Suvaldyti seksualinę energiją tikrai nėra lengva“, – konstatuoja M.Asakavičius. Mokykliniame amžiuje, brendimui pasibaigus ar einant į pabaigą ji trykšta per kraštus. „Vaikinai pajaučia nevalingas erekcijas, kurias sukelia testosterono šuoliai. Tačiau tuos procesus kūne svarbu priimti natūraliai ir neskubėti ieškoti lytinio partnerio“, – sako pašnekovas.

„Tą energiją galima nukreipti nebūtinai intymumui. Kadangi pagrindinė mokinių misija mokytis ir ji reikalauja tikrai daug energijos, galima ją čia ir panaudoti – nukreipti į popamokines veiklas, kūrybą, sportą, kūrybinius užsiėmimus“, – pataria M.Asakavičius.

„Kiek žinau, seksualinio debiuto laikas dabar nėra dramatiškai ankstyvas – jis yra apie septynioliktus metus, tačiau lytinius santykius keičia masturbacija, kuri prasideda žymiai anksčiau. Dabartinės medijos ir jose esanti seksualinė kultūra, pornografijos prieinamumas labai parankus intymumą patirti su savimi. Retas kuris tam atsispiria. Tačiau čia irgi esama pavojaus. Yra trylikos, keturiolikos metų vaikinų, kurie man yra prisipažinę, kad jau jaučia nuo to priklausomybę. Neigiamas pornografijos aspektas, kad ji formuoja iškreiptą požiūrį į priešingą lytį, santykius“, – pasakojo pašnekovas.

Ištraukti santykius iš aklavietės

Ką daryti atsidūrus aklavietėje, kai po aistros ištinka „prablaivėjimas“ ir suvokiama, kad kartu ne pakeliui? „Skyrybos – lengviausias kelias, bet kai du žmonės supranta, kad santykis yra abiejų – ne vieno iš poros – darbas, tikrai yra įmanomi ilgi gyvenimo metai kartu“, – neabejoja M.Asakavičius.

„Tai pasiekiama per bendravimą, įsiklausymą. Dažnai poroje akcentuojame savo jausmus ir kito asmens elgesį ir kur kas rečiau pastebime kito asmens. Tie, kurie sugeba išgirsti kitą asmenį, kokioje santykių fazėje bebūtų, gali viską išspręsti“, – tvirtina pašnekovas ir priduria, kad išgyvenimų ignoruoti irgi nereikia, juos taip pat svarbu aiškiai ištransliuoti kitam poroje. „Nėra tiek daug telepatų ir ekstrasensų, kurie be žodžių skaitytų kitų jausmus“, – šypteli jis.

„Sakydami, kaip jaučiamės ir ką galvojame, galime prieiti prie sąlyčio taškų. Jei porelės draugystė prasidėjo nuo seksualinių patirčių ir vėliau santykis pradėjo byrėti, nereikia skubėti skirtis. Verčiau pažiūrėti, gal galima viską suremontuoti, o tas remontas, pasikartosiu, vyksta per kalbėjimą ir kalbėjimąsi“, – teigė M.Asakavičius.

Jei sunku tai daryti, jis pataria nebijoti kreiptis į porų konsultantus, profesionalius psichologus, psichoterapeutus, kurie padeda poroms susitikti ne fiziškai, o dvasiškai.

„Galiu atrodyti senamadiškas, – baigdamas pokalbį pripažįsta pašnekovas. – Tikrai yra nuomonių, kad geriau partnerį seksualiai pažinti iki rimtų įsipareigojimų, t.y. santuokos. Taip manantys pamiršta vieną svarbų faktą, kad lytinis santykis bus maloniausias, kai parneriai maksimaliai pasitikės vienas kitu. O tas pasitikėjimas atsiranda dėl įsipareigojimo ne tik už save, bet ir už kitą. Linkėčiau išlaukti ir sutikti tą žmogų, už kurį norėtumėte prisiimti atsakomybę, matyti bendrą ateitį ir, sudėjus stiprius vertybinius santykio pamatus, įsipareigojus santuoka, tada viską dar labiau sustiprinti seksualiniais santykiais.“